Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjai L. V. ir R. V. pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės (toliau – ir antstolė) veiksmų, prašydami panaikinti antstolės 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą Nr. S-25-15-26244 vykdomojoje byloje Nr. 005/07/02295. Pareiškėjai nurodė, kad antstolė neteisėtai ginčijamu patvarkymu nutarė realizuoti priverstine tvarka pareiškėjams priklausantį butą, (duomenys neskelbtini) Vilnius. Patvarkymas yra neteisėtas ir naikintinas, nes antstolė neteisėtai pakeitė išieškotoją ir dėl jos sprendimų yra paduotas skundas. Pats išieškojimas yra negalimas dėl suklastotų banke dokumentų ir neatliktos teisinės dokumentų registracijos. Pažymėjo, kad antstolei buvo pateikti įrodymai, kad dėl suklastotų kredito prašymo ir turto įkeitimo sutarties buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atliktos rašysenos ekspertizės, surinkti kiti įrodymai ir nustatyta, kad buvusio akcinės bendrovės (toliau – AB) Ūkio banko Kaišiadorių skyriaus valdytoja A. A. bei kiti darbuotojai, suklastodami dokumentus, padarė nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas R. V. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui. Šios aplinkybės žinomos antstoliui ir pradiniam kreditoriui, todėl reikalavimo teisės perleidimas be skolininko sutikimo buvo negalimas. Banko darbuotojų suklastoti kredito prašymas (pasirašė ne kredito gavėja, o banko valdytoja), turto įkeitimo sutartis, į kurią papildomai buvo įrašyti du žemės sklypai be jų savininko žinios, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnį yra niekiniai ir negaliojantys. Todėl, atitinkamai, negali vykti ir išieškojimas. Įkeitimo sutartis buvo sudaryta 1993 m. lapkričio 23 d., t. y. galiojant 1964 m. CK 255 straipsniui, kuris numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje. Šie reikalavimai įrašyti ir įkeitimo sutartyje. Šio reikalavimo nesilaikymas sandorį darė negaliojantį. Jei pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbios priežasties praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Šiuo atveju terminas nebuvo atnaujintas, todėl įkeitimo sutartis yra negaliojanti ir pagal ją išieškojimas negalimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko lėšas, vertybinius popierius, esančius bankuose ir kitose įstaigose, kitokį turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui turint kitą turtą, išieškojimas privalo būti nukreiptas į kitą turtą, o ne į gyvenamąjį namą. Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai, turi būti laikomasi ne tik CPK 664 straipsnio nuostatų, bet ir CK 4.183 straipsnio 3 dalies ir CK 4.194 straipsnio reikalavimų. Toks įkeitimas yra jungtinis ir įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Paskola buvo vartojimo, nes skirta namo statybai. Vartotojo teisių apsaugos užtikrinimas yra Lietuvos valstybės konstitucinė pareiga. Nei vienas teismas savo iniciatyva iki šiol neatkreipė dėmesio į tai, kad bankas, išduodamas paskolą, neįvertino vartotojos kreditingumo, nepareikalavo informacijos ir neturėjo duomenų apie tai, kad vartojimo kredito gavėja galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį. Paskolos gavėja tuo metu nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, todėl ji negalėjo mokėti sutartyje nustatytų palūkanų. Tuo metu, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl skolos ir palūkanų pagal sudarytą kredito sutartį priteisimo, teismui nebuvo žinoma apie banko suklastotus veiksmus, nebuvo keliamas klausimas dėl įkeitimo sutarties suklastojimo ir jos teisinės registracijos, kt. Vykdymo procese namas, kurio statybai buvo panaudotas kreditas, ir žemės sklypas buvo parduotas ženkliai mažesne kaina nei tuo metu buvo jo vertė. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais joks išieškojimas iš pareiškėjų turto yra neteisingas, nes paskola buvo panaudota tikslingai, joks kitas turtas iš šios paskolos nebuvo įgytas. Teismas, nagrinėdamas šį skundą privalo visapusiškai įvertinti situaciją ir skolos dydį sumažinti.