Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-161-215/2009 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai ,,Ąžuolas“, tretiesiems asmenims Telšių apskrities viršininko administracijai, E. L., V. Š., E. M., V. P., N. G., A. G., L. L., I. L., P. J., P. S. dėl 2006-03-18 visuotinio susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais E. L. ieškinį dėl Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ narių 2005-11-13 pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis teismas nustatė, kad 2006 m. kovo 18 d. vykęs bendrijos narių susirinkimas pakartotinai svarstė tarp sodininkų kilusį ginčą dėl naudojimosi taku, esančiu tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, jog bendrijos valdyba panaikino 2005 m. lapkričio 13 d. sodininkų bendrijos susirinkime priimtus sprendimus. Nurodė, kad nesant imperatyvaus draudimo ar imperatyvaus įpareigojimo, visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimų suformulavimas paliekamas protingai valdybos narių nuožiūrai, o visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo darbotvarkės antrasis klausimas - atskirų sodininkų ginčijamų klausimų sprendimas - yra pakankamai aiškus. Pažymėjo, kad pati ieškovė buvo susirinkimo iniciatorė ir jai buvo žinomi ginčijami klausimai, ji pastoviai domėjosi jų sprendimų eiga. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad susirinkimo metu buvo paskelbti ir patvirtinti vieni rezultatai, užprotokoluoti kiti, nes iš byloje pateikto ataskaitinio-rinkiminio (pakartotinio) susirinkimo, įvykusio 2006-03-18, protokolo (t.1, b.l. 106-108), protokolo išrašo (t.1, b.l. 29) nustatė, kad jame surašyti balsavimo rezultatai yra pasirašyti ir patvirtinti. Dėl jo nebuvo pareikšta nustatyta tvarka jokių pastabų. Pažymėjo, kad ieškovės pageidaujamas įsigyti ir tarp jos žemės sklypų įsiterpęs (ribojasi) žemės sklypas yra valstybinis ir jo pardavimo ne aukciono būdų klausimą sprendžia valstybinės žemės valdytojas - Apskrities viršininkas, o ne bendrijos narių susirinkimas ar kitas valdymo organas. Konstatavo, kad sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ visi priimti sprendimai dėl leidimo E. L. įsirengti pravažiavimą yra neteisėti ir niekiniai, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiais priimtus visuotinio sodininkų bendrijos 2006-03-18 susirinkimo sprendimus ginčijamais klausimais. Nurodė, kad tai patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008-09-23 rašte nurodytos aplinkybės, kad pagal sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 dalį mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl tik apskrities viršininkas gali priimti sprendimą patikslinti (sumažinti ar padidinti) žemės sklypo plotą, o sodininkų bendrijai tokia teisė nėra suteikta, todėl ieškovės ieškinį patenkino.

Teismas sutiko su ieškovės argumentais dėl ieškinio senaties termino pradžios trečiajam asmeniui E. L. pateikiant reikalavimą pripažinti negaliojančiu visuotinio sodininkų bendrijos ,,Ąžuolas“ 2005-11-13 susirinkimo protokolą. Konstatavo, kad tretysis asmuo E. L. 2007-06-12 pateikė teismui ieškinį (jo pavadintą priešieškiniu) dėl visuotinio sodininkų bendrijos 2005-11-13 susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu, pažeidęs įstatymo nustatytą senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti, todėl trečiojo asmens ieškinio netenkino, nes jis pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

Nurodė, jog ieškovės ieškinį patenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

1.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 14 str. 1 d., nes neištyrė visų byloje esančių įrodymų. Teismas vadovavosi vieninteliu motyvu, kad takas tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra valstybinės žemės sklypas ir jo pardavimo klausimą sprendžia valstybinės žemės valdytojas - Apskrities viršininkas, o ne bendrijos narių susirinkimas. Tačiau šią žemę nuomojasi Sodininkų bendrija „Ąžuolas" ir moka už tai mokesčius valstybei. Teismas neatsižvelgė į tai, kad viena iš sąlygų rengiant detalųjį planą ir buvo gauti S/B "Ąžuolas" narių visuotinio susirinkimo nutarimą, kuriuo leidžiama išsipirkti bendro naudojimo žemės plotus sodininkų bendrijos „Ąžuolas" teritorijoje. Tokia sąlyga buvo pateikta vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str.

2.Nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, jog net keletą kartų 2009 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu buvo akcentuota, kad ieškovė R. M. pati pateikusi ieškinį Sodininkų bendrijai „Ąžuolas", bylai dar nesibaigus, nežinant jos baigties ir sprendimų, vykdė nesąžiningą veiklą, susietą su detaliuoju planu, į kurį įtrauktas ginčijamas takas, taip grubiai pažeisdama LR Žemės įstatymo 30 str. 9 d, kur sakoma, kad „negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar amalgamacijos būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai".

3.Nurodo, kad teismas pažeidė LR CPK 3 str., t.y. privalėjo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas atmetė sodininkų bendrijos „Ąžuolas” narės (trečiojo asmens) I. L. prašymą įpareigoti ieškovę R. M. pakeisti detalųjį planą. Be to, nekreipė dėmesio į Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį, kur sakoma, kad „pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 d. nuostatas, nepakeitus detaliojo plano įstatymo nustatyta tvarka, kitoks ginčo žemės sklypų pertvarkymo būdas negalimas”.

4.Nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, kad įsigyti laisvus bendro naudojimo plotus mėgėjiško sodo teritorijose galima tik tada, kai jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje" 2.1 p.), kuriame sakoma, kad „pagal šiuo nutarimą patvirtintas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisykles parduodami ir išnuomojami mėgėjiško sodo teritorijoje, suskirstytoje į individualius naudojamus mėgėjiško sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms), esantys ir įstatymuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai”, o takas, kurį R. M. pagal detalųjį planą prisijungė prie savo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sklypų, nebuvo ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

5.Nurodo, kad teismas pažeidė LR CPK 260 str., neištyrė visų įrodymų, priimdamas sprendimą R. M. ieškinį tenkinti pilnai, tai yra Sodininkų bendrijos „Ąžuolas” 2006-03-18 susirinkimo protokolo 6 klausimo 3 ir 4 punktus pripažinti negaliojančiais. Juk 4 punktas susirinkimo protokole yra „L. prašymas patenkintas”. Teismas negalėjo pripažinti negaliojančiu šio punkto, vadovaudamasis tuo pačiu motyvu, kad valstybinės žemės išsipirkimo klausimus gali spręsti tik Apskrities viršininkas. Juk E. L. neprašė išsipirkti valstybinės žemės, jis prašė sodo bendrijos leisti susiprojektuoti įvažiavimą į Sodininkų bendriją "Ąžuolas" ties sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuo miesto gatvės „Sodų kelias”, kitaip tariant “leisti atstatyti vartus ir padaryti įvažiavimą taku, nes takas yra įvažiavimas”. Kad minimas takas yra Sodininkų bendrijos "Ąžuolas" teritorijoje iki pat vartų patvirtina ir Telšių apskrities administracijos pateikti dokumentai, kurie yra byloje. Be to, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad byloje yra pažyma iš Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus, kurioje nurodoma, kad Sodininkų bendrijos "Ąžuolas" teritorijoje ties minimais sklypais turi būti 3 metrų pločio pravažiavimas pagal visas pažymoje išvardintas schemas ir planus.

6.Nurodo, kad jei nebus panaikintas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimas, tai bus pažeistos trečiųjų asmenų, kurie dalyvauja byloje, teisės naudotis šiuo taku, taip pat bus padaryta materialinė žala atsakovui, nes jam teks mokėti didžiulę sumą, atlyginant ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1.Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Sodininkų bendrija „Ąžuolas“ nuomojasi iš valstybės ginčo taką ir moka už jį nuomos mokestį. Priešingai, kartu su 2009 m. rugsėjo 30 d. lydraščiu Telšių apskrities viršininko administracija pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad 11879 kv. m. ploto valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis su Sodininkų bendrija „Ąžuolas“ iki šiol nėra pasirašyta ir nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tik Telšių apskrities viršininkas, o ne sodininkų bendrijos narių susirinkimas turėjo išimtinę teisę spręsti valstybinės žemės, esančios tarp ieškovei priklausančių sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo klausimą.

2.Nurodo, kad 2004 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių 38.2 p. sodininkų bendrijos turi teisę išsinuomoti tik tuos bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, kurie naudojami rekreacijai ir kitoms reikmėms. Tų pačių Taisyklių 2 p. buvo numatyta, kad sodininkų bendrijos poreikiams naudojama žemė yra tokia mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, kuri sodininku bendrijos narių susirinkimo sprendimu yra numatyta naudoti rekreacijai ir kitoms reikmėms. Joks Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ narių susirinkimo sprendimas, kuriuo ginčo takas, esantis tarp ieškovei priklausančių sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priskirtas naudoti rekreacijai ar kitoms reikmėms, byloje taip ir nebuvo pateiktas.

3.Nurodo, kad ieškovė R. M., gavusi 2005 m. lapkričio 13 d. Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolą, laukė, ar per LR CK 2.82 str. 4 d. nustatytą terminą teismui nebus paduotas ieškinys dėl jos naudai priimto sprendimo nuginčijimo, ir tik praėjus nurodytam terminui bei nesulaukusi jokių žinių apie kokius nors pradėtus teisminius procesus, minėto susirinkimo protokolo kopiją pateikė Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui. Be to, tai, kad bus rengiamas detalusis planas, ieškovė R. M. aiškiausiai nurodė ir 2006 m. spalio 23 d. ieškinyje.

4.Nurodo, kad negalima sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde dėstoma nuomone, jog patvirtinus detalųjį planą neva buvo pažeistos LR Žemės įstatymo 30 str. 9 d. nuostatos. Pažymi, kad ginčas vyksta ne dėl 2006-11-29 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto detalaus plano teisėtumo, bet Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ narių susirinkimo sprendimų.

6.Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas, neva, nekreipė dėmesio į Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį, kur sakoma, kad pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 d. nuostatas, nepakeitus detaliojo plano įstatymo nustatyta tvarka, kitoks ginčo žemės sklypų pertvarkymo būdas negalimas. Vadovaujantis šio įstatymo 19 str. 2 d. nuostatomis reikalinga pakeisti detalųjį planą, tai yra nustatyti ar pakeisti teritorijos naudojimo režimą, suformuoti žemės juostas komunikacinių koridorių ir susisiekimo komunikacijų įrengimui, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai. Pastebėtina, kad tuo metu galiojusio LR Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 d. 4 p. iš tikrųjų buvo numatyta, jog vienu detaliojo teritorijų planavimo uždavinių yra suformuoti žemės juostas komunikacinių koridorių susisiekimo komunikacijų įrengimui, inžinerinės bei miesto infrastruktūros plėtrai. Tačiau, kita vertus, to paties įstatymo 26 str. 4 ir 7 d. taip pat numatė, kad detaliojo plano pakeitimus, susijusius su susisiekimo sistemos organizavimo, tvirtina ne sodininku bendrijos narių susirinkimas, bet savivaldybės taryba ar savivaldybės administracijos direktorius. Būtent tai omenyje turėjo ir bylą prieš tai nagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, kuri pirmosios instancijos teismo dėmesį norėjo atkreipti į tai, kad, nepakeitus detaliojo plano ir nenumačius jame, kad vietoje ginčo tako bus įrengtas pravažiavimas, Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ narių susirinkimas neturėjo teisės leisti įsirengti jame pravažiavimą trečiajam asmeniui E. L..

7.Nurodo, kad ginčas šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas dėl Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ narių susirinkimo 2005 m. lapkričio 13 d. ir 2006 m. kovo 18 d. sprendimų panaikinimo, tuo tarpu atsakovo nurodytas argumentas dėl ieškovei parduodamos valstybinės žemės (tako) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išeina už šio ginčo ribų.

1.Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad apskričių viršininkų administracijoms yra deleguotas valstybinės žemės pardavimo klausimų sprendimas.

2.Nurodo, kad tarp ieškovės žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės 1,7 metro pločio sklypas nėra teritorija, skirta bendro naudojimo statiniams eksploatuoti. Reiškia, šis žemės plotas nėra priskiriamas kitoms reikmėms naudojamai žemei ir tuo klausimu Bendrija „Ąžuolas“ nėra priėmusi jokio sprendimo. Kadangi pagal 2004 m. lapkričio 15 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintų taisyklių „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 2 punktą sodo bendrija narių susirinkimo sprendimu gali spręsti tik dėl rekreacijai ir kitoms reikmėms naudojamos žemės naudojimo, reiškia dėl valstybinės žemės, kuri ribojasi su ieškovės žemės sklypais ir kuri nėra tinkami nei rekreacijai, nei kitoms reikmėms, sodininkų bendrija neturi jokių teisės aktais suteiktų teisių spręsti žemės ploto naudojimo (pardavimo ) klausimo.

3.Nurodo, kad pasisakydamas, jog įsigyti valstybinės žemės sklypą galima tik prieš tai jį įregistravus nekilnojamojo turto registre, apeliantas teisus, tačiau teisme nagrinėjamo ginčo dalykas buvo susirinkimo protokolų teisėtumas. Parengtu detaliuoju planu buvo sprendžiamas žemės sklypų plotų ir ribų nustatymas, bet ne žemės pardavimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovės R. M. pageidaujamas įsigyti ir tarp jos žemės sklypų įsiterpęs (ribojasi) žemės sklypas yra valstybinis ir jo pardavimo ne aukciono būdu ir performavimo klausimus sprendžia valstybinės žemės valdytojas - Apskrities viršininkas, o ne Bendrijos narių susirinkimas ar kitas valdymo organas.

Dėl sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetencijos, sprendžiant žemės sklypo plotų padidinimo ir performavimo klausimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. M. kreipėsi į teismą ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti 2006 m. kovo 18 d. Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ susirinkimo protokolinio nutarimo 6-to klausimo 3 ir 4 punktus negaliojančiais (t. 1., b.l. 3-7, 58-62). 2006-03-18 įvykusio Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ susirinkimo protokolinio nutarimo 6-to klausimo 3-čiu punktu buvo nutarta atmesti R. M. prašymą leisti išsipirkti taką, o 4-tu punktu buvo patenkintas E. L. prašymas leisti atstatyti vartus ir padaryti įvažiavimą taku, nes takas yra įvažiavimas (t.1., b.l. 29). Kitaip tariant tiek ieškovė R. M., tiek tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, prašė, jog Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ teritorijoje esančio žemės sklypo dalis būtų performuota, t.y. ieškovė prašė ginčo taką išsipirkti, o tretysis asmuo prašė leisti ginčo taką padaryti įvažiavimu.

LR Sodininkų bendrijų įstatymo (galiojusio nuo 2004-01-07 iki 2008-11-25) 6 str. 3 d. reglamentuota, jog mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 15 str. 1 d. 15 p. yra numatyta išimtinė bendrijos narių susirinkimo teisė spręsti tik mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.

2004 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių 2 punkte yra įtvirtinta sodininkų bendrijos poreikiams naudojamos žemės sąvoka, kad sodininkų bendrijos poreikiams naudojama žemė yra tokia mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, kuri sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu yra numatyta naudoti rekreacijai ir kitoms reikmėms. Byloje įrodymų, kad sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ narių susirinkimas būtų priėmęs sprendimą, kuriuo ginčo takas būtų priskirtas naudoti rekreacijai ar kitoms reikmėms, nėra pateikta.

Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2008-09-23 raštu Nr. 3B-(3.5)-H-705-1206, atsakydama į ieškovės R. M. paklausimą, nurodo, kad pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 d. mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl tik apskrities viršininkas gali priimti sprendimą patikslinti (sumažinti ar padidinti) žemės sklypo plotą, o sodininkų bendrijoms tokia teisė nėra suteikta (t.3., b.l. 169-170).

LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 4 d. nurodyta, kad naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu.

Žemės sklypai yra nekilnojamojo turto objektai. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius šalyje reguliuoja LR Žemės įstatymas, kurio 30 str. įtvirtinta nuostata, jog žemės sklypai sujungiami, padalijami ir atidalijami sudarant notariškai tvirtinamą sutartį. Prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės sandorio dalis. LR Žemės įstatymo 40 str. numatyta, jog sklypų pertvarkymo projektai rengiami apskrities viršininkui priėmus sprendimą rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą. LR Žemės įstatymo 43 str. 3 d. 1 p. nurodyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų dokumentų priežiūrą atlieka apskrities viršininkas.

Todėl sistemiškai aiškinant minėtų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstos ir teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad sodininkų bendrijos susirinkimas neturėjo teisės priimti sprendimų dėl valstybinės žemės sklypų padidinimo bei performavimo. Be to, iš byloje esančio Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ 2004-04-26 prašymo dėl sklypų dalies nuomos (IV tomas b.l. 91) ir 2004-05-10 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 108-8 (IV tomas b.l. 97) matyti, kad Mažeikių Sodininkų bendrijai „Ąžuolas“ ne aukciono tvarka buvo išnuomota 11879 m² sklypo dalis iš bendro 81866 m² ploto 25 –erių metų laikotarpiui. Minėtas Telšių apskrities viršininko įsakymas dėl 11879 m² sklypo dalies nuomos buvo priimtas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. A1-305 dėl žemės sklypų nuomos pagrindu (IV tomas b.l. 101-103). Tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad tik apskrities viršininkas, o ne sodininkų bendrijos narių susirinkimas turėjo išimtinę teisę spręsti valstybinės žemės, esančios tarp ieškovei priklausančių sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo bei performavimo klausimus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Atsakovas Sodininkų bendrija „Ąžuolas“ apeliaciniame skunde nurodo, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 29 d. įsakymu patvirtinus detalųjį planą dviem žemės sklypams apjungti su taku, adresu: s/b „Ąžuolas“ sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 27) buvo pažeistos LR Žemės įstatymo 30 str. 9 d. nuostatos.

Kaip jau anksčiau konstatuota, ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti 2006 m. kovo 18 d. Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ susirinkimo protokolinio nutarimo 6-to klausimo 3 ir 4 punktus negaliojančiais. Kokių nors reikalavimų dėl 2006 m. lapkričio 29 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto detalaus plano teisėtumo byloje nėra, kaip nėra ir duomenų, kad minėtas individualus administracinis aktas būtų apskųstas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tyrė visus įrodymus ir išsprendė ginčą tik pareikštų reikalavimų ribose, kas atitinka LR CPK 265 str. nuostatas.

Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens I. L. prašymą dėl ieškovės R. M. įpareigojimo pakeisti detalųjį planą.

Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ narė I. L. šioje byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (t. 2, b.l. 58, 63). Vadovaujantis LR CPK 47 str. 2 d. nuostatomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nesprendė trečiojo asmens I. L. savarankiško pobūdžio materialinio reikalavimo.

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui nepanaikinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, bus pažeistos byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų teisės naudotis ginčo taku, o atsakovui teks našta atlyginti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovės ieškinį, buvo pripažinti negaliojančiais tik 2006 m. kovo 18 d. sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ susirinkimo protokolinio nutarimo 6-to klausimo 3 ir 4 punktai, o joks teismo sprendimas dėl ginčo tako naudojimo (pardavimo) ieškovei R. M. nėra priimtas, todėl ir dalyvaujančių byloje trečiųjų asmenų teisės naudotis ginčo taku skundžiamu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu nėra pažeistos.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl teismui pilnai patenkinus R. M. ieškinį, pareiga atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas tenka atsakovui Sodininkų bendrijai „Ąžuolas“, o atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, teismo posėdžių skaičių, iš atsakovo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir atitinkantis LR CPK 98 str. nuostatas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Iš atsakovo Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ priteistina valstybei 49,98 Lt (t. 5, b.l. 36) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ (juridinio asmens kodas 191443736, buveinė – Sodų kelias 4, Mažeikiai) valstybei 49,98 Lt (keturiasdešimt devynis litus 98 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.