- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2-337-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00113-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Noveta“
- Ieškovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Indastrus“
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Noveta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutarties, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Indastrus“ išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Indastrus“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Noveta“ 83 088 Eur skolą, 6 314,69 Eur delspinigių, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė buvo sudariusios pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei sutartyje nurodytą techniką, o atsakovė – pagal nustatytą grafiką sumokėti ieškovei 88 088 Eur. Nors terminas atsiskaityti pagal sutartį jau pasibaigė, atsakovė yra sumokėjusi ieškovei tik 5 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Šalys susitarė, kad atsakovės skola pagal pirkimo–pardavimo sutartį, į kurią įskaitoma technikos pardavimo kaina, delspinigiai ir bauda, sudaro 110 000 Eur ir kad atsakovė šią sumą sumokės ieškovei pagal taikos sutartyje nustatytą grafiką.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė laiku neatlieka mokėjimų pagal taikos sutartyje nustatytą atsiskaitymo grafiką ir nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi nusprendė išduoti vykdomąjį raštą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.3–1.5, 1.8 ir 1.10 papunkčių vykdymo.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė, vykdydama taikos sutartį, 2020 m. lapkričio 13 d., nepažeisdama nustatyto termino, sumokėjo ieškovei 3 000 Eur, o 2020 m. lapkričio 20 d., praleidusi nustatytą terminą – dar 7 000 Eur. Nutarties priėmimo dieną atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 15 000 Eur, kuriuos turėjo sumokėti iki 2020 m. lapkričio 30 d., 10 000 Eur, mokėtinus iki 2020 m. gruodžio 15 d., ir 10 000 Eur, mokėtinus iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi, atsakovė 4 kartus pažeidė savo prisiimtus įsipareigojimus.
6. Teismas nurodė, kad šalys taikos sutarties 1.3 papunktyje susitarė, jog jos sutinka ir pripažįsta, kad tikslus sutarties 1.2 papunktyje nurodyto grafiko laikymasis yra esminė sutarties sąlyga ir, atsakovei pažeidus mokėjimų grafiką, pirkimo–pardavimo sutartis bus nutraukta kitą darbo dieną nuo neatliktos periodinės įmokos. Tokiu atveju atsakovė savo lėšomis privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 dienas, grąžinti ieškovei pirkimo–pardavimo sutartimi įgytus įrenginius. Sutarties 1.4 papunktyje šalys susitarė, kad pirkimo–pardavimo sutarčiai pasibaigus 1.3 papunktyje nustatyta tvarka, atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 dienų sumokėti už įrenginių nuomą po 300 Eur už kiekvieną dieną nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki jos pabaigos; 1.7 papunktyje – kad atsakovė įsipareigoja atlyginti ieškovei 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, šią sumą sumokėdama per sutartyje nustatytą terminą; 1.10 papunktyje – kad, pirkimo–pardavimo sutarčiai nutrūkus pagal taikos sutarties 1.3 papunktyje nustatytas sąlygas, atsakovei bus skaičiuojamos 8 proc. metinės procesinės palūkanos nuo sutarties pabaigos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo priskaičiuotos įrangos nuomos kainos pagal sutarties 1.3 ir 1.4 papunkčiuose nustatytas sąlygas. Teismas vertino, kad šiuo atveju yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl minėtų taikos sutarties sąlygų vykdymo.
7. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus argumentus, pažymėjo, kad abi šalys dėl pandemijos susiduria su verslo sunkumais; pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė neatsiskaito su ieškove, buvo sudaryta vėliau, nei šalies teritorijoje buvo paskelbtas karantinas; atsakovė įgytus įrankius naudoja ūkinėje veikloje, todėl jie nusidėvi; taikos sutartimi šalys nesusitarė, kad ieškovės informavimas apie skolos dalies nesumokėjimą sudaro pagrindą atidėti įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymą. Teismas vertino, kad atsakovės argumentai nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės prašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji negalėjo laiku įvykdyti taikos sutarties sąlygų. Šalyje yra įvestas karantinas ir taikomi įvairūs ribojimai. Atsakovė atlieka darbus Vokietijoje, tačiau dėl Covid-19 pandemijos tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje buvo stabdomi darbai ir atsakovė negalėjo užbaigti projektų iki nustatyto termino. Dėl to ji negavo suplanuotų pajamų, reikalingų taikos sutarčiai vykdyti.
8.2. Atsakovė vykdė taikos sutarties sąlygas ir jau sumokėjo 10 000 Eur.
8.3. Atsakovė bendradarbiauja su ieškove ir bando pasiekti kompromisą, o ieškovė ignoruoja bendradarbiavimo pareigą. Nors nuo taikos sutarties patvirtinimo praėjo labai mažai laiko, ieškovė, net nebandydama susitarti, iš karto kreipėsi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Vykdydamos taikos sutartį, kaip ir bet kurią kitą sutartį, šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis, tačiau ieškovė šios pareigos nevykdė.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, siekiant priimti sprendimą išduoti ieškovei vykdomąjį raštą, pakanka nustatyti faktą, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties (nesilaiko mokėjimų grafiko). Atsakovės nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant šį klausimą.
9.2. Šiuo metu atsakovė pagal taikos sutartį jau turėtų būti sumokėjusi ieškovei 65 000 Eur, tačiau ji sumokėjo tik 10 000 Eur. Atsakovės įsiskolinimas sudaro 55 000 Eur ir yra lygus pusei pagal sutartį mokėtinos sumos. Nors šalys aiškiai susitarė, kad pareiga atsiskaityti pagal grafiką – tai esminė sutarties sąlyga, atsakovė daugiau neatlieka mokėjimų ir iš jos procesinių dokumentų matyti, jog ji ir toliau neketina atsiskaityti su ieškove.
9.3. Aplinkybės, susijusios su pandemija, buvo žinomos atsakovei sudarant taikos sutartį. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė, kuri buvo pareiškusi ieškinį dėl skolos priteisimo, bendradarbiavo su atsakove kai sudarė taikos sutartį. Atsakovė elgiasi nesąžiningai – ji vengia atsiskaityti su ieškove ir, formaliai remdamasi aplinkybėmis, susijusiomis su Covid-19 pandemija, bando išvengti taikos sutarties vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė ieškovės inicijuotą teisminį ginčą dėl atsakovės įsiskolinimo, mokėtino pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, priteisimo. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovės skola ieškovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį sudaro 110 000 Eur, taip pat nustatė šios skolos grąžinimo tvarką, nurodydamos konkrečias mokėjimų atlikimo datas ir konkrečiais laikotarpiais atsakovės turimas sumokėti įsiskolinimo sumas. Šalys nustatė, kad tikslus jų suderinto mokėjimo grafiko laikymasis – tai esminė taikos sutarties sąlyga ir, atsakovei pažeidus mokėjimo grafiką, t. y. laiku neatlikus bet kurio mokėjimo, jai kils taikos sutartyje aptarti neigiami padariniai: pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsirado atsakovės įsiskolinimas, kitą darbo dieną bus laikoma nutraukta, atsakovei kils pareiga per nustatytą terminą grąžinti ieškovei pirkimo–pardavimo sutarties objektu esančią įrangą, sumokėti už šios įrangos nuomą, mokėti palūkanas ir kt. Tokiu būdu, sudarydamos taikos sutartį, šalys aiškiai susitarė, kad šioje sutartyje suderinti atsiskaitymo terminai turi joms esminę reikšmę.
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė su ieškove. Pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, iki 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 10 000 Eur įmoką, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, iki nurodytos datos (2020 m. lapkričio 13 d.) ji sumokėjo ieškovei tik 3 000 Eur, o likusią pirmosios įmokos sumą (7 000 Eur) atsakovė sumokėjo 2020 m. lapkričio 20 d., praleidusi taikos sutartyje nustatytą terminą. Vėliau jokių kitų mokėjimų pagal taikos sutartį atsakovė nebuvo atlikusi, nors pagal šalių suderintą atsiskaitymo grafiką jau iki 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 15 000 Eur įmoką, o iki 2020 m. gruodžio 15 d. ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. – po 10 000 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju yra pagrindas vertinti, kad atsakovė pažeidė esmines teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalyje išdėstytu reglamentavimu, skundžiama nutartimi pagrįstai patenkino ieškovės prašymą išduoti jai vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo.
14. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nekvestionuoja aplinkybės, kad ji laiku nesumokėjo taikos sutartyje nurodytų įsiskolinimo sumų. Tačiau, atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų priverstinio įvykdymo, kadangi dėl Covid-19 pandemijos sukeltų ribojimų vykdyti ūkinę veiklą ji negalėjo gauti pajamų, kuriomis planavo atsiskaityti su ieškove. Grįsdama savo poziciją dėl teismo nutarties, kuria ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas, neteisėtumo, atsakovė taip pat nurodė, kad ji iš dalies atsiskaitė pagal taikos sutartį ir kad ieškovė vengia bendradarbiauti su atsakove, nesiderėjo su ja dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, bet iš karto po sutarties pažeidimo kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios atsakovės nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog vykdomasis raštas dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo ieškovei buvo išduotas nepagrįstai.
15. Nors atsakovė nurodė, kad ji negalėjo tinkamai įvykdyti taikos sutarties sąlygų dėl pasaulyje paskelbtos Covid-19 pandemijos ir jos nulemtų ūkinės komercinės veiklos ribojimų, pažymėtina, kad sudarant taikos sutartį tokios aplinkybės jau egzistavo ir buvo žinomos šalims, todėl jos galėjo numatyti ir įvertinti su Covid-19 pandemija susijusių ribojimų įtaką šios sutarties vykdymui. Vis dėlto, net ir žinodamos apie tokias aplinkybes, objektyviai galėjusias nulemti tam tikrų sunkumų vykdant taikos sutartį atsiradimą, šalys sutarė, kad taikos sutarties sąlygos, jog mokėjimai pagal šią sutartį turi būti atliekami griežtai laikantis suderinto grafiko, joms yra esminės. Šalys taip pat nenurodė taikos sutartyje jokių išimčių, be kita ko, susijusių su galima Covid-19 pandemijos įtaka sutarties vykdymui, kai tam tikros taikos sutarties sąlygos galėtų būti netaikomos ar atsiskaitymo terminas galėtų būti atidedamas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad galimi atsakovės veiklos ribojimai, susiję su Covid-19 pandemija, atleido ją nuo pareigos vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ar sudaro pagrindą neišduoti ieškovei vykdomojo rašto atsakovei neįvykdžius taikos sutartyje nustatytų prievolių.
16. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė nagrinėjamu atveju net nepagrindė, kokios konkrečiai įtakos jos galimybei atsiskaityti su ieškove pagal taikos sutartį turėjo Covid-19 pandemija ir dėl jos taikyti veiklos suvaržymai. Atskirajame skunde atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad dėl pandemijos buvo sustabdyti darbai ir ji negalėjo užbaigti vykdytų projektų iki suplanuoto termino, tačiau ji nenurodė konkrečių darbų sustabdymo aplinkybių, nedetalizavo, kokiais laikotarpiais ji negalėjo vykdyti darbų ir pan. Savo ruožtu iš kitų atsakovės byloje pateiktų procesinių dokumentų galima spręsti, kad ji faktiškai naudojo pirkimo–pardavimo sutartimi įgytus įrenginius, už kuriuos nėra atsiskaičiusi su ieškove, vykdydama savo ūkinę veiklą. Pavyzdžiui, tokios aplinkybės yra nurodytos atsakovės atsiliepime į ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kuriame atsakovė prašo teismo leisti jai ir toliau vykdyti darbus naudojant pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytus įrenginius ir tokiu būdu apmokėti įsiskolinimą.
17. Poreikio išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo neeliminuoja ir atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji iš dalies atsiskaitė su ieškove. Taikos sutartyje šalims aiškiai susitarus, kad ši sutartis bus laikoma pažeista atsakovei laiku nesumokėjus bent vienos šalių suderintame grafike nurodytos įmokos, ta aplinkybė, kad atsakovė, vykdydama taikos sutartį, sumokėjo ieškovei pirmąją šioje sutartyje pateiktame grafike suderintą įmoką ir tokiu būdu grąžino 10 000 Eur, nereiškia, kad ieškovė neturi teisės reikalauti, jog atsakovė vykdytų kitas taikos sutarties sąlygas ar siekti, kad jos būtų vykdomos priverstine tvarka vykdymo procese. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad šiuo metu atsakovė jau turėtų būti galutinai atsiskaičiusi su ieškove pagal taikos sutartį, nes šalių suderintame atsiskaitymo grafike yra nurodyta, kad paskutinę įmoką (5 000 Eur) atsakovė turėjo sumokėti ieškovei iki 2021 m. balandžio 15 d.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrįstas ir atsakovės argumentas, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, vengė su ja bendradarbiauti. Visų pirma, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovė, ji bendradarbiavo su atsakove, kai, atsakovei praleidus terminą atsiskaityti pagal pirkimo–pardavimo sutartį už įgytus įrenginius, jis sutiko sudaryti taikos sutartį, kuria atsakovės įsiskolinimo mokėjimas buvo išdėstytas. Taikos sutartimi susitarusi dėl konkrečios atsiskaitymo tvarkos, ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, kad atsakovė vykdys abipusių nuolaidų būdu suderintus įsipareigojimus, o jai jų nevykdant – pasinaudoti savo procesine teise kreiptis dėl taikos sutarties sąlygų priverstinio vykdymo. Antra, pažymėtina, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose jau ne kartą buvo nurodžiusi terminus, nuo kada ji atnaujins atsiskaitymą pagal taikos sutartį. Antai 2020 m. gruodžio 21 d. atsiliepime į ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą atsakovė nurodė, kad yra tikėtina, jog šventiniu laikotarpiu jos kontrahentai negalės su ja atsiskaityti, tačiau per vieną savaitę nuo 2021 m. sausio 11 d. šis klausimas galėtų būti išspręstas ir atitinkamai ji galėtų atsiskaityti už pradelstus mokėjimus su ieškove. Tuo tarpu 2021 m. sausio 7 d. prašyme priimti papildomus dokumentus atsakovė nurodė siūliusi ieškovei pakoreguoti mokėjimo grafiką, atidedant mokėjimus iki 2021 m. sausio pabaigos. Vis dėlto, nepaisant to, kad atsakovės nurodyti įsiskolinimų mokėjimo atidėjimo terminai praėjo, atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad ji būtų atsiskaičiusi su ieškove pagal taikos sutartį, nors, kaip minėta, jau yra pasibaigęs net ir galutinis taikos sutartyje apibrėžtas atsiskaitymo terminas.
19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės prašymą išduoti jai vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti susiklosčiusią situaciją kitaip, nei ją vertino pirmosios instancijos teismas, ir panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.