Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algimanto Valantino rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria tenkintas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistajam K. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 23 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartimi, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, nustatant devynerių metų laisvės atėmimo bausmės terminą, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta asmens bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Remiantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, prie šios subendrintos bausmės pridėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1992 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir K. M. galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

5. K. M. nuteistas už tai, kad jis, laikomas įkalinimo įstaigoje, kameroje Nr. 127, veikdamas grupėje su kitais dviem nuteistaisiais nuo 1991 m. rugsėjo 30 d. iki lapkričio pradžios, terorizavo toje pačioje kameroje laikomus suimtuosius, tyčiojosi iš jų, juos mušdavo, stumdydavo, grasindavo lytiškai santykiauti bei atlikdavo kitus veiksmus. Bendrai veikdami, toje pačioje kameroje dėl savanaudiškų paskatų tyčia itin žiauriai nužudė kitą suimtąjį, o būtent: dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai šonkaulių lūžiai, pasieninės krūtinplėvės ir plaučių plyšimai, sukėlę vidinį nukraujavimą, trauminį šoką, dėl ko nukentėjusysis mirė.

6. Kauno apygardos teisme 2019 m. spalio 2 d. buvo gautas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistajam K. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

10. Nuteistojo K. M. skundas atmetamas.

11. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl K. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo kodekso nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei K. M. nustatė tokio dydžio bausmę, kuri nėra per griežta.

11.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo redakcija) numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

11.2. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

11.3. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

11.4. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis K. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs 27 metus laisvės atėmimo bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1992 m. kovo 23 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

11.5. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nustatydama nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką žemesniojo teismo teisėjų kolegija visų pirma rėmėsi 2019 m. rugpjūčio 29 d. socialinio tyrimo išvada, kurią rengiant buvo naudojama nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika OASys bei smurto rizikos įvertinimas HCR-20 (b. l. 3–5). Pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys nuteistojo K. M. nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu buvo 43 balai, kuri pagal nustatytą lentelę yra vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų). Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra artima žemai, OASys metodikos rezultatas tik dviem balais viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą. Ankstesnio vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo vidutinė, t. y. 44 balai. Šio vertinimo metu dėl pastebimo emocinės gerovės pokyčio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 1 balu. Smurtinio nusikaltimo rizika taip pat yra vidutinė.

11.6. Socialinio tyrimo išvadoje vertinant dabartinį ir praeities nusikalstamą elgesį, išskirti du kriminogeniniai veiksmai, kurie didina pakartotinio nusikalstamumo riziką: informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai) bei gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje). Visos šios aplinkybės yra svarbios nusikalstamo elgesio rizikai įvertinti, tačiau šių aplinkybių reikšmę mažina tai, kad analizuodamas savo praeityje buvusį neteisėtą elgesį K. M. mąsto intensyviai, tiksliai įvardina savo nusikalstamo elgesio priežastis, pripažįsta, jog jo nusikaltimus sąlygojo lengvabūdiškas jo elgesys, noras pasirodyti, būti matomu, noras pastovėti už save bei negebėjimas nusileisti. K. M. pripažįsta savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, jos neminimalizuoja, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir stengiasi pasitaisyti analizuodamas savo neteisėto elgesio priežastis. Taigi K. M. šiuo metu atpažįsta socialinius veiksmus, kurie skatino jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali sukelti galimybę nusikalsti.

11.7. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, kad informacija apie nuteistojo teisės pažeidimus iš esmės yra susijusi su nuteistojo praeitimi, jo praeityje buvusiais teistumais, todėl šio veiksnio eliminavimas net ir aktyviais K. M. veiksmais nėra įmanomas. Šis kriminogeninis rizikos veiksnys išlieka visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, todėl vien tik jo egzistavimas negali užkirsti kelio nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme. Tuo tarpu kalbant apie K. M. gyvenimo stilių ir draugus, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nors nusikalstamą veiką K. M. įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių jo kontaktą su buvusiais bendrininkais, teikimo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra.

11.8. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad K. M. yra linkęs bendrauti su įstaigos administracija, siekia pozityvaus užimtumo bei noriai dalyvauja ne tik privalomose, bet ir laisvai pasirenkamose socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis dalyvauja Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos organizuojamuose susirinkimuose, VšĮ „Aplankyk kalinį“ susitikimuose, dalyvavo susitikime su Lietuvos kalėjimų kapeliono asociacijos nariu, „Biblijos studijų“ programoje, lankė Lietuvos „Carito“ užsiėmimus. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime K. M. palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos kalinių globos draugijos savanoriais, kurie iki šiol kalbasi su nuteistuoju apie šio ateities planus, galimybes integruotis į visuomenę ir darbo rinką, tiki, kad nuteistojo pastangos yra pakankamos jam skirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimui. Pataisos namų charakteristikoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis stengiasi dalyvauti visuomeninėje veikloje, savo pagamintus rankdarbius (kojines, šalikus, kepures ir pirštines) dovanojo vaikų namams, Raudonojo kryžiaus organizacijai, Ukrainos kariams.

11.9. Iš teismui pateiktų asmens bylos duomenų matyti, kad K. M. bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo socialinio pedagogo bakalauro laipsnį, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbo VšĮ „Mūsų amatai“ siuvykloje. Nors šiuo metu nuteistasis nedirba, tačiau yra pateikęs prašymą dėl įdarbinimo bei dirbo pagalbinius darbus įrenginėjant sporto aikštyną. Pataisos namų charakteristikoje taip pat nurodyta, kad laisvalaikiu nuteistasis žiūri TV laidas, mezga, sportuoja, žaidžia krepšinį, stalo tenisą, dalyvauja pataisos namų rengiamuose sportiniuose renginiuose, skaito spaudą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, kad K. M. yra orientuotas į prasmingą laisvalaikio praleidimą, yra motyvuotas dirbti, o tai jį charakterizuoja teigiamai.

11.10. Ne mažiau svarbu tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. birželio 2 d. nuosprendžiu žalos atlyginimas iš nuteistojo priteistas nebuvo. Be to, socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, draugu, yra lankomas pasimatymų metu, susirašinėja laiškais, bendrauja telefonu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo socialiniai ryšiai net ir po 27 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra išnykę. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokie turimi nuteistojo ryšiai neabejotinai yra tvirti ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamo nuteistojo elgesio.

11.11. Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu neigiamai charakterizuoja jo padaryti 5 drausmės pažeidimai ir už tai jam skirtos nuobaudos: K. M. 1998 m. spalio 23 d. bandė perduoti raštelį į kitą kamerą ir už tai jam vienam mėnesiui atimta teisė pirkti maisto produktus; 2009 m gruodžio 10 d. – perdavinėjo CD diską į kitą kamerą ir už tai jam paskirtas papeikimas; 2010 m. gruodžio 30 d. rasti uždrausti daiktai; 2013 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. spalio 4 d. už uždraustų daiktų laikymą jam skirtas papeikimas. K. M. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Padarytų drausmės pažeidimų pobūdis ir intensyvumas leidžia spręsti, kad šie pažeidimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir necharakterizuoja nuteistąjį kaip linkusi pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, taip pat į bausmės atlikimo trukmę (27 metus), žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis ilgą laikotarpį iš esmės laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių, o tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių reikalavimų laikymąsi.

11.12. Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuoja jam skirti 23 paskatinimai. Nuteistasis paskutinį kartą skatintas 2019 m. lapkričio 13 d. už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Žemesnysis teismas pagrįstai teigiamai įvertino ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sėkmingai užbaigė dalyvavimą socialinių įgūdžių ir adaptacijos programose, gerai elgėsi ir dirbo, už ką taip pat ne kartą buvo skatintas.

11.13. Nagrinėjant galimybę pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą svarbi yra ir nuteistojo charakteristika. Pirmos instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs K. M. metines charakteristikas, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesys iš esmės sistemingai taisėsi, iš patenkinamo elgesio perėjo į vertinamą gerai. Nuteistasis iš esmės visą laiką laikėsi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, su administracija buvo mandagus ir taktiškas, su kitais nuteistaisiais bendravo mandagiai, konfliktinių situacijų nefiksuota. Taigi nuteistojo iš esmės teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, mandagus ir taktiškas elgesys su administracija, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis ir kaupti įgūdžiai, santykiai su artimaisiais, jo teigiama charakteristika, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu leido apygardos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad yra visos sąlygos K. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į aukščiau aptarus motyvus, žemesnysis teismas pagrįstai nuteistajam K. M. nustatė terminuoto laisvės atėmimo bausmę devyneriems metams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Priešingai, nei skunde nurodė nuteistasis, pirmosios instancijos teismas įvertino skunde nurodomas aplinkybes, todėl dar kartą į jas atsižvelgti nėra pagrindo.

11.14. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. M. skundą atmesi ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.