Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. M. gynėjo P. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkintas gynėjo skundas dėl vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL dydžio bauda.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 11 d. ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimis nuteistojo P. M. gynėjo P. J. skundus atmetė (t. 13, b. l. 106–131, 184–195).

2016 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistajam P. M. paskirtos 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudos išieškojimo (t. 13, b. l. 139).

2016 m. rugpjūčio 17 d. nuteistojo P. M. gynėjas P. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pateikti duomenis, kada ir kokiu būdu jo ginamajam buvo išaiškinta baudos sumokėjimo tvarka bei terminas, per kurį bauda turi būti sumokėta savanoriškai, o nuteistasis raštiškai įspėtas apie galimybę baudą išieškoti priverstinai (t. 13, b. l. 205).

Bausmės vykdymo procedūra, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, atliekama laikantis BVK 22 straipsnio bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342, 352 straipsnių nuostatų.

BVK 5 straipsnis įtvirtina teisėtumo principą, taip pat ir tai, kad bausmę vykdanti institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Dėl to galioja bendras teisinėje valstybėje pripažintas principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur), o, kaip matyti šiuo atveju, visi išdėstyti principai ir imperatyvios bausmės (šiuo atveju baudos) vykdymo taisyklės buvo pažeistos.

Taigi teismo pareiga išaiškinti baudos vykdymo sąlygas ir tvarką. Bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtinta teismo pareiga pasirašytinai įspėti nuteistąjį, kuri yra imperatyvi. Nuteistojo pareiga vykdyti teismo paskirtą bausmę bei atitinkamoms valstybės prievartos įstaigoms teisė veikti bei reikalauti vienokio ar kitokio elgesio iš nuteistojo atsiranda, tik atlikus aptartus veiksmus.

Šioje byloje nuosprendžiu ar kitokiu būdu P. M. nebuvo išaiškinta baudos vykdymo tvarka. Byloje yra įvairių P. M. kontaktinių duomenų: žinoma jo darbovietė, elektroninis paštas, mobiliojo ryšio telefono numeris. Gynyba, skirtingai nei tai padarė skundą išnagrinėjęs teismas, nesvarsto, kokių priemonių galėjo arba turėjo imtis teismo darbuotojai ar teismas, siekdami įvykdyti imperatyvius Baudžiamojo proceso kodekso bei Bausmių vykdymo kodekso reikalavimus, ir pasirašytinai informuoti nuteistąjį apie bausmės vykdymo tvarką bei sąlygas, tačiau konstatuoja, kad byloje nėra dokumento, ant kurio būtų P. M. parašas, jog jam pranešta apie baudos nesumokėjimo pasekmes ir išaiškinta baudos sumokėjimo tvarka. Dėl šios priežasties, nesant rašytinio įspėjimo, baudos išieškojimas vykdomas nepagrįstai ir neteisėtai, teismo išduotas vykdomasis raštas, kuriuo remiantis pradėtas išieškojimas, negali būti pripažintas teisėtu ir turėtų būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. M. gynėjo P. J. skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo P. M. gynėjo P. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo nutarties ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas tinkamai išanalizavo nuteistojo P. M. gynėjo skundą ir jį motyvuotai atmetė, todėl teisėjo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

BVK 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Straipsnio 2 dalyje numatyta: nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį; 4 dalyje nurodyta, jog teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas šios įstatymo nuostatos nuteistajam neišaiškino ir jo pasirašytinai neįspėjo, tačiau to padaryti ir negalėjo, nes nuosprendį paskelbė, nuteistajam P. M. nedalyvaujant (t. 12, b. l. 150). Apie procesinio sprendimo priėmimo datą ir laiką visiems proceso dalyviams buvo pranešta tinkamai, skelbiant nuosprendį dalyvavo nuteistojo gynėjas P. J. (t. 12, b. l. 148, 149, 150). Taigi gynėjo argumentas, susijęs su įstatymuose nustatytų įpareigojimų teismui nevykdymu, yra deklaratyvus. Bylą išnagrinėjęs teismas neturėjo objektyvių galimybių užtikrinti minėtos įstatymo nuostatos įgyvendinimo.

Kita vertus, esant tokiai situacijai, kai kaltinamasis sąmoningai nepageidauja dalyvauti skelbiant teismo sprendimą, savanoriškas bausmės įvykdymo būdas reiškia, kad nuteistasis, žinodamas apie priimtą nuosprendį ir paskirtą baudą, nuosprendžiui įsiteisėjus turi pats domėtis baudos sumokėjimu.

Byloje yra Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. rašytinis įspėjimas P. M., kuriame nurodyta baudos sumokėjimo terminas ir savanoriško nesumokėjimo pasekmės (t. 13, b. l. 134).

Gynėjas teisus teigdamas, kad nuteistasis P. M. negavo minėto rašytinio įspėjimo. Nustatyta, jog įspėjimas išsiųstas registruotu laišku nuteistojo nurodytu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), tačiau laiškas grąžintas Vilniaus apygardos teismui, nes gavėjas jo neatsiėmė pašte (t. 13, b. l. 200).

Atmetami gynėjo teiginiai, susiję su pranešimu teismui apie nuteistojo gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų gynėjo teiginį, kad, dar nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas buvo informuotas apie P. M. gyvenamosios vietos pasikeitimą ((duomenys neskelbtini), Vilnius). Priešingai, iš baudžiamosios bylos matosi, jog P. M. teiktame apeliaciniame skunde nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 13, b. l. 5). Būtent šiuo adresu nuteistajam P. M. ir buvo išsiųsta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (t. 13, b. l. 132). Byloje nėra duomenų, kad šis procesinis dokumentas nuteistajam neįteiktas. Sprendžiant iš to, jog advokatas P. J., gavęs nuteistojo P. M. sutikimą, padavė kasacinį skundą, kuriame pateikta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties motyvų analizė, akivaizdu, kad apie priimtą teismo sprendimą ir tai, jog jį paskelbus įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendis, nuteistajam buvo žinoma (t. 13, b. l. 164, 154–162).

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai konstatavo, kad byloje esančiuose apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d., spalio 14 d., lapkričio 25 d. teismo posėdžių protokoluose atvirkščiai, nei teigiama gynėjo skunde, nėra jokios informacijos apie pasikeitusią P. M. gyvenamąją vietą (t. 13, b. l. 73–74, 75–77, 86–89, 91–98). Byloje taip pat nėra pridėta jokių atskirų dokumentų, prašymų ar pažymų, kad nuteistojo P. M. gyvenamoji vieta būtų pasikeitusi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismas teisingai teigė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog P. M. gyvenamoji vieta kitu adresu (duomenys neskelbtini) pirmą kartą nurodyta, tik teikiant kasacinį skundą 2016 m. balandžio 11 d. (t. 13, b. l. 154), t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po rašytinio įspėjimo apie baudos sumokėjimą išsiuntimo. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismas negalėjo žinoti apie nuteistojo P. M. gyvenamosios vietos pasikeitimą, nes jis nebuvo apie tai informavęs nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismų.

Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo tenkinti nuteistojo P. M. gynėjo skundo.

Atkreipiamas dėmesys, kad proceso šalys turi ne tik teises, bet ir pareigą joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Šalies pareiga yra nedelsiant informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo vietos, kuri dažniausiai sutampa su gyvenamąja vieta, pasikeitimą. Šios pareigos nevykdymas sukelia teisines pasekmes – procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.

Taigi priešingai, nei nurodė gynėjas, nuteistasis turėjo pareigą informuoti teismą apie pasikeitusią savo gyvenamąją vietą.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžio matyti, kad teismas, paskirdamas P. M. galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL dydžio baudą, nenustatė jos sumokėjimo kito termino, todėl nuteistasis privalėjo baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2016 m. sausio 11 d. Praėjus nustatytam laikui, Vilniaus apygardos teismas antstoliui R. V. išsiuntė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžio vykdymo (t. 13, b. l. 139).

Teismas teisingai nurodė, kad nuteistasis turėjo visas galimybes kreiptis į teismą tiek raštu, elektroniniu paštu ar telefonu, tiek pačiam atvykus į teismą ir sužinoti apie paskirtos baudos sumokėjimo tvarką bei sąlygas, gauti banko sąskaitos numerius, kitą reikalingą informaciją.

Šios bylos aplinkybės įrodo, jog nuteistasis per du mėnesius nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimo baudos nesumokėjo ir sąmoningai nesidomėjo paskirtos baudos vykdymo eiga. Dėl to pradėtas priverstinis baudos išieškojimas (BVK 24 straipsnis).

Paskirta bauda turi būti mokama įstatymo nustatyta tvarka.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei tai, kad nuteistąjį P. M. gynė profesionalus gynėjas, kuriam buvo žinoma apie ginamajam paskirtą baudą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. sausio 11 d. ir po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimo nuosprendis bus pradėtas vykdyti, nėra pagrindo konstatuoti, kad priverstinis baudos išieškojimas pradėtas nepagrįstai.

Vilniaus apygardos teismas, netenkindamas nuteistojo P. M. gynėjo skundo, nepažeidė galiojančių įstatymų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. M. gynėjo P. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.