- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-274-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07377-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-505-1042/2019, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos ir JAV uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Regėjimas“ kreipėsi į teismą, prašydama atsakovės G. J. reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018-08-09 iki 2018-09-11, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos priteisimo atmesti, o 2018 m. spalio 4 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-5328 šioje dalyje pripažinti netekusiu galios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ ieškinį atsakovei G. J. paliko nenagrinėtu.
3. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas nepateikė teismui duomenų, kad jo sveikatos būklė 2019-01-29 yra tokia, jog jis yra nepajėgus atvykti į 2019 m. sausio 29 d. parengiamąjį teismo posėdį ir jame dalyvauti, kadangi asmuo, negalintis dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, iki teismo posėdžio privalo teismui pateikti specialią medicininę pažymą (statistinė apskaitos forma Nr. 094-1/a).
4. Teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2019 m. sausio 18 d. ieškovės direktorius dalyvavo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-1931-959/2019. Teismas vertino, kad šios aplinkybės paneigia ieškovės direktoriaus teiginius dėl jo labai blogos sveikatos būklės, todėl ieškovės atstovo neatvykimo priežastį pripažino nesvarbia.
5. Teismas konstatavo, kad 2019 m. sausio 17 d. nutartyje ne tik išaiškino Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ vadovui, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia priežastimi, bet ir pasiūlė ieškovės atstovui kreiptis dėl profesionalios teisinės pagalbos byloje suteikimo. Nors ieškovės atstovas prašyme nurodė, kad dėl sveikatos būklės yra apribotos jo galimybės surasti bendrovės atstovą, iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-856-945/2019 matyti, jog byloje Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ interesams atstovauja advokatas. Teismas sprendė, kad ieškovės vadovas neįrodė, jog buvo sąžiningas ir aktyvus, tačiau objektyvios priežastys trukdė kreiptis dėl teisinės pagalbos teikimo.
6. Teismo vertinimu, šios civilinės bylos nagrinėjimas nėra toli pažengęs, dar nepasiekti parengiamojo bylos nagrinėjimo tikslai, todėl nėra jokių objektyvių kliūčių CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė Lietuvos ir JAV uždaroji akcinė bendrovė „Regėjimas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismui ieškovės atstovas buvo nurodęs, jog dėl atliktos operacijos jis buvo gydomas Kauno klinikų ligoninėje, vėliau buvo paskirta reabilitacija, o baigus gydymą reabilitacinėje ligoninėje, nedarbingumo laikotarpis dėl tolimesnio gydymo yra tęsiamas. Į teismo posėdį atvykti negalėjo ne dėl menko susirgimo ar siekdamas vilkinti procesą, o todėl, kad iš tiesų serga ir nėra atsigavęs po operacijos, tačiau teismas to visiškai neįvertino.
7.2. Tai, kad 2019 m. sausio 18 d. ieškovės direktorius dalyvavo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų parengiamajame teismo posėdyje, nereiškia, kad jo liga gali būti laikoma nesvarbia priežastimi neatvykti į posėdį. Gydytojai jam draudžia vykti į tolimas keliones ir ilgai vairuoti automobilį. Taigi tai, kad jis dalyvavo teismo posėdyje Kaune, nereiškia, jog lygiai taip pat galėjo atvykti ir į Šiaulius, nepatirdamas dėl to jokių neigiamų pasekmių savo sveikatai.
7.3. Teismui yra žinoma, kad ieškovė byloje nėra atstovaujama advokato, kad bylą ves ieškovės direktorius. Susirasti advokatą ir perduoti jam visą reikalingą bylos medžiagą yra sudėtinga ne tik dėl sveikatos būklės, kadangi sveiksta po operacijos, tačiau taip pat ir dėl finansinių dalykų.
7.4. Ieškovas nepiktnaudžiavo procesu, buvo prašoma 2019 m. sausio 29 d. posėdį atidėti dėl svarbių priežasčių, laiku informuotas teismas, nesiekta užvilkinti proceso, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo atveju yra neteisingas.
7.5. Ieškinio palikimas nenagrinėtu reiškia tai, kad ieškovė nebeturės galimybių įrodyti, jog atsakovei darbo ginčų komisijos priskaičiuotos sumos yra neteisingos. Jeigu įsiteisės skundžiama nutartis, tai reikštų, kad ieškovė, norėdama apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, tačiau to padaryti ji nebegalės, nes jau yra praėjęs vieno mėnesio terminas po darbo ginčų komisijos sprendimo, per kurį galima kreiptis į teismą su ieškiniu.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė G. J. prašė atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį, nurodė, kad teismas pagrįstai vertino, jog ieškovė nepateikė teismui nustatytos formos specialios medicininės pažymos, kuri pagrįstų ieškovės vadovo negalėjimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje. Ieškovės atstovas turėjo pakankamai laiko susirasti advokatą, tačiau to nepadarė. Pastebėjo, kad ieškovė turi advokatą J. B., kuris atstovauja ieškovę Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Ieškovės vadovas siekia vilkinti bylą, nors CPK 413 straipsnis nustato griežtus darbo bylų nagrinėjimo terminus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė atmesti atsakovės G. J. reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018-08-09 iki 2018-09-11, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos priteisimo, o 2018 m. spalio 4 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-5328 šioje dalyje pripažinti netekusiu galios. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 2 d. nutartimi 2019 m. sausio 17 d., 14 val., paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. 2019-01-16 teisme gautas ieškovės direktoriaus G. G. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuriame jis prašė atidėti teismo posėdį ir paskirti bylą nagrinėti kitu metu. Minėtame prašyme nurodė, kad teismo posėdyje negali dalyvauti dėl sveikatos būklės. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi atšaukė 2019 m. sausio 17 d., 14 val., paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, nustatė kito parengiamojo teismo posėdžio datą – 2019 m. sausio 29 d., 9 val. 30 min. 2019 m. sausio 28 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės direktoriaus prašymas atidėti 2019 m. sausio 29 d. paskirtą teismo posėdį ir paskirti kitą teismo posėdį po 3 savaičių, nuo 2019 m. vasario 18 d. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ ieškinį paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Ieškovė, nesutikdama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad teismas nepagrįstai paliko jos ieškinį nenagrinėtą, prašo šią nutartį panaikinti.
11. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas, atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka, priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
12. Kaip minėta, šalies atstovo liga paprastai nelaikoma svarbia priežastimi, dėl kurios galėtų būti atidėtas bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės atstovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų apie savo sveikatos būklę, o taip pat kad jo sveikatos būklė buvo tokia, jog jis būtų buvęs nepajėgus atvykti į parengiamąjį teismo posėdį ir jame dalyvauti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmuo, negalintis dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, iki teismo posėdžio privalo teismui pateikti specialią medicininę pažymą (statistinė apskaitos forma Nr. 094-1/a), kas teismui leistų konstatuoti asmens negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos. Nagrinėjamu atveju nustatytos formos pažyma pateikta nebuvo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės atstovas 2019 m. sausio 18 d. dalyvavo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų parengiamajame posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-1931-959/2019, todėl sprendė, kad ieškovės direktoriaus sveikatos būklė nėra tokia jau bloga, kaip teigia jis pats. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tuo labiau, kad apeliantas šių aplinkybių ir nepaneigė.
13. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog ieškovei yra sudėtinga susirasti jai atstovaujantį advokatą ir perduoti jam visą bylos medžiagą ne vien tik dėl sveikatos būklės, bet ir prastos finansinės padėties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-856-945/2019 ieškovę atstovauja advokatas J. B., todėl ieškovės atstovui net nereikia ieškoti advokato - jis galėjo pasinaudoti minėto advokato paslaugomis ir šioje civilinėje byloje.
14. Pažymėtina, jog apeliantė, inicijavusi civilinės bylos iškėlimą, turi pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu jos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdama į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Įstatymas reikalauja ne tik sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, bet ir būti rūpestingam – rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, koncentruotu ir ekonomišku ginčo išsprendimo procesu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taigi, šioje byloje apeliantės veiksmai neatitiko nurodytų rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų, juolab kad CPK 413 straipsnis nustato griežtus darbo bylų nagrinėjimo terminus.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.