Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2013-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-152/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-18
Bylos Nr.
1-44-152/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus, Birutė Simonatienė
Kaltinamasis
D. T., M. M.
Baudžiamoji byla Nr.1-44-152/2013Procesinio sprendimo kategorijos:2,1.2.4.,1.2.23, 1.2.29.,2.3.2.2.,2.3.6. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pirmininkaujant Irenai Ivanovienei,

teisėjams Birutei Simonaitienei, Gražvydui Poškui,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei, Renatai Guruškinienei, Irenai Skaringienei.,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,gynėjui(-ams) Alfonsui Daukantui, Ruslanui Mazurovui,nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams (-iesiems) R. S., A. J.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., teistas 2010-06-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį - 2 metams laisvės atėmimu, pagal 284 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesiams laivės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 2, 6 p.,

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., teistas 2006-10-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį- laisvės apribojimu 1 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., 140 str. 1d., 238 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. T. itin žiauriai nužudė kitą žmogų, t. y. 2011 m. birželio 25 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini) ribose, pamiškėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, M. M. nukentėjusiąją N. S. pastūmus ir pastarajai nukritus ant žemės, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios N. S. atžvilgiu, t. y. kojomis apžergęs gulinčią N. S. ir tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu pjaunančiu įrankiu, apie 5 kartus pjovė jai kaklą, taip padarydamas nukentėjusiajai N. S. pjautines žaizdas kakle su raumenų, miego arterijų ir lydinčių venų, stemplės, kvėpavimo takų pilnu atidalinimu, stuburo kaklinės dalies trečio slankstelio kūno pažeidimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes nuo patirtų sužalojimų visumos, kas sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą, ūmų vidaus organų mažakraujiškumą po nukraujavimo, nukentėjusioji N. S. įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis M. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2011 m. birželio 25 d., laikotarpyje tarp 21-22 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, važiuojant automobiliu Audi A4 autostrada Kaunas-Klaipėda, link Raseinių miesto, tyčia sudavė apie dešimt smūgių rankomis ir kojomis N. S. į įvairias kūno vietas. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), N. S. išlipus iš automobilio ir einant kartu su D. T. link miško, tyčia pastūmė N. S. ant žemės. Tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai N. S. odos nubrozdinimus kelių sąnariuose, dešinėje blauzdoje, antakyje, akies vokuose, skruoste, poodines kraujosruvas smakre, lūpose, smakro - pasmakrės minkštuose audiniuose, raumenyse, kaktoje, antakiuose, dešiniame skruoste - smilkinyje, ausyse, smilkiniuose, skruostuose, žanduose, krūtinėje, klubuose, juosmenyje, kairiame sėdmenyje, šlaunyse, kelių sąnariuose, blauzdose.

Be to, kaltinamasis M. M. nepranešė apie nusikaltimą, t. y. 2011 m. birželio 25 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini) ribose, matydamas kaip D. T. apie 5 kartus peiliu perpjovė nukentėjusiajai N. S. kaklą ir 2011 m. birželio 26 d. sužinojęs, kad N. S. mirė, be svarbių priežasčių nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą labai sunkų nusikaltimą - N. S. nužudymą.

Kaltinamasis M. M. buvo kaltinamas, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2011 m. birželio 25 d., laikotarpyje tarp 21-22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, A. T. priklausančioje daržinėje, dėl asmeninių paskatų, tyčia, smaugė iš nugaros rankomis apkabinęs kaklą nukentėjusiąją N. S., taip padarydamas nukentėjusiajai N. S. skydinės kremzlės dešinės pusės viršutinio rago lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 2011-06-25 su M. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 20 ar 21 val. jo draugė G. V. jį su M. M. nuvežė pas jo tėvą A. T.. Pakeliui jis užsuko pas tėvo seserį G. D.. Ji pasakė, kad reikia išvežti tėvo sugyventinę N. S. į Mažeikius pas jos gimines, nes pastaroji girtauja kartu su jo tėvu. Nuvažiavus pas tėvą į sodybą, G. V. liko automobilyje, o jis su M. M. nuėjo prie daržinės, kur ant šieno rado miegančius tėvą ir N. S.. Jis su tėvu nulipo žemyn ir nuėjo prie automobilio, o M. M. pasiliko su N. S.. Grįžęs į daržinę, pamatė kaip M. M. smaugia N. S.. Jis M. M. liepė nukentėjusiają paleisti. Atėjęs prie automobilio M. M. ranka vieną kartą sudavė N. S. į veidą. Prie automobilio jie visi gėrė degtinę. Po to G. V. juos nuvežė prie degalinės, kur jis nupirko butelį degtinės. Po to jis G. V. liepė važiuoti link Kauno miesto. Važiuojant M. M. sudavė N. S., į kurią vietą nematė. Kai jis pasakė N. S., kad ją veža į Mažeikius, ši bandė iššokti iš automobilio. Tuomet M. M. nukentėjusiajai daug kartų sudavė. Jis liepė G. V. pasukti iš automagistralės į kokį keliuką. G. V. pasukus iš automagistralės, važiavo kažkokiu keliu, pravažiavo kažkokias fermas, jis liepė G. V. sustoti.

Išlipus iš automobilio, jis apsikabino N. S. ir jie eidami kalbėjosi. Priėjus kažkokį miškelį, ruošėsi apsisukti ir eiti atgal, kai staiga M. M., N. S. pastūmė ir pastaroji nukrito ant žemės. Tuomet ant jos užšoko M. M., o jis supratęs, kad M. M. ją muš apsisuko ir nuėjo link mašinos. Jį pasivijęs M. M. kažką pasakė ir į ranką jam padavė peiliuką. Tuomet jis nuėjo prie N. S., kuri buvo jau nebegyva, o ant jos kaklo pamatė daug kraujo. Ryte jis automobilyje rado peiliuką ir pamatė, kad jo viena ranka kruvina. Jam išvažiuoti iš Lietuvos pasiūlė M. M. ir jis kartu su M. M. išvažiavo į Norvegiją. Grįžtant iš Norvegijos į Lietuvą, M. M. pradėjo jo prašyti, kad jis prisiimtų N. S. nužudymą. Pirminėje apklausoje jis davė neteisingus parodymus, kad jis nužudė N. S., nors to jis nedarė. N. S. nužudė ne jis, o M. M..

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-06-25, apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, jis savo namuose gėrė degtinę su D. T.. Vėliau D. T. draugė G. V. nuvežė juos pas D. T. tėvą A. T., bet prieš tai jie dar buvo užvažiavę pas D. T. tetą G. D.. Nuvažiavus į A. T. sodybą, G. V. liko prie automobilio, o jis su D. T. nuėjo ieškoti jo tėvo. D. T. pažadino savo tėvą ir su juo atėjo prie automobilio. Jis į daržinę užlipęs nebuvo ir N. S. nemušė. Po to visi susėdo į automobilį, kurį vairavo G. V., ir važiavo link Žiežmarių. D. T. sakė, kad reikia N. S. nuvežti į Mažeikius. Jie užsuko į degalinę, kurioje D. T. ar G. V., nupirko degtinės, kurią važiuodami gėrė. Važiuojant N. S. sudavė A. T. per veidą, kuriam pradėjo tekėti iš nosies kraujas. Tada jis N. S. sudavė ne mažiau kaip du kartus ranka per veidą. Dėl girtumo visų detalių neprisimena, tik pamena, kad pradėjo atsigauti vaikštant kažkokioje pievoje, tačiau nei kur, nei kokioje pievoje, nežino. Jis pamatė kaip D. T. apsikabinęs N. S. kažkur ėjo. Jis ėjo jiems iš paskos. Jis pasakęs D. T., kad paliktų čia N. S., ją pastūmė. Ši nuo pastūmimo nuvirto ant žemės. Tada jis apsisuko ir ėjo link automobilio. Paėjus nuo jų apie 10-15 metrų, išgirdo kažkokį keistą traškesį. Atsisuko ir pamatė D. T. priklaupusį prie gulinčios N. S., o jo rankoje pamatė peiliuką, kuriuo D. T. juo mosikavo iš dešinės į kairę ir iš kairės į dešinę. Tai pamatęs pradėjo šaukti, kadangi suprato, kad D. T. žudo N. S., tačiau D. T. pasakė, kad jis nesikištų. Tuomet jis grįžo prie automobilio. Greitai prie automobilio sugrįžęs D. T., liepė greitai važiuoti iš čia. Pradėjus važiuoti, jis automobilyje užmigo ir atsibudo tik tada, kai jį parvežė į namus. Grįžęs namo, nuėjo miegoti. Kitos dienos rytą jis nuvažiavo pas D. T., kuris prisipažino nužudęs N. S.. Jie su D. T. išvažiavo į Norvegiją. Jis D. T. pasiūlė grįžti į Lietuvą ir pasiduoti policijai, ką jie ir padarė. Jis N. S. nesmaugė, jai sudavęs apie du smūgius, tačiau jis visų aplinkybių gerai neatsimena, nes buvo labai girtas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis M. M. parodė, kur D. T. išmetė nusikaltimo įrankį - peilį (2 t. 62-64 b. l.).

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2011-06-29, apie 9 val., iš Raseinių rajono PK pareigūnų sužinojo, kad yra rastas neatpažintos moters lavonas, kuris galėtų būti jo sesers N. S. ir kurį reikia atpažinti. Jis iš veido bruožų atpažino moters lavoną, kaip savo sesers N. S.. Paskutinį kartą jis seserį buvo matęs maždaug prieš du metus. N. S. piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino savo šeima, vaikais, todėl jis su ja nebendravo. Sesuo su savo sugyventiniu A. T. buvo du ar tris kartus atvykusi pas jų mamą. Civilinio ieškinio nereiškia

Iš 2011-06-29 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. J. atpažino N. S. lavoną, kaip savo sesers (b.l 32-33 t.1).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. parodė, kad N. S. buvo jos mama. Jos mama gyveno su A. T.. 2011-06-29, ryte, jai paskambino iš Raseinių PK pareigūnė, kuri pasakė, kad Raseinių r. rasta nužudyta moteris, kuri gali būti jos mama N. S. ir kurią reikia atvykti į morgą atpažinti. Atpažinti lavono nuvyko mamos brolis A. J., kuris mamą atpažino. Mamą laidojo jos brolis A. A.. Jos mama ir jos sugyventinis mėgo išgerti alkoholinių gėrimų. Paskutinį kartą mama pas ją į namus buvo atvažiavusi gegužės mėn. pabaigoje. Ji su mama bendravo. Ji matė sumuštą mamą. Ji pasakė, kad ją sumušė A. T. sūnus D. T., nes jis ją apkaltino pinigų paėmimu. Apie tai, kad D. T. mušdavo jos mamą, jai yra pasakoję sesuo ir brolis. Byloje reiškia 100.000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos, kadangi ji laidojimo išlaidų neturėjo.

Liudytoja G. V. parodė, kad D. T. yra jos sugyventinis. 2011-06-25 ji D. T. paprašė, kad ji jo tėvo sugyventinę N. S. nuvežtų į Mažeikius. Ji su D. T. ir M. M. nuvažiavo pas D. T. tėvą į namus. Atvažiavus, D. T. su M. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo link namo. Po kelių minučių prie automobilio atėjo D. T. su tėvu A. T.. D. T. jos paprašė, kad ji nuneštų N. S. kelnes. Ji kelnes nunešė į daržinę, kur buvo N. S. su M. M.. Netrukus prie automobilio atėjo M. M. su N. S.. Visi, t.y. D. T., M. M. ir A. T. su N. S. susėdo į automobilį. D. T. liepė važiuoti į netoliese esančią degalinę nusipirkti degtinės. Nusipirkę degtinės važiavo Kauno link. Prie automobilio niekas N. S. nemušė. Kai Nijolė pamatė, kad važiuoja Kauno pusėn, pradėjo rėkauti, kad vėl ją nori išvežti. Nijolė pradėjo šūkauti ir lipti iš važiuojančio automobilio. Kadangi A. T. sėdėjo prie durų, nukentėjusioji per jį svėrėsi ir šaukė, kad iššoks. A. T. jos neišleido. M. M. pradėjo šaukti, kad baigtų muštis, ir girdėjo Marių sakant, kad Antanui iš ausies pradėjo bėgti kraujas. Liudytoja taip pat parodė, kad ji matė, kaip M. M. vieną kartą sudavė N. S. į veidą. Paskui dar sudavė keletą kartų. Po to N. S. aprimo, prisiglaudė prie Antano ir tyliai nuleidusi galvą sėdėjo. Pavažiavus už Kauno N. S. vėl pradėjo rėkauti, kur ją veža, tada M. M. vėl pradėjo ją mušti ir liepė tyliai sėdėti. Po to N. S. aprimo. Liudytoja taip pat parodė, kad N. S. M. M. mušė trumpai, bet kelis kartus. Kai susinervuodavo, tada ir mušdavo. Sudavė gal 10 smūgių. Kadangi N. S. bandė iššokti iš automobilio, todėl D. T. laikė ją. D. T. liudytojai liepė pasukti iš kelio. Ji pasuko į keliuką ir pavažiavusi link miško, sustojo. Iš automobilio išlipo D. T., M. M. ir N. S..

D. T. bagažinėje kažko ieškojo, o paskui sugniaužęs kumštį, lyg ką pasiėmęs, pasakė, kad šitas tiks, uždarė bagažinę ir nuėjo. Laukė jų neilgai, kokį 10 min., abudu kaltinamieji grįžo vienu metu, jie dar prie automobilio galo pastovėjo, paskui Darius atsisėdo į automobilio priekį šalia manęs, o M. gale. Kai įsėdo į automobilį, D. T. buvo kažkoks pasimetęs, o M. M. tylėjo. Ji pamatė, kad D. T. viena ranka buvo kruvina. Jai paklausus kas jam yra ir kur yra N., jis atsakė, kad nieko nėra, o N. paliks čia, o jai liepė važiuoti į namus. Jai paklausus D. T., kodėl jo ranka kruvina, jis nieko neatsakė, pasakė, kad nesigilintų ir važiuotų namo. Ji jam pasiūlė nusiplauti upelyje rankas, bet jis pasakė, kad nieko tokio. Ryte ji sudegino D. T. rūbus, nes jis buvo to prašęs.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja G. V. nurodė vietą kur ji išsuko iš automagistralės ir važiavo link miškelio. Parodė vietą kur degino D. T. ir M. M. rūbus, bei automobilyje vietas kur kas sėdėjo (b. l. 140-153, 161-164, t. 1, b. l. 8-15, t.2).

Liudytojas R. S. parodė, kad 2011-06-25 jis dirbo (duomenys neskelbtini) kiaulių komplekse sargu. Apie 23 val. jis pamatė nuo pagrindinio kelio, kuris veda į Bakaičių k., link kiaulių komplekso atvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojo pusėje nedegė priekinis žibintas. Pamatęs atvažiuojantį automobilį jis išėjo į lauką. Jam išėjus į lauką, automobilis dar šiek tiek pavažiavo, tačiau likus maždaug 200 m iki jo, automobilis sustojo, tuoj pat apsisuko ir nuvažiavo atgal.

Liudytoja G. D. parodė, kad N. S. buvo jo brolio sugyventinė. Kadangi ji su broliu girtaudavo, 2011-06-25 valandos nepamena, ji paskambino D. T. ir paprašė, kad jis išvežtų N. S. pas jos gimines. Į pavakarę, tiksliai laiko neprisimena į jos namus atvažiavo D. T.. Už D. T. automobilio vairo sėdėjo G. V., o ant galinės sėdynės sėdėjo M. M.. Kitą dieną ji paskambino D. T. ir paklausė, kur ir pas ką jis paliko N. S.. D. T. jai pasakė, kad ją nuvežė pas gimines, o kur, nepasakė. Po to D. T. jai pasakė „teta, jei jūsų kas klaus, tai sakykit, kad jų vakar nematėt". Išgirdus šią frazę ji išsigando ir D. T. paklausė ar jie ko nors nepadarė N. S.. D. T. jai atsakė, kad viskas gerai. Apie N. S. dingimą, o vėliau jos nužudymą, ji sužinojo iš televizijos. Taip pat ji nežinojo, kad D. T. išvyko į užsienį.

Liudytojas A. T. parodė, kad N. S. buvojo sugyventinė. 2011-06-25, apie 10 val., jis kartu su N. S. nuėjo pas jo seserį G. D. į namus, kuriuose su jos vyru S. D. vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau girtavo jo namuose. Išgėrus S. D. išėjo į namus, o jis su N. S. nuėjo į daržinę ant šieno miegoti. Apie 20 val. 30 min. į namų kiemą, atvažiavo jo sūnus D. T., jo sugyventinė G. V. ir sūnaus draugas M. M.. Į daržinę atėjo sūnus ir pasiūlė važiuoti į Kauną išgerti. Tuomet visi – jis, D. T., M. M., N. S. ir G. V. sėdo į automobilį ir nuvažiavo į netoli jo namų esančią degalinę, kur D. T. nupirko degtinės. Iš deglinės nuvažiavo Kauno miesto kryptimi. Važiuodami link Kauno jis, N. S., D. T. ir M. M. gėrė degtinę. Sūnus sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, jis sėdėjo už vairuotojo sėdynės, N. S. sėdėjo viduryje, o M. M. už priekinės keleivio sėdynės. Kas vyko toliau pasakyti negali, kadangi važiuojant dėl girtumo užmigo, o atsibudo tik kitą dieną apie 12 val. dienos. Atsibudęs namuose nerado N. S.. Nuėjo pas savo seserį G. D., tačiau ten jos nerado. Ieškojo N. S. ir kitose jos galimo buvimo vietose, tačiau jos nerado. Tada jis nuėjo vėl pas seserį G. D.. Ji paskambino sūnaus sugyventinei G. V. ir ši pasakė, kad N. S. nuvežė į Mažeikius. Pasigedęs N. S. skambino sūnui D. T., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Nuo šieno jie nulipo trise, o M. M. ant šieno užlipęs nebuvo.

Liudytojas T. M. parodė, kad 2011 m. birželio pabaigoje tikslios dienos neprisimena, jo brolis M. gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau jie abudu su D. T. drauge išvažiavo. Vakare grįžęs brolis į namus pasakė, kad D. nužudė N.. Kadangi brolis buvo labai girtas, todėl tuo nepatikėjo. Jis nematė, kad būtų brolis kruvinas. Drabužius bei avalynę, kuriais brolis vilkėjo ir avėjo, jis perdavė policijai.

Liudytoja R. S. parodė, kad N. S. buvo jos mama. Jos motina gyveno su A. T..

Liudytojas M. S. parodė, kad N. S. buvo jo mama. Jis gyveno pas močiutę, nes mamai buvo atimtos motinystės teisės. Jis vieną kartą yra matęs kaip D. T. mušė jo motiną. Keletą kartų jis matė sumuštą savo mamą. Ji jam sakė, kad tai padarė D. T..

Liudytoja A. Š. parodė, kad ji dirba Raseinių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėja. Ji vykdė D. T. ir M. M. apklausas. Apklausiant D. T. ir M. M. dalyvaudavo jų advokatai ir visi parodymai buvo surašyti iš jų žodžių. D. T. niekas jokio spaudimo duoti vienokius ar kitokius parodymus nedarė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas A. J. parodė, N. S. mirtis įvyko nuo pjautinių žaizdų kakle su raumenų miego arterijų ir lydinčių venų, stemplės, kvėpavimo takų pilnu atidalinimu, stuburo kaklinės dalies trečio slankstelio kūno pažeidimu, kas sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą, ūmų vidaus organų mažakraujiškurną po nukraujavimo. Po tokių sužalojimų išgelbėti gyvybės nebuvo įmanoma. Po tokių pjautinių sužalojimų kakle, mirtis įvyksta per keliolika-keliasdešimt sekundžių. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti peiliu, nukentėjusiajai gulint ant nugaros ar panašioje padėtyje ir pjauta ant jos užlipus, nes žaizdų pobūdis buvo iš vienos kaklo pusės į kitą kaklo pusę.

Kiti rasti sužalojimai buvo padaryti 43 smūgiais ir trauminiais poveikiais, iš jų atmetus griuviminei traumai būdingus sužalojimus, galėjo būti suduoti 37-38 smūgiai.

VTMT prie LR TM Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 114/11 (10) nurodyta, kad N. S. mirtis įvyko nuo pjautinių žaizdų kakle su raumenų, miego arterijų ir lydinčių venų, stemplės, kvėpavimo takų pilnu atidalinimu, stuburo kaklinės dalies trečio slankstelio kūno pažeidimu, kas sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą, ūmų vidaus organų mažakraujiškurną po nukraujavimo.

N. S. lavone rasti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas smakre, odos nubrozdinimai kelių sąnariuose, dešinėje blauzdoje, antakyje, akies vokuose, skruoste. Poodinės kraujosruvos kaktoje, antakiuose, dešiniame skruoste-smilkinyje, ausyse, smilkiniuose, skruostuose, žanduose, krūtinėje, žąstuose, alkūnių sąnariuose, dilbiuose, dešinėje plaštakoje, klubuose, juosmenyje, kairiame sėdmenyje, šlaunyse, kelių sąnariuose, blauzdose. Kraujosruvos kaktos, dešinio smilkinio-kaktos dešinės pusės-antakio lanko, viršugalvio, kairio smilkinio, pakaušio-dešinio smilkinio minkštuose audiniuose, raumenyse; poodinės kraujosruvos smakre, lūpose, kraujosruvos smakro-pasmakrės minkštuose audiniuose, raumenyse, skydinės kremzlės dešinės pusės viršutinio rago lūžimas., kurio pobūdžio-bendro ilgio, pločio, veikliosios dalies ilgio ir pan., nurodyti nėra galimybės, veikiant kaklą iš priekio ar šonų 5 trauminiais poveikiais labai greitai iki mirties (tikėtina, keliolikos-keliasdešimt sekundžių intervale nukentėjusiajai esant gulimoje ant nugaros ar jai artimoje padėtyje. Nurodytų sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju sukėlė mirtį. Po tokių sužalojimų kakle padarymo gyvybės išgelbėti nepavyksta.

Odos nubrozdinimas smakre, padarytas vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu aštriu daiktu. Gyvam asmeniui šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir šiuo atveju jokios įtakos mirčiai neturėjo. Odos nubrozdinimus kelių sąnariuose, dešinėje blauzdoje, antakyje, akies vokuose, skruoste, poodines kraujosruvas smakre, lūpose, smakro - pasmakrės minkštuose audiniuose, raumenyse, kaktoje, antakiuose, dešiniame skruoste - smilkinyje, ausyse, smilkiniuose, skruostuose, žanduose, krūtinėje, klubuose, juosmenyje, kairiame sėdmenyje, šlaunyse, kelių sąnariuose, blauzdose. Šie sužalojimai padaryti greitai iki mirties, neatmetama veikiant rankomis, pirštais, ir įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui gali būti kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Didžiausia tikimybė, kad asmuo ar asmenys, sudavę smūgius, ją traumavę, veikė iš priekio ar šonų nukentėjusiosios, kuri galėjo būti įvairiose padėtyse, atžvilgiu. Sužalojimų masyvumas rodo, kad nukentėjusioji galėjo jausti tam tikro intensyvumo skausmą, tačiau sunkus girtumo laipsnis (kraujyje rasta 3,70 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 4,82 promilės etilo alkoholio) galėjo sumažinti skausminio jutimo slenkstį (b. l. 19-24, t.1).

2012-05-17 specialisto A. J. apklausos protokolo matyti, kad Nr. M 114/11 (10) Pjautinės žaizdos kakle su raumenų, miego arterijų ir lydinčių venų, stemplės, kvėpavimo takų pilnu atidalinimu, stuburo kaklinės dalies trečio slankstelio kūno pažeidimu, padaryti pjaunančiu įrankiu. Sužalojimai nurodyti išvados 4.3. punkte padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, jų pirštai, kojos, koks tai pagrindas ir aplinkos daiktai, nukentėjusiajai esant įvairiose padėtyse greitai iki mirties. 4.4. punkte nurodyti sužalojimai padaryti greitai iki mirties, neatmetama veikiant rankomis, pirštais. Specialisto išvadoje Nr. M 114/11 (10) 7 punkte visi nurodyti sužalojimai teismo medicininių požiūriu galėjo gautis tiek dengiantis, tiek ginantis, tiek nukentėjusiąją tempiant už rankų (b. l. 50, t. 1).

Iš 2011-06-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Raseinių r., (duomenys neskelbtini) ribose, pamiškėje, pievoje rastas gulintis ant nugaros, su drabužiais ir smurto žymėmis N. S. lavonas (b. l. 7-16, t. 1).

Iš 2011-07-04 apžiūros protokolo matyti, kad automobilis Audi A4, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas, kuris pagal 2011-08-12 nutarimą ir 2011-08-26 pakvitavimą grąžintas saugoti G. V. (b. l. 17-22, 55, 56, t. 3).

Iš 2012-04-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VTMT prie LR TM Jurbarko poskyrio ekspertas A. J. pateikė nukentėjusiosios N. S. rūbus: baltas su žaliais brūkšneliais apatinės kelnaites, juodos spalvos sportines kelnes su baltom ir pilkom juostelėm ant šono, geltonos spalvos marškinėliai su piešiniu, juodos spalvos liemenėlę, raudonos spalvos bliuzoną su užtrauktuku ant priekio ir piešiniu ant galo (b. l. 40, t.1 ).

Iš 2012-04-10 apžiūros protokolo matyti, kad 2012-04-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti nukentėjusiosios N. S. rūbai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pagal 2012-04-10 kvitą Nr. 018537 perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK (b. l. 41-47, 48-49 1 t.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis D. T. parodė, kur ir kaip M. M. nužudė N. S. (3 t. 44-52, 72-75, 120-133, 134-136 b. l.).

Iš 2011-09-11 kaltinamojo D. T. atviro prisipažino matyti, kad jis prisipažino kokiomis aplinkybėmis nužudė N. S. (b. l. 61-64, t. 3).

Iš 2011-07-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. M. pateikė žalios spalvos kombinezoną, baltai pilkai margą megztinį, vieną porą tamsios spalvos batų (kroksų) (b. l68, 2 t.).

Iš 2011-07-08 apžiūros protokolo matyti, kad 2011-07-07 buvo pateikti M. M. rūbai ir batai, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pagal 2011-08-05 kvitą Nr. 018383 perduoti saugoti Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK (b. l. 69-74, 75-76, 2 t.).

Iš 2012-02-23 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų specialisto išvados Nr. 140-(08302)-ISl-1279, panaudojant poligrafą, matyti, kad potestinio pokalbio metu tiriamasis M. M. tikino, jog D. T. ankščiau girtas buvo jam minėjęs, kada nors pašalins N. S. ("dėsiu ją į vietą"), nes ji trukdė gyventi D. T. tėvui (b. l. 133-147, t. 2 ).

Iš VTPTprie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 93 (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. M. nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 19, t. 2).

Iš VTPT prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 93 (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. T. nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 53, t.4 ).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikų juridinė kvalifikacija

Dėl N. S. nužudymo

Kaltinamasis D. T., duodamas parodymus teisme ir iš esmės neigdamas savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą dėl įvykdyto N. S. nužudymo, parodė, kad matė kaip M. M. pastūmė N. S. ir pastarajai nukritus ant žemės, užšoko ant nukentėjusios. Jis tuomet apsisuko ir ėjo link mašinos. Jį pasivijęs M. M. kažką pasakė ir į ranką jam padavė peiliuką. Tuomet jis nuėjo prie N. S., ši buvo jau nebegyva, o ant jos kaklo pamatė daug kraujo. Ryte jis automobilyje rado peiliuką ir pamatė, kad jo viena ranka kruvina. Tokią kaltinamojo D. T. užsiimtą poziciją dėl N. S. nužudymo, kolegija vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, kuri neatspindi objektyvios tiesos ir jo aiškinimą, kad M. M. nužudė nukentėjusiąją laiko nelogišku, prieštaraujančiu bylos faktiniams duomenims. Tokią išvadą kolegija daro remdamasis kaltinamojo M. M., liudytojų G. V., M. M. parodymais, paties kaltinamojo D. T. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, atviru prisipažinimu, specialisto išvadomis bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis D. T. ikiteisminio tyrimo metu ne vieną kartą prisipažino nužudęs N. S.. Apklausiant jį įtariamuoju (dalyvaujant advokatui) parodė, kad sustojus automobiliui, jis pirmas išlipo iš jo, o po to išlipo M. M.. Jis liepė N. S., išlipti iš automobilio. Nukentėjusiajai išlipus, jis apsikabino N. S. ranka per petį ir pasakęs jai, kad reikia pasikalbėti, nusivedė už kažkokių krūmų. Kur tuomet buvo M. M., jis nematė. Einant jis matė, kad G. V. nuvažiavo tolyn, apsisuko ir grįžo atgal. Einant su N. S., jis jos prašė, kad pastaroji nebegertų. Priėjus prie kažkokio miškelio, jis išsitraukė iš kišenės peilį ir prikišo jai prie kaklo. Tuomet nukentėjusioji sugriebė jam už tos rankos, tačiau peilį jis laikė prikišęs toliau. Baigus pokalbį, jis N. S. pasakė, kad grįžta atgal prie automobilio ir jam apsisuks, bei bandant nuleisti peilį nuo N. S. kaklo, staiga nuketėjusioji paslydo ir jie abu nugriuvo ant žemės. Nugriuvus ant žemės, jis pajuto per ranką bėgantį kraują, kurį pamatė pats, nes buvo šviesi naktis. Kas toliau įvyko jis negali pasakyti, nes atsibudo paryčiais automobilyje ir pamatė krauju išteptas savo rankas. Išlipęs iš automobilio, nusiplovė rankas ir nuėjo miegoti. Ryte pamatęs, kad jo rūbai kruvini, liepė G. V. juos sudeginti. Prisiminęs vakarykštį įvykį, labai išsigando, nes nežinojo ar N. S. liko gyva ar ne. Kur dingo jo turėtas peilis, pasakyti negali. Išsigandęs, jis sėdo į savo automobilį Audi A4, nuvažiavo pas M. M. ir pasiūlė jam važiuoti į užsienį. M. M. būdamas stipriai girtas, nieko neklausinėjo, sėdo į automobilį ir jie kartu išvažiavo į Norvegiją. Supratę kas įvyko, grįžo į Lietuvą ir prisidavė Raseinių policijai. Dėl to kas įvyko, nuoširdžiai gailisi. Apie tai, ką jis padarė ar matė G. V. su M. M., pasakyti negali (b. l 29-30, t. 3). Sprendžiant jo kardomosios priemonės klausimą teismo posėdyje, (dalyvaujant advokatei) kaltinamasis D. T. taip prisipažino nužudęs N. S. (b. l. 34, t. 3). Be to kaltinamasis D. T. atvirame prisipažinime nurodė, kad jis neprisimena aplinkybių kaip jis nužudė N. S., tačiau prisimena kaip M. M. bandė atimti iš jo peilį ir pastebėjo, kad jo (t. y. D. T.) dešinioji ranka buvo kruvina. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad pirminiuose savo parodymuose, jis kaltės dėl nužudymo nepripažino manydamas išvengti bausmės. Kodėl nužudė N. S. pasakyti negali, tačiau pyko ant jos, kad ši girdydavo alkoholiu jo tėvą (b. l. 61-64, t. 3).

Kaltinamasis M. M. nurodė, kad jis matė kaltinamąjį D. T. priklaupusį prie gulinčios N. S., o jo rankoje pamatė peiliuką, kuriuo D. T. mosikavo iš dešinės į kairę ir iš kairės į dešinę. Šiuos kaltinamojo M. M. parodymus iš dalies patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusios mirtis įvyko nuo pjautinių žaizdų kakle, nukentėjusiajai esant gulimoje ant nugaros ar jai artimoje padėtyje, veikiant kaklą iš priekio ar šonų (b. l. 19-24, 1 t.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. T. kaltę dėl N. S. nužudymo iš dalies patvirtina ir liudytojai G. V. ir T. M.. Liudytoja G. V. parodė, kad D. T. liepė jai išsukti iš automagistralės į nuošalų keliuką. Automobiliui sustojus, jis automobilio bagažinėje kažko ieškojo, o paskui kažką pasiėmė ir pasakęs, kad šitas tiks, uždarė bagažinę ir nuėjo su nukentėjusiaja. Kai D. T. grįžo prie automobilio, ji pamatė, kad jo ranka kruvina. Kitą rytą jis sudegino jo rūbus.

Liudytojas T. M. parodė, kad grįžęs į namus brolis M., jam pasakė, kad D. T. nužudė N. S..

Tokiu būdu, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą, sugretinusi įrodymus tarpusavyje bei remdamasi savo vidiniu įsitikinimu, kolegija konstatuoja, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, kad būtent nuo kaltinamojo D. T. veiksmų įvyko nukentėjusios N. S. mirtis. Visi kaltinamojo D. T. veiksmai: liepimas G. V. pasukti į nuošalų keliuką, bagažinėje kažko ieškojimas, nusivedimas nukentėjusios toliau nuo automobilio, kraujo pėdsakų buvimas ant jo rankos, rūbų sudeginimas netiesiogiai patvirtina kaltinamojo D. T. tikslą nužudyti nukentėjusiąją N. S.. Be to kolegija pažymi, kad tik D. T. buvo motyvas nužudyti N. S., kadangi jis pyko ant nukentėjusios, kad pastaroji, D. T. manymu, girdė jo tėvą. Kad D. T. turėjo tikslą nužudyti N. S. patvirtina ir tai, kad potestinio pokalbio metu tiriamasis M. M. nurodė specialistui, jog D. T. ankščiau girtas buvo jam minėjęs, kad kada nors pašalins N. S. ("dėsiu ją į vietą"), nes ji trukdė gyventi D. T. tėvui (b. l. 133-147, t. 2). Be to pažymėtina ir tai, kad D. T. ir iki nusikaltimo padarymo naudojo prieš nukentėjusiąją smurtą. Tai patvirtino nukentėjusioji R. S. ir liudytojas M. S.. Liudytojas M. S. parodė, kad jis matė D. T. mušantį jo mamą. Nukentėjusioji R. S. parodė, kad ji yra mačiusi sumuštą mamą. Jai motina yra sakiusi, kad ją sumušė D. T..

Kaltinamojo D. T. parodymus, kad M. M., o ne jis nužudė N. S., o ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino nužudęs nukentėjusiąją, nes M. M. jam grasino ir liepė prisiimti kaltę, kolegija vertina kaip jo užsiimtą gynybos poziciją ir juos vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija pažymi, kad M. M. kaip nors būtų įtakojęs D. T. duoti vienokius ar kitokius parodymus nėra jokių duomenų. Tai patvirtino ir liudytoja A. Š.. Remiantis byloje esančiomis specialistų išvadomis nustatyta, kad nukentėjusios mirtis įvyko nuo pjautinių žaizdų kakle su raumenų, miego arterijų ir lydinčių venų, stemplės, kvėpavimo takų pilnu atidalinimu, stuburo kaklinės dalies trečio slankstelio kūno pažeidimu, kas sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą, ūmų vidaus organų mažakraujiškurną po nukraujavimo. Šie sužalojimai padaryti pjaunančiu įrankiu.

Esant tokiai eksperto išvadai bei eksperto paaiškinimams, kolegija daro išvadą, kad tarp kaltinamojo D. T. veiksmų ir nukentėjusios N. S. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ir kaltinamasis D. T. yra atsakingas už N. S. gyvybės atėmimą.

Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nužudė N. S. veikdamas tiesiogine tyčia ( BK 15 str. 2 d. 2p. ).

Pagal susiformavusią teisminę praktiką nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą.

Kaip matyti iš specialisto išvados ir paaiškinimo, kad N. S. mirtis įvyko nuo pjautinių žaizdų kakle su raumenų, miego arterijų ir lydinčių venų, stemplės, kvėpavimo takų pilnu atidalinimu, stuburo kaklinės dalies trečio slankstelio kūno pažeidimu. Šie sužalojimai padaryti veikiant kaklą iš priekio ir šonų 5 trauminiais poveikiais. Po tokių sužalojimų mirtis įvyko po keliolikos - keliasdešimt sekundžių. Nukentėjusioji galėjo jausti skausmą, tačiau sunkus nukentėjusios girtumas, galėjo sumažinti skausmo jutimo slenkstį. Tokį nukentėjusios N. S. nužudymo būdą kolegija laiko itin žiauriu, kadangi dar gyvai esant kaltinamasis 5 trauminiais poveikiais veikė kaklą iš priekio ir šonų. Tokį nukentėjusios nužudymo būdą, kolegija laiko itin skausmingu.

Šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad N. S. buvo nužudyta itin žiauriai, yra pagristos. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Nors nukentėjusios N. S. kraujuje buvo rasta 3,70 promilės, o šlapime 4, 82 promilės alkoholio, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad kai kurie sužalojimai teismo medicininiu požiūriu galėjo gautis tiek dengiantis, tiek ginantis, t. y. nukentėjusioji priešinosi kaltinamajam prieš ją naudojant smurtą, todėl kolegijos nuomone, nukentėjusioji nebuvo bejėgiškos būklės. Esant šioms aplinkybėms šalintina aplinkybė, kad nukentėjusioji N. S. buvo bejėgiškos būklės.

Dėl N. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nepranešimo apie nusikaltimą

Kaltinamasis M. M. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų - nežymaus sveikatos sutrikdymo N. S. padarymo prisipažino iš dalies, o dėl nepranešimo apie nusikaltimą - N. S. nužudymą, kaltu prisipažino. Kaltinamasis M. M. parodė, kad jis N. S. pastūmė ir sudavė ne mažiau kaip du kartus ranka per veidą. Jis neprisimena, kad būtų jai sudavęs daugiau smūgių, kadangi buvo labai girtas. Kad šias nusikalstamas veikas padarė būtent kaltinamasis M. M. įrodyta kaltinamojo D. T., liudytojos G. V., iš dalies paties kaltinamojo M. M. parodymais bei specialisto išvadomis.

Kaltinamasis D. T. parodė, kad jis matė kaip M. M. automobilyje nukentėjusiajai sudavė daugybę kartų.

Liudytoja G. V. parodė, kad ji matė, kaip M. M. vieną kartą sudavė N. S. į veidą. Paskui dar sudavė keletą kartų. Po to N. S. aprimo, prisiglaudė prie A. T. ir tyliai nuleidusi galvą sėdėjo. Pavažiavus už Kauno, N. S. vėl pradėjo šūkauti, tuomet M. M. vėl pradėjo ją mušti ir liepė tyliai sėdėti. Po to N. S. aprimo. Liudytoja nurodė, kad M. M. nukentėjusiajai galėjo suduoti apie 10 kartų.

Kaltinamojo M. M. kaltę iš dalies patvirtina ir specialisto išvados iš kurių matyti, kad N. S. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai kelių sąnariuose, dešinėje blauzdoje, antakyje, akies vokuose, skruoste, poodines kraujosruvas smakre, lūpose, smakro - pasmakrės minkštuose audiniuose, raumenyse, kaktoje, antakiuose, dešiniame skruoste - smilkinyje, ausyse, smilkiniuose, skruostuose, žanduose, krūtinėje, klubuose, juosmenyje, kairiame sėdmenyje, šlaunyse, kelių sąnariuose, blauzdose, t.y. nežymų sveikatos sužalojimus.

Nors kaltinamasis M. M. pripažino pastūmęs ir mušęs nukentėjusiąją N. S., tačiau nurodė, kad galėjo suduoti ne mažiau kaip du smūgius. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad buvo labai girtas ir visų aplinkybių gerai neprisimena. Kolegija tiki G. V. parodymais, kad kaltinamasis M. M. nukentėjusiajai sudavė apie 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir jais vadovaujasi. Kadangi kaltinamasis M. M. buvo labai girtas todėl kolegija laiko, kad jis visų aplinkybių gali ir neprisiminti. Todėl kolegijos nuomone, pagrįstai kaltinamajam M. M. inkriminuota, kad jis nukentėjusiajai sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas.

Esant šioms aptartoms aplinkybėms kaltinamojo M. M. veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis M. M. prisipažino, matė ir suprato, kad D. T. nužudė nukentėjusiąją N. S., tačiau apie tai jis nepranešė teisėsaugos įstaigai. Kaltinamasis M. M. būdamas šio kraupaus nusikaltimo liudytojas, turėjo pakankamai laiko pranešti teisėsaugos institucijoms apie padarytą labai sunkų nusikaltimą - N. S. nužudymą, tačiau sąmoningai vengė tai padaryti, nes kartu su kitu kaltinamuoju D. T. pasislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų, išvykdami į Norvegiją.

Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo M. M. veika kvalifikuotina pagal BK 238 str. 1 d. kadangi jis supratęs, kad D. T. nužudė nukentėjusiąją N. S., be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad M. M. nukentėjusiąją už rankos nusitempė prie D. T. priklausančio automobilio Audi A4 Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyčia, prie automobilio, kumščiu sudavė N. S. į veido sritį, kadangi tiek pats kaltinamasis, tiek liudytoja G. V. ir kaltinamasis D. T. aplinkybės, kad M. M. nukentėjusiąją tempė prie automobilio, nepatvirtino. Kolegijos nuomone neįrodyta ir aplinkybė, kad prie D. T. automobilio M. M. nukentėjusiajai sudavė kumščiu į veidą. Šią aplinkybę neigia tiek pats kaltinamasis M. M., tiek liudytoja G. V.. Ši liudytoja parodė, kad nukentėjusios prie automobilio niekas nemušė. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi ji turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį M. M., nes ji yra D. T. sugyventinė. Tai rodo šios liudytojos duotus parodymus teisingais ir nuoširdžiais ir jais kolegija tiki.

Dėl N. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis M. M. buvo kaltinamas kad, tyčia, smaugė iš nugaros rankomis apkabinęs kaklą nukentėjusiąją N. S., taip padarydamas nukentėjusiajai N. S. skydinės kremzlės dešinės pusės viršutinio rago lūžimą.

Kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino, kad smaugė nukentėjusiąją N. S.. Kaltinimas grindžiamas tik kaltinamojo D. T. parodymais, kuris nurodė, kad jis matė kaip M. M. smaugė nukentėjusiąją. Tačiau tokius parodymus šis kaltinamasis davė tik daug vėliau, kai jis pats pradėjo neigti savo kaltę dėl N. S. nužudymo. Savo pirminiuose parodymuose kaltinamasis D. T. nurodė, kad po to, kai jis su savo tėvu iš daržinės priėjo prie automobilio, už kelių minučių atėjo ir M. M. su N. S. (b. l. 29-30, t. 3). Kaltinamojo D. T. parodymus, kad jis matė kaip M. M. smaugė N. S., paneigia liudytoja G. V.. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie automobilio D. T. savo tėvui liepė pašaukti savo sugyventinę, t. y. N. S.. Netrukus atėjo M. M. su N. S. (b. l. 131-133, 156-158, t. 1). Be to, kad M. M. nebuvo užlipęs ant šieno, patvirtina ir kaltinamojo tėvas A. T.. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jų parodymai nuoseklūs ir apkalbėti D. T. jie neturi jokio pagrindo, kadangi jie abu yra kaltinamojo D. T. artimi giminaičiai ir jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Iš to seka, kad kaltinamasis D. T. antrą kartą nebuvo nuėjęs į daržinę, todėl negalėjo matyti, kad M. M. būtų smaugęs N. S.. Kaltinamojo D. T. parodymais kolegija netiki, kadangi jis nėra nuoširdus, keitė savo parodymus, todėl juos atmeta. Kitų įrodymų patvirtinančių kaltinamojo M. M. kaltę, kad jis smaugė nukentėjusiąją, nesurinkta.

Esant tokiems įrodymams kolegijos nuomone M. M. pagal BK 138 str. 1 d. išteisinamas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ( BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Bausmės skyrimas

D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte).

M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte).

Kaltinamųjų apsvaigimą nuo alkoholio patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai, kad iki įvykio jie girtavo. Apie apsvaigimą nuo alkoholio įtaką nusikalstamos veikos padarymui teismas sprendžia atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – brutalus smurtas prieš nukentėjusiąją panaudotas be jokios priežasties.

Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems D. T. ir M. M. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis D. T. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 129 str. 2d. 2,6 p., teistas 1 kartą, tačiau teistumas neišnykęs (b. l. 25-33, 42-47, t. 4.), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 49, 4 t.), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijos Kaišiadorių rajono pataisos inspekcijos charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 55, t. 4).

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo D. T. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumui, buvimą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis bei įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. sankcijos griežtumą, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam D. T. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. terminuotą laisvės atėmimo didesnę šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 2 dalimis D. T. naujai paskirta bausmė bendrinama visiško sudėjimo būdu su 2010-06-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Kadangi kaltinamasis D. T. jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumui neišnykus, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl pripažintinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.).

Skiriant bausmę kaltinamajai M. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, laikomas neteistu, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 193, t. 2), todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. pareiškė 100.000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt laidojimo išlaidų. Laidojimo išlaidoms atlyginti nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. nepagrindė jokiais dokumentais, nurodydama, kad jų neturi, o laidotuvėmis rūpinosi jos dėdė A. J.. Nukentėjęs A. J. civilinio ieškinio nepareiškė.

Kolegijos nuomone nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. S. civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų yra nepagrįstas jokiais dokumentais ir nagrinėjant bylą teismas negavo jokios papildomos medžiagos, todėl teismas civilinės ieškovės R. S. ieškinį dėl laidojimo išlaidų atmeta.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas - kompensacija ir satisfakcija bei socialinio teisingumo atkūrimas. Tikslus neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra neįmanomas, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusios patirtas dvasines kančias.

Vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji neteko motinos, su kuria ji bendravo, tačiau retai, dėl jos netinkamo elgesio. Tačiau dėl jos mirties, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą.

Įvertinus visas šias aplinkybes, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad minėta nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. S. prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė, todėl mažintina ir priteistina 70.000 Lt.

Teismas nustatė, kad tarp kaltinamojo D. T. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys, todėl neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai priteistinas iš kaltinamojo D. T..

Kiti klausimai

Palikti laikinųjų nuosavybės teisių apribojimą į D. T. automobilį Audi A4, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Iš patektų Šiaulių apygardos teismo pažymų matyti, kad nukentėjusiajai R. S. išmokėta 328,50 Lt, nukentėjusiajam A. J. 64,24 Lt, liudytojai G. D. 94 Lt kelionės išlaidų. Viso nukentėjusiems ir liudytojai išmokėta 618,74 Lt . Visas šias proceso išlaidas privalo atlyginti kaltinamieji (BPK 105 str. 1 d.).

Iš pateiktų Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro pažymų matyti, kad už 2012-02-28 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(08304)-ISl-1343 atlikto tyrimo išlaidos sudaro 1595,93 Lt (175 b. l, t. 1 ), už 2012-02-23 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(08302)-ISl-1279 išlaidos sudaro 1595,93 Lt (132 b. l, t. 2), už 2012-02-24 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(08303)-ISl-1296 išlaidos sudaro 1418,60 Lt (b. l. 96, t. 3). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis, todėl jas privalo atlyginti kaltinamieji (BPK 105 str. 1 d.).

Nukentėjusiosios N. S. rūbus - baltos spalvos su žaliais brūkšneliais apatinės kelnaitės, juodos spalvos sportines kelnes su baltom ir pilkom juostelėm, geltonos spalvos marškinėlius, juodos spalvos liemenėlę, raudonos spalvos bliuzoną pagal 2012-04-10 kvitą Nr. 018537 perduotus saugoti Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK – sunaikinti.

M. M. rūbus - žalios spalvos kombinezonas, baltai pilkai margas megztinis, vieną porą tamsios spalvos batų (kroksų), pagal 2011-08-05 kvitą Nr. 018383 perduotus saugoti Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK gražinti M. M.

Automobilį Audi A4, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2011-08-12 nutarimą ir 2011-08-26 pakvitavimą perduotą saugoti G. V..

Voką su 3 CD kompaktinėmis plokštelėmis, kuriuose užfiksuoti G. V., D. T. ir M. M. poligrafu vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 2 d. bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2010-06-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę D. T. paskirti laisvės atėmimą 17 (septyniolikai) metų .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką D. T. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. liepos 3 d. iki 2013 m. balandžio 18 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. T. palikti tą pačią – suėmimą.

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 238 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal LR BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

pagal LR BK 238 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę M. M. paskirti laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011m. liepos 7 d. iki 2012 m. kovo 22 d. ir laikyti M. M. atlikusį bausmę.

Kardomąją priemonę M. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ( BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Priteisti iš D. T. civilinei ieškovei R. S. 70.000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės R. S. civilinį ieškinį dėl 3000 Lt turtinei žalai atlyginti atmesti.

Priteisti proceso išlaidas už nukentėjusiųjų ir liudytojos turėtas kelionės išlaidas iš D. T. ir M. M. po 309,37 Lt.

Priteisti proceso išlaidas iš D. T. ir M. M. už Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadas po 2305,23 Lt.

Daiktinius įrodymus: nukentėjusiosios N. S. rūbus - baltos su žaliais brūkšneliais apatinės kelnaites, juodos spalvos sportines kelnes su baltom ir pilkom juostelėmis, geltonos spalvos marškinėlius, juodos spalvos liemenėlę, raudonos spalvos bliuzoną - sunaikinti.

M. M. rūbus - žalios spalvos kombinezoną, baltai pilkai margą megztinį, vieną porą tamsios spalvos batų (kroksų) gražinti M. M..

Voką su 3 CD kompaktinėmis plokštelėmis, kuriuose užfiksuoti G. V., D. T. ir M. M. poligrafu vaizdo įrašus palikti prie bylos.

Palikti nuosavybės teisių apribojimą į automobilį Audi A4, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Kolegijos pirmininkė Irena IvanovienėTeisėjai Gražvydas PoškusBirutė Simonatienė