- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-1324-450/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Kreditorius
- A. K.
- Kategorijos
- 32.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties, kuria nutrauktas priverstinis skolos išieškojimas, panaikintas turto areštas ir baigta hipoteka,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Skolininkas V. B., užtikrindamas iki 2009 m. kovo 24 d. gautos paskolos grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120090000088 įkeitė kreditorei A. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 1,1500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 36000/46000 dalis 4,6000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Skolininkui nevykdant paskolos sutarties sąlygų, kreditorė A. K. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinės skolos išieškojimo iš skolininko turto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko V. B. 70000 Lt negrąžintos paskolos, 41580 Lt delspinigių, 131 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų kreditorės A. K. naudai ir priverstinai parduoti iš varžytinių skolininko V. B. įkeistą nekilnojamąjį turtą.
2010 m. spalio 29 d. skolininkas V. B. pateikė prašymą išregistruoti jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteką ir panaikinti šiam turtui taikytą areštą, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė skolininko prašymą, motyvuodamas tuo, kad kreditorei nėra sumokėtos vykdomajame rašte Nr.1334V/2009 nurodytos procesinės palūkanos, kurios kreditorės paskaičiavimu sudaro 1164,38 Lt, ir 131 Lt žyminis mokestis.
Skolininkas V. B. pateikė pakartotinį prašymą: baigti hipoteką ir išregistruoti lakštą Nr.01120090000088; panaikinti teismo nutartimi uždėtą turto areštą. Prašymus grindė aplinkybėmis, jog su kreditore A. K. buvo visiškai atsiskaityta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi, tenkindamas skolininko V. B. prašymus, nutarė nutraukti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2009 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 1334V/2009, panaikinti areštą skolininko areštuotam turtui ir baigti hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 01120090000088, išregistruojant jį iš Hipotekos registro. Teismas nurodė, kad 2010-11-29 kreditorės atsiliepime nurodyta likusią skolos sumą, t.y. 1164,38 Lt palūkanų bei 131,00 Lt žyminio mokesčio skolininkas apmokėjo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Esant aplinkybėms, kad hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas yra įvykdytas, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas nutraukti priverstinį skolos išieškojimą, panaikinti areštą ir baigti hipoteką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį ir skolininko prašymą dėl hipotekos užbaigimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
1. Hipoteka apima tiek taikos sutartyje, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-20 nutartimi civ. byloje Nr. 2-261-777/2010, nurodytą pagrindinės skolos sumą, netesybas, tiek sankcijas (baudas ir palūkanas) už pagrindinės skolos ir delspinigių nemokėjimą laiku. Kadangi taikos sutarties sąlygas skolininkas pažeidė, todėl hipoteka negalėjo būti išregistruota tol, kol skolininkas nepadengs visų taikos sutartyje numatytų netesybų ir palūkanų nuo laiku nesumokėtos pagrindinės skolos sumos. Pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia dėl hipoteka užtikrintos pagrindinės skolos ir netesybų mokėjimo sudaryti taikos sutartis, tačiau ši aplinkybė nepašalina hipotekos ir neduoda pagrindo ją užbaigti, esant pilnai nepadengtai prievolei. Tuo tarpu aplinkybė, kad vykdomuosius raštus išdavė ne pirmosios instancijos teismas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nepanaikina hipotekos taikos sutartyje numatytai pagrindinei prievolei ir iš jos kylančioms netesyboms bei palūkanoms.
2. Nepagrįstos teismo išvados, kad skolininkas yra apmokėjęs likusią skolos sumą, nes kreditorei liko nesumokėta 143,83 Lt procesinių palūkanų dalis, taip pat nepadengtos 200 Lt būtinosios vykdymo išlaidos antstoliui. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog 2010-11-29 atsiliepimu reikalavo iš skolininko 1 164, 38 Lt palūkanų, neturi teisinės reikšmės, kadangi nurodyta palūkanų suma buvo paskaičiuota 2009 m. lapkričio 29 d., tuo tarpu pagrindinės skolos dalis, t.y. 25000 Lt suma buvo grąžinta 2010 m. gruodžio 30 d.
3. Teismas visiškai nepasisakė dėl kreditorės motyvo, kad baigti hipoteką nėra pagrindo dėl nepadengtų būtinųjų vykdymo išlaidų, todėl skundžiama nutartis šioje dalyje yra be motyvų, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.
Skolininkas V. B. su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti buvo įregistruotas hipotekos lakštas A. K. naudai, yra įvykdyta, visos kreditorės išlaidos taip pat yra padengtos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (LR CPK 320 str. 2 d.) reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Pagal CPK 565 straipsnio 1 dalies nuostatas hipotekos teisėjas išregistruoja hipoteką iš hipotekos registro gavęs hipotekos lakštą, kuriame pažymėta, kad visi hipotekos reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti hipotekos pabaigos pagrindai [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2009]. Hipotekos pabaigos pagrindai yra įtvirtinti CK 4.197 straipsnyje. LR CPK 4.197 str. 2 d. numatyta, kad įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu: 1) yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas; 2) daiktui panaikinama hipoteka. Nagrinėjamu atveju skolininkas V. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu pabaigti [išregistruoti] hipoteką tuo pagrindu, jog jis atsiskaitė su kreditore A. K. Išnagrinėjęs skolininko prašymo pagrįstumą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartyje konstatavo, kad V. B. skoliniai įsipareigojimai kreditorei A. K. yra įvykdyti, o tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas baigė hipoteką. Kreditorės teigimu, hipoteka negali būti panaikinta, nes yra neįvykdyti likę skoliniai įsipareigojimai, atsiradę iš pagrindinės paskolos sutarties: liko nesumokėta 143,83 Lt (1308,21 Lt - 1164,38 Lt) procesinių palūkanų dalis, taip pat nepadengtos 200 Lt būtinosios vykdymo išlaidos antstoliui; nepadengtos taikos sutartyje numatytos netesybos ir palūkanos nuo laiku nesumokėtos pagrindinės skolos sumos, dėl kurių išduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-08 ir 2010-07-22 vykdomieji raštai Nr.2-261-777/2010.
LR CK 4.174 str. 1 d. numatyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Taigi kai hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, nėra pagrindo baigti hipoteką pagal LR CK 4.197 str. 2 d. 1 p. [Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-933-464/2010], tačiau iš LR CK 4.174 str. 1 d. normos taip pat seka, kad hipoteką pagal LR CK 4.197 str. 2 d. 1 p. bus pagrindas pripažinti pasibaigusia tik tuomet, kai bus įvykdytas ne tik pagrindinis reikalavimas, t.y. šiuo atveju kreditorei A. K. grąžinta paskola pagal 2008 m. gruodžio 24 d. Sutartį, bet ir iš šios Sutarties atsiradusios palūkanos, netesybos, teismo išlaidos, susijusios su hipotekos vykdymu.
Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, pagrindinę skolą, sudarančią 70000 Lt, kilusią iš 2008 m. gruodžio 24 d. Sutarties, ir 25000 Lt delspinigių, kurie kilo iš tos pačios Sutarties ir kurie buvo patvirtinti įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18867-777/2009, skolininkas V. B. sumokėjo. Skolininkas taip pat apmokėjo kreditorės sumokėtą žyminį mokestį. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad skolininkas sumokėjo kreditorei 1164,38 Lt procesinių palūkanų [pagal vykdomąjį raštą Nr.1334V/2009], kurių kreditorė reikalavo ir nurodė 2010 m. lapkričio 29 d. atsiliepime, tokio paties dydžio procesinių palūkanų kreditorė reikalavo ir antstolio Roberto Vasiliausko, kuriam buvo pateiktas vykdyti nurodytas vykdomasis raštas, kad šis išieškotų iš skolininko [b.l. 76]. Atskirajame skunde kreditorė nurodė, kad jai priklausančios palūkanos sudaro jau 1308,21 Lt, o tokiu būdu skolininkas liko skolingas dar 143,83 Lt mokėtinų procesinių palūkanų. Pažymėtina, kad kreditorė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad jai priklausančios palūkanos sudaro būtent 1308,21 Lt sumą ir tokiu būdu likęs skolininko neįvykdytas įsipareigojimas sudaro dar 148,83 Lt, t.y. skirtumas tarp 1308,21 Lt ir skolininko jau sumokėtos 1164,38 Lt procesinių palūkanų sumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga tinkamai apskaičiuoti mokėtinas procesines palūkanas tenka antstoliui, ką pažymėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje.
Kreditorės nesutikimas dėl hipotekos baigimo buvo grindžiamas ir tuo, kad nėra padengtos 200 Lt būtinosios vykdymo išlaidos antstoliui bei nepadengtos taikos sutartyje numatytos netesybos ir palūkanos nuo laiku nesumokėtos pagrindinės skolos sumos, tačiau apeliacinės instancijos teismui skolininkas pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad vykdymo išlaidos jau yra padengtos [b.l. 141] ir palūkanos nuo 25000 Lt skolos pagal 2010-07-22 vykdomąjį raštą Nr.2-261-777/2010 išieškotos [b.l. 142]. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad skolininkas V. B. yra sumokėjęs kreditorei A. K. pagrindinę skolą, sudarančią 70000 Lt, delspinigius 25000 Lt, žyminį mokestį, vykdymo išlaidas, palūkanas nuo laiku nesumokėtos 25000 Lt sumos pagal 2010-07-022 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-261-777/2010, tačiau nėra duomenų, kad kitas 2010-04-08 vykdomasis raštas Nr.2-261-77/2010 yra įvykdytas. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal įsiteisėjusią Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį, kuria tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis dėl delspinigių, kylančių iš 2008 m. gruodžio 24 d. Sutarties, skolininkui nesilaikant taikos sutarties sąlygų, baudos ir palūkanų išieškojimui buvo išduoti du, t.y. 2010-04-08 ir 2010-07-22 vykdomieji raštai Nr.2-261-77/2010, iš kurių vienas, kaip jau nurodyta aukščiau, t.y. 2010-07-22 vykdomasis raštas Nr.2-261-77/2010 jau yra įvykdytas [b.l. 142], tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta duomenų apie tai, kad kitas 2010-04-08 vykdomasis raštas Nr.2-261-77/2010, kuriuo išieškoma 15000 Lt bauda ir 600 Lt palūkanų nuo laiku nesumokėtos 30000 Lt sumos, yra įvykdytas [b.l. 77]. Esant tokioms aplinkybėms, kad iki šiol neįvykdyti kreditorės reikalavimai, kilę iš pagrindinės hipoteka užtikrintos paskolos sutarties, dėl 15000 Lt baudos ir 600 Lt palūkanų nuo laiku nesumokėtos 30000 Lt sumos išieškojimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad hipoteka užtikrinti reikalavimai buvo įvykdyti, yra visiškai nepagrįstos [LR CK 4.174 str. 1 d.]. Tokia išvada darytina ir iš CK 4.197 str. 2 d. 1 p. įtvirtinto hipotekos pabaigos pagrindų teisinio reglamentavimo, jog įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta tik tuo atveju, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas kreditoriui. Toks teisiškai reikšmingas faktas šioje byloje nenustatytas, priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad hipoteka užtikrintos prievolės, kilusios iš 2008 m. gruodžio 24 d. Sutarties, kreditorei A. K. nėra iki galo įvykdytos, todėl tokiu atveju pirmosios instancijos teismas baigti hipotekos neturėjo nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo.
Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje neteisingai konstatuotos faktinės aplinkybės dėl tinkamo skolininko prievolių kreditorei įvykdymo suponavo tiek hipotekos pabaigimą, tiek priverstinio skolos išieškojimo nutraukimą bei arešto panaikinimą, todėl yra pagrindas naikinti visą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės [LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir skolininko V. B. prašymą dėl hipotekos išregistravimo ir arešto panaikinimo atmesti.