- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- ATP-952-348/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01278-2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Pažeidėjas
- K. R.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimo K. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. R. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 42 eurų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. K. R. nubaustas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. 18.04 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo automobilį, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, vairuodamas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, reguliuojamojoje sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, suko į kairę pusę ir nepraleido tiesiai pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadino kitą automobilį, iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau-KET) 9, 157, 222 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. R. skundžia šį Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą, prašo sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudąSkunde nurodo, kad jis gyvena su motina ir sese, todėl padeda motinai išlaikyti šeimą. Gaunamas darbo užmokestis nėra didelis. Be to, studijuoja Kaune, kur tenka mokėti už studijas. Apeliantas pažymi ir tai, kad motina turi neįgalumą, todėl jam dažnai tenką ją vežioti į gydymo įstaigas. Apelianto teigimu, jis gailis dėl savo padarytų pažeidimų ir pasižada, kad daugiau, tai nepasikartos.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas atsiliepime prašo K. R. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
K. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. K. R. prašo skirti švelnesnę nuobaudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Skundžiamu nutarimu K. R. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą buvo paskirta bauda, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Aukštesnės instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai sutinka su apylinkės teismo parinktų nuobaudų rūšimis ir dydžiais, kurios parinktos įvertinus visas būtinas ir svarbias nuobaudai skirti aplinkybes. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad parinkdamas nuobaudų rūšis ir jų dydžius pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad jis turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pažeidėją, rodo, jog ankstesnėmis administracinėmis nuobaudomis administracinių nuobaudų tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, pasiekti nebuvo, apeliantas išvadų iš baustumų nedaro, nes ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, pažeidinėja įstatymus. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nustatyta K. R. atžvilgiu nei sunkinančių, nei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių bei įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį, pagrįstai K. R. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, skyrė administracines nuobaudas sankcijos ribose. Tokių paskirtų nuobaudų vertinti kaip aiškiai neteisingų ar neproporcingų ir jas švelninti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu aukštesnės instancijos teismas turėtų keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutarimą, nėra išskirtinio pobūdžio ir nulemiančios kitokį teismo sprendimą dėl ATPK 20 straipsnio numatytų administracinės nuobaudos tikslų realizavimo pažeidėjo atžvilgiu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Apeliantas, prašydamas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodo kad gailisi dėl padarytų pažeidimų bei atkreipia dėmesį į tai, jog turi vykti į studijas kitame mieste ir dažnai į gydymo įstaigas veža savo motiną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimą padariusio asmens darbinė, šeiminė padėtis, jo ir artimųjų sveikatos būklė, kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, apeliantas privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko tokį elgesį, už ką turi patirti ir kilusius jam neigiamus padarinius. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pažeidėjui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą K. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.