- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 1-94-829/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- J. Z.
- Civilinis ieškovas
- V. N.
- Nukentėjusysis
- G. N.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam J. Z., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiai ir civilinei ieškovei V. N., nukentėjusiai G. N.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., 140 str. 2 d. bei 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis J. Z., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014-04-16 apie 09 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), su kirviu sukapodamas išlaužė nukentėjusiajai V. N. priklausančio gyvenamojo namo laikines duris, tuo padarydamas V. N. 300 Lt dydžio turtinę žalą.
Be to, J. Z., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014-04-16 apie 09 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), pro išlaužtas lauko duris, įsibrovė į V. N. priklausančio gyvenamojo namo vidų, tyčia, kirvio kotu sudavė vieną kartą savo šeimos nariui – sugyventinei V. N. į petį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą bei grasino kirviu ją užmušti, o atėmus iš rankų kirvį, vaikėsi po kiemą sugyventinės dukrą G. N., su kuria taip pat grasino susidoroti, dėl ko buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis J. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gailisi, jog taip padarė. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Su V. N. buvo apsipykę. Kai grįžo namo, durys buvo nerakintos, nes jos buvo sugedusios. Į papildomą klausimą atsakė, kad negali pasakyti, ar sugyventinė jį leido įeiti į namus. Gal buvo per daug išgėręs. V. N. jį apipylė kava ir kažkiek išprovokavo. Nelabai prisimena, ar sudavė V. N. kirviu, nes buvo išgėręs. V. N. sudavė ranka. Nežino, ar konflikto metu turėjo kirvį. Kirvis gal buvo rankoje, o gal šalia stovėjo. To nepamena. Sutinka, kad pakėlė ranką prieš moterį. Nepamena konflikto su G. N.. Sutiktų dirbti viešuosius darbus. Sveikatos problemų neturi. Sutinka, kad galėjo padaryti 300 Lt dydžio žalą.
Nukentėjusioji V. N. parodė, kad 2014-04-16 buvo virtuvėje, kai pamatė kad J. Z. pareina iš kaimyno, kur gėrė. Spėjo užsirakinti duris. J. Z. nuėjo malkinę, paskui atėjo ir su kirviu kapojo bei trankė lauko duris. Kai rankena nukrito, jis išplėšė duris ir įėjo. Įėjęs į namus J. Z. ją puolė ir sudavė kirvio atbuline puse į petį. Po to J. Z. įsikabino į krūtinę ir nepaleido, sakė, kad užmuš, papjaus. Iš jo galima visko tikėtis, nes vieną kartą yra su „kačerga“ ją mušęs. Šaukė G. N., kad ši jai padėtų. Atbėgusi G. N. kažkaip atėmė iš J. Z. kirvį. Tada pas kaimynus ėjo kviesti pagalbos ir matė kaip sugyventinis vaikėsi dukrą. Kirvis pas juos bute nebūna padėtas ar laikomas. Jį naudoja tik malkinėje. Pareikštą 300 Lt dydžio civilinį ieškinį palaiko, nes žala nėra atlyginta.
Nukentėjusioji G. N. parodė, kad išėjusi šunį pavedžioti pamatė, jog pareina J. Z.. Tada skambino mamai, nes nebūtų spėjusi parbėgti namo. Matė kaip J. Z. išlupo lauko durų rankeną, bet į namus neįėjo. Tada jis puolė trankyti duris kirviu. Pradėjo bėgti ir matė kaip mama durimis J. Z. prispaudė, kad jis nieko nepadarytų. Atbėgo, uždarė šunį, tada bandė iš J. Z. atimti kirvį, bet šis jo neatidavė. Tada J. Z. įkando, kirvį atėmė ir jį paslėpė. Nubėgo ir pati pasislėpti, nes mama, ištrūkusi, išėjo kviesti policijos. Slėpėsi už kieme stovinčių nenaudojamų mašinų, o J. Z. tuo metu jai grasino sakydamas, kad papjaus, kad vis tiek su jomis susidoros. Mano, kad grasinimas buvo realus, nes jo bijojo. Durys buvo sugadintos taip, kad jų nėjo užrakinti. Jos liko be rankenų. Kaltinamasis jos neatsiprašė.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto nuotraukų matyti, kad 2014-04-16 apžiūrint V. N. priklausantį butą buvo užfiksuotos sugadintos lauko durys – išplėšta ir šalia numesta durų rankena, ties vyriais durys yra atlenktos, užlenktas kairysis viršutinis durų kampas, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu buvo paimtas kirvis (b. l. 3-6, 7-8). Paimtas kirvis po jo apžiūros prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 9-10).
Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2014-04-16 V. N. policijos pareigūnus iškvietė dėl sugyventinio J. Z. jos atžvilgiu panaudoto smurto. Taip pat buvo užfiksuotas V. N. padarytas kūno sužalojimas – nubrozdintas dešinysis petys (b. l. 11-12)
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-04-16 11 val. 49 min. J. Z. buvo nustatytas 2.40 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 20).
Daiktinis įrodymas – kirvis teismo posėdžio metu neapžiūrėtas (Lietuvos Respublikos BPK 289 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. Z. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., kadangi kaltinamasis J. Z. žodžiais grasino nukentėjusiąją V. N. užmušti bei pasiimtu kirviu smogdamas V. N. į petį, sukėlė jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis J. Z. ir nukentėjusioji V. N. buvo susipykę iš vakaro, pamatant ryte pareinantį neblaivų J. Z. ji užsirakino duris, į tai, kad anksčiau J. Z. yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją, į tai, kad kaltinamasis pasiėmė kirvį, kuriuo išplėšė duris ir juo sudavė nukentėjusiajai, taip pat tarp jų vyko grumtynės, kurių metu J. Z. rankoje laikė kirvį, o nukentėjusioji V. N. šaukė pagalbos, leidžia daryti išvadą, kad V. N. išsigando J. Z. veiksmų ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog toks kaltinamojo grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi šis siekė, jog nukentėjusioji jaustų baimę, ir suprato, kad ši turėjo pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas. Net ir atėmus iš jo kirvį bei išbėgus kviesti policijos, J. Z. po kiemą vaikėsi nukentėjusiąją G. N., šiai grasino susidorojimu, todėl nukentėjusioji G. N., kuri buvo atbėgusi mamai padėti, taip pat turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog toks kaltinamojo grasinimas gali būti įvykdytas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. Z. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., kadangi iš malkinės pasiimtu kirviu jis apgadino nukentėjusiajai V. N. priklausančio gyvenamojo namo lauko duris, kurių po to nėjo užrakinti, tuo padarydamas 300 Lt dydžio turtinę žalą.
Kadangi kaltinamasis J. Z. duodamas parodymus pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgį, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos jų padarymui.
Skiriant kaltinamajam J. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – padaryti du nesunkūs nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad gadinamas turtas, prieš sugyventinę naudojamas fizinis smurtas, jai bei šios dukrai grasinama ir norima taip veikti; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – veikos buvo padarytos dėl pykčio protrūkio; į nusikalstamų veikų stadiją, – baigtos; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis neteistas (buvo teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, teistumas yra išnykęs), administracine tvarka nebaustas, daugiau byloje nėra pateikta jokių J. Z. charakterizuojančių duomenų; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam J. Z. skirtina viešųjų darbų bausmė, kuri mažintina vienu trečdaliu, į paskirtos bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį.
Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis – grąžintinas nukentėjusiajai V. N..
Nukentėjusioji V. N. reiškia 300 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl lauko durų sugadinimo. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė tokio dydžio civilinį ieškinį, kaltinamasis J. Z. sutiko, kad galėjo padaryti tokio dydžio žalą. Dėl nukentėjusiosios nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala dėl lauko durų apgadinimo yra reali, nėra nepagrįstai per didelės, kaltinamasis ieškinio dydžiui neprieštarauja, todėl pareikštas ieškinys tenkinas visiškai ir iš kaltinamojo J. Z. nukentėjusiajai V. N. priteistina 300 Lt dydžio nusikaltimu padarytos turtinės žalos atliginimo.
Kaltinamajam J. Z. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo jokios kardomosios priemonės neskirti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas
nusprendžia:
J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., 140 str. 2 d. bei 145 str. 1 d., ir nuteisti:
pagal BK 187 str. 3 d. 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 25 valandų visuomenės labui, iš viso 100 valandų viešųjų darbų;
- pagal BK 140 str. 2 d. 7 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, iš viso 175 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų viešųjų darbų;
pagal BK 145 str. 1 d. 5 (penkiems) mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, iš viso 125 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų viešųjų darbų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, iš viso 225 valandų viešųjų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Z. paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, iš viso 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų viešųjų darbų.
Į paskirtos bausmė įskaityti pagal laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-16 iki 2014-04-18, vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms ir atitinkamai sumažinti paskirtų viešųjų darbų valandų skaičių iki 138 (vieno šimto trisdešimt aštuonių) valandų viešųjų darbų, jiems atlikti paliekant nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjo J. Z. neskirti.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš J. Z. tris šimtus litų (300 Lt) neturtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės V. N. naudai.
Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvį, po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti nukentėjusiajai V. N..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.