Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas I. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 25S242349 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo pakeitimo); 2) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 25S251072 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo panaikinimo); 3) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 25S252266 uždrausti atvykti (toliau – ir Sprendimas dėl draudimo atvykti); 4) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr.25S252750 atšaukti vizą (toliau – ir Sprendimas dėl vizos atšaukimo) (toliau kartu – ginčijami sprendimai); 5) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) pareiškėjas pateikė šeimos susijungimo pagrindu, nes Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė K. B., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė.

2.2. Pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui grindžiama vieninteliu pareiškėjo biografijos faktu: kad jis 2007–2010 m. dirbo Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų akademiniame dainų ir šokių ansamblyje (toliau – ir Ansamblis).

2.3. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, neatliko kitų su pareiškėjo asmeniu susijusių aplinkybių vertinimo, neindividualizavo pareiškėjo situacijos, neįvertino jo šeiminių ryšių. Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinės giminaičiai, tarp kurių yra represuotų asmenų, taip pat gyvena pareiškėjo vaikai – Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie mokosi ir lanko ugdymo įstaigas Lietuvoje.

2.4. Pareiškėjo darbas Ansamblyje buvo meninis, kūrybinis, jis grojo muzikiniu instrumentu, dirbo muzikantu, jo funkcijos nebuvo susijusios su valdžia ar ginkluotomis pajėgomis. Pareiškėjas buvo ir yra opozicinių pažiūrų, Ansamblyje grojo tik trejus metus, darbą jame nutraukė prieš 15 metų. Į Ansamblį pareiškėjas buvo paskirtas baigęs nemokamas studijas, dirbo (duomenys neskelbtini), t. y. jis buvo muzikantu, nieko bendro neturėjo su politika, valdžia, valdymu, tai buvo pirmas jo darbas po mokslų baigimo. Iš Ansamblio pareiškėjas išėjo savo iniciatyva, darbo Ansamblyje nesiejo su ginkluotomis pajėgomis, dėl to Migracijos departamentui ir nurodė, kad dirbo Ansamblyje. Išėjęs iš Ansamblio, pareiškėjas jokiose kitose Baltarusijos Respublikos institucijose nedirbo. Nuo 2010 m. iki 2022 m. pareiškėjas dirbo Baltarusijoje liaudies šokių kolektyve „(duomenys neskelbtini)“, kuris veiklą nutraukė 2022 m., nes po 2020 metų kolektyvo nariai pasisakė prieš Baltarusijos režimo politiką ir prezidentą, o 2025 m. šis kolektyvas (vėlesnis pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“) pripažintas ekstremistine organizacija.

2.5. Migracijos departamento išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui yra formali, atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo darbo pobūdį, funkcijas, aplinkybes, nulėmusias darbą Ansamblyje, šio darbo trukmę, darbo nutraukimo priežastis, pareiškėjo tolimesnius darbo santykius bei vykdytą veiklą, nedetalizavo, kaip pareiškėjo darbas Ansamblyje lemia jo lojalumą Baltarusijos valdžiai ir kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Pareiškėjas Lietuvoje dirba, išlaiko šeimą.

2.6. Pareiškėjas išvykti su šeima iš Baltarusijos apsisprendė po 2022 metų, kai Baltarusijos liaudies šokių „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvas nutraukė veiklą Baltarusijoje ir jo vadovė išvyko į Lietuvą. Pareiškėjas nuo 2022 m. birželio iki 2022 m. lapkričio dirbo kruiziniame laive, priklausančiame bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2023 m. kovo iki 2023 m. spalio dirbo (duomenys neskelbtini) Turkijoje. Pareiškėjas iki leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Lietuvoje dirbo (duomenys neskelbtini) meninio ugdymo mokytoju, taip pat etnocentre „(duomenys neskelbtini)“, uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, koncertavo su grupe „(duomenys neskelbtini)“, vykdė individualią veiklą.

2.7. Pareiškėjas dalyvavo 2020 m. Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimuose, balsavo už S. C., rinkimų rezultatais buvo nepatenkintas, suvokia, kad ir kokią nuomonę beturėtų, nieko politikoje pakeisti negali. Pareiškėjo teigimu, Baltarusijos Respublikos valdžia su protestuotojais pasielgė neteisingai, žodžio laisvės Baltarusijoje nėra. Pareiškėjas Rusijos karinių veiksmų prieš Ukrainą nepalaiko, tačiau šių pareiškėjo pažiūrų Migracijos departamentas neįvertino. Pareiškėjas į Baltarusiją grįžta 1–3 kartus per metus, tikslu aplankyti ten gyvenančius tėvus, apsilankymo trukmė – 3–5 dienos, nekilnojamojo turto Baltarusijoje neturi. Pareiškėjo tėvas A. B. sunkiai serga.

2.8. Pareiškėjas su K. B. santuoką sudarė 2013 metais Vilniuje. Visi pareiškėjo šeimos nariai Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjo sūnus mokosi Lietuvoje vidurinėje mokykloje 5 klasėje, taip pat muzikos mokykloje, groja gitara, dukros ugdomos lopšelyje-darželyje. Pareiškėjas siekia integruotis į lietuvių bendruomenę: išklausė 168 valandas lietuvių kalbos kursų, įgijo A2 lygį, išlaikė valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Pareiškėjo sutuoktinė K. B. yra represuoto Lietuvos Respublikos piliečio J. V. palikuonė, atsikūrė Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvoje ji baigė Vilniaus universitetą (2008 m. ir 2012 m.), dirba mokytojos asistente. Pareiškėjo ryšiai su sutuoktine bei vaikais yra glaudūs.

2.9. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, pažeidė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 20 straipsnį – neatliko vertinimo ar tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės bei vaikų, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) piliečių, egzistuoja toks priklausomumo ryšys, dėl kurio pareiškėjo sutuoktinė / vaikai būtų priversti lydėti pareiškėją ir išvykti iš ES teritorijos. Atsižvelgiant į šeimos narių ryšį, jei pareiškėjas turėtų išvykti iš Lietuvos, su juo prieš savo valią, pažeidžiant judėjimo laisvės principus, vyktų ir Lietuvos Respublikos piliečiai – sutuoktinė ir trys vaikai, tai indikuoja SESV 20 straipsnio pažeidimą. Ginčijamais sprendimais yra pažeidžiama teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, nes faktiškai išardoma šeima, kuri susikūrė prieš 12 metų ir tarp kurios narių egzistuoja stiprus ryšys, kas sudaro Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio pažeidimą. Migracijos departamentas neatliko vaikų interesų vertinimo vaikų interesų prioriteto aspektu, tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus sprendimus.