- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- 1S-93-768/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42856-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. Ž., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė 2022 m. rugpjūčio 9 d. skundą (toliau – Skundas) dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria pratęstas M. Ž. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartimi M. Ž., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi M. Ž., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Be to, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi M. Ž., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (septynios veikos), 178 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. Panevėžio apylinkės teismo VšĮ Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 11 d. nutartimi M. Ž. taikomas stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo pratęstas.
3. Vadovaujantis Lietuvos Baudžiamojo Proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Panevėžio apylinkės teismo VšĮ Rokiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo M. Ž..
Šalies argumentai
4. M. Ž. 2022 m. rugpjūčio 9 d. skundu prašo pakeisti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
4.1. nesutinkama su psichiatrų komisijos išvadomis, nurodant, jog jos yra tik rekomendacinio pobūdžio;
4.2. buvo sumuštas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jam nebuvo suteikta pirmoji medicinos pagalba, kuomet jam buvo plyšęs ausies būgnelis. Dėl to prašoma pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į ambulatorinį gydymą, t. y. į saugesnę aplinką;
4.3. alkoholio nevartoja jau 8 metus, lanko ir lankys su tuo susijusius užsiėmimus, lanko suaugusiųjų mokymo centrą, palaiko fizinę formą, kad galėtų grįžti į darbo rinką, juo rūpinsis šeimos nariai, pažada daugiau nenusikalsti.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
6. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tarp kurių ir stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Stacionarinį stebėjimą teismas taiko asmeniui kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
7. Apygardos teismas išnagrinėjęs Skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties priėmimo motyvus, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi M. Ž. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas buvo pratęstas pagrįstai, o keisti ją į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagrindo nėra.
8. Iš bylos duomenų matyti, kad M. Ž. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktoje 2022 m. liepos 12 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu agresijos, vidaus tvarkos pažeidimų M. Ž. elgesyje nekonstatuota. Klinikiniame vaizde – paralogiško, autistiško mąstymo, blankių, neadekvačių emocijų. Suvokimo sutrikimų neišsako, jų nesimato ir iš elgesio, kritika ligai formali, kritika nusikalstamai veikai nusilpusi, dalinė, trūksta savikritikos. Turi konkrečius ateities planus, palaiko pakankamus socialinius ryšius, kliedesių, suvokimo sutrikimų neišsako, elgesyje – neatsispindi, tačiau yra lėto mąstymo ir mažo produktyvumo. Komisija rekomendavo tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.
9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo M. Ž., pagrįstai rėmėsi šia gydytojų komisijos išvados aprašomąja dalimi bei teismo posėdžio metu VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės L. A. paaiškinimais, jog M. Ž. smurto rizika yra aukšta, jog jis net 2 kartus prieš tai jau buvo gydytas priverstinai, o nutraukęs ambulatorinį gydymą išvyko į užsienį kur vykdė nusikalstamas veikas. Nors M. Ž. būklė gerėjanti, tačiau ji dar nėra stabili. Gydymas duoda rezultatų, o paskutinį pusmetį gydymas koreguotas nebuvo, tik mažinamos vaistų dozės, kad tokiu būdu jis nebūtų slopinamas, tačiau gydymui dar reikia laiko. Nagrinėjamu atveju tiek gydytojų komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė L. A. buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti M. Ž. priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. M. Ž. skundo argumentai, jog gydytojų komisijos išvadomis remtis negalima, kadangi jos yra tik rekomendacinio pobūdžio, jokiu būdu nereiškia, kad joje nurodyti duomenys teismo neturi būti įvertinti, kuomet sprendžiamas klausimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo. Tai, jog įvertinus gydytojų komisijos išvadą buvo priimtas M. Ž. netenkinantis sprendimas, jokiu būdu nereiškia, jog tai yra pakankamas pagrindas naikinti tokį sprendimą.
10. Be kita ko 2022 m. rugpjūčio 1 d. M. Ž. atlikto smurto rizikos įvertinimo apibendrinime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog jo smurto rizika šiuo metu yra aukšta ir gali būti susijusi su ankstesniais smurtiniais veiksmais, vaikystėje patirtais sunkumais, darbo problemomis, intymių santykių nestabilumu, alkoholio vartojimo problemomis ir ankstesniais režimo pažeidimais. Be to, tai, kad M. Ž. praeityje jau yra teistas už nusikalstamų veikų padarymą, o tame tarpe ir keletą kartų pakartotinai už svetimo turto vagystes (BK 178 straipsnio 1, 2 dalys) rodo jo kaip asmenybės padidintą pavojingumą aplinkiniams, todėl klausimas dėl gydymo sąlygų pakeitimo į švelnesnes galėtų būti sprendžiamas tik esant pakankamai ilgalaikiam ir stabiliam psichinės būklės pagerėjimui, o dėl to esant abejonėms, jis turi būti stebimas ir gydomas griežtesnėmis ir intensyvesnėmis stebėjimo ir gydymo sąlygomis. Vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, tuo atveju, jei toliau taikant M. Ž. stacionarų stebėjimą bus pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai ar jo sveikatos būklė žymiai pagerės ir kartu sumažės jo socialinis pavojingumas, bus galima spręsti dėl šios rūšies priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo tikslingumo.
11. M. Ž. skundo argumentai dėl to, kad gydomas ambulatoriškai jis būtų saugesnėje aplinkoje, kur juo rūpintųsi šeimos nariai, pažadai, jog jis daugiau nenusikals, atsižvelgiant į turimų aplinkybių visumą, apygardos teismo yra vertinami kritiškai. Pastebėtina, jog M. Ž. nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. balandžio 25 d., kuomet jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo su pertraukomis laikomas ir gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kadangi pakeitus jam paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje į švelnesnę, t. y. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, darė nusikalstamas veikas. Kaip ir nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje pats M. Ž. paaiškinimo, jog vagystes vykdė sąmoningai, žinodamas, kad už padarytą veiką bus patalpinamas į Psichiatrijos ligoninę ir tokiu būdu išvengs baudžiamosios atsakomybės. Be to, apylinkės teismo buvo pažymėta, jog šiuo metu, siekiant norimų gydymo rezultatų, būtina atitaikyti M. Ž. skiriamų vaistų dozes, kas suponuoja apie tai, jog M. Ž. turi būti nuolatos stebimas, garantuojama, jog jis laikysis vaistų vartojimo režimo, nevartos alkoholinių gėrimų. Šios aplinkybės, o taip pat ankstesnis M. Ž. elgesys (nusikalstamų veikų darymas, alkoholio vartojimas) verčia abejoti ar M. Ž. gydant ambulatoriškai, kuomet nebus galimybės užtikrinti nepertraukiamą jo gydymą bus galima pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus.
12. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti M. Ž. dar reikalingas priverstinis stacionarinis stebėjimas bendromis stebėjimo sąlygomis, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartimi pagrįstai pratęsta M. Ž. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – M. Ž. 2022 m. rugpjūčio 9 d. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.