- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- I2-2002-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07024-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Estira“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Estira“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Estira“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama sumažinti jai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VDI) 2022 m. lapkričio 15 d. priimtu nutarimu, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20740 (toliau ir – Nutarimas), paskirtą 12 000 eurų baudą iki 10 800 eurų.
2. Nurodo, jog įsiskolinimu ir nuobaudų valstybei neturi, laiku moka mokesčius, bendradarbiavo su VDI pateikiant tyrimui reikalingus dokumentus.
3. VDI Vilniaus teritorinis skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodo, kad pareiškėjai už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą skirta 12 000 eurų bauda nėra administracinė nuobauda, tai taip pat nėra bausmė už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju bauda - tai finansinė sankcija (represinio pobūdžio priemonė), paskirta būtent už Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimą ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Būtent šiame įstatyme numatytos už nelegalų darbą darbdaviui skiriamos baudos (finansinės sankcijos) minimali ir maksimali ribos, taip pat numatyta, kad bauda (finansinė sankcija) skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Atkreipia dėmesį, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nenustatyta nelegaliai dirbusių asmenų skaičiaus viršutinė riba, tai reiškia, kad bauda (finansinė sankcija) skiriama už visus nustatytus nelegaliai dirbusius asmenis.
5. Teigia, jog baudos dydis Nutarime nustatytas įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymi, kad skiriant piniginę baudą buvo atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes – pareiškėja su pažeidimais sutinka ir gailisi.
6. Nurodo, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, siekiantis pelno. Akcentuoja, jog padarytas pažeidimas atitinka nelegalaus darbo požymius, kuris yra laikomas vienu iš sunkiausių pažeidimų darbo teisės srityje. Paaiškina, kad nelegaliai dirbo dvylika trečiosios šalies piliečių, o tai prilygsta sisteminiams pažeidimams. Pažymi, jog nelegalaus darbo pažeidimai turi pakankamai konkretų pobūdį - nefiksuojant faktiškai dirbto laiko nemokėti apskaičiuojamo darbo užmokesčio darbuotojams bei mokesčių valstybei. Nurodo, kad skirta sankcija nors ir didesnė nei minimali, tačiau artima minimaliai.
7. Pabrėžia, kad pagrindas mažinti sankciją - tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Teigia, kad priimant Nutarimą, buvo įvertinos visos aplinkybės ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais skirta pareiškėjai finansinė sankcija. Mano, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga ir ją reikėtų mažinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20740, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „Estira“ buvo paskirta 12 000 eurų bauda.
9. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai, vykdydami 2022 m. rugsėjo 16 d. pavedimą Nr. 1557, atliko tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo pareiškėjos atžvilgiu.
10. Atlikus tyrimą bei įvertinus surinktus duomenis, 2022 m. spalio 11 d. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 1090-0059 (toliau ir – Protokolas) pareiškėjai. Protokolas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau ir – ANK) buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam pareiškėjos atstovui J. K. (J. K.).
11. Atsižvelgiant į atliktą tyrimą, VDI 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo pareiškėjai skyrė 12 000 eurų baudą. Nutarime konstatuota, jog byloje surinktas pakankamas kiekis duomenų, įrodančių nelegalaus darbo požymius: vairuotojai R. K. nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 14 d., S. S. nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d., A. R. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 21 d., A. B. nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., M. S. nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. liepos 4 d., Y. D. 2022 m. gegužės 25 d., A. M. nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. liepos 1 d., A. R. nuo 2022 m. birželio 12 d. iki 2022 m. liepos 13 d., S. Y. nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., R. R. nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2022 m. liepos 27 d., Y. T. nuo 2022 m. liepos 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., K. T. nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 23 d. vykdė darbines vairuotojo ekspeditoriaus funkcijas, vairavo pareiškėjos vilkikus; - tarp vairuotojų R. K., S. S., A. R., A. B., M. S., Y. D., A. M., A. R., S. Y., R. R., Y. T., K. T. ir pareiškėjos direktoriaus J. K. susidarę santykiai turi darbo sutarties požymių, nes darbas buvo atliekamas sutarus su pareiškėjos direktoriumi J. K., transporto priemonėmis valdomomis pareiškėjos, krovinių pervežimai buvo vykdomi su CMR, kuriuose vežėja nurodyta pareiškėja. Taip pat su S. S., S. Y., R. R. , Y. T. ir K. T. vėliau buvo sudarytos darbo sutartys, pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV), tačiau su vairuotojais aukščiau nurodytu metu, jiems vykdant darbines funkcijas, nebuvo sudarytos darbo sutartys ir nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
12. Pareiškėja, nesutikdama su VDI Nutarime skirtos baudos dydžiu, kreipėsi į teismą.
13. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau ir – DK) ir Užimtumo įstatymas.
14. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
15. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pagal 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
16. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas; 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; 5) perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui.
17. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą; baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas; bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. LVAT praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr. pvz., LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
20. Pareiškėja prašo sumažinti jai Nutarimu paskirtą baudą.
21. Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad vairuotojai R. K. nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 14 d., S. S. nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d., A. R. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 21 d., A. B. nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., M. S. nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. liepos 4 d., Y. D. 2022 m. gegužės 25 d., A. M. nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. liepos 1 d., A. R. nuo 2022 m. birželio 12 d. iki 2022 m. liepos 13 d., S. Y. nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., R. R. nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2022 m. liepos 27 d., Y. T. nuo 2022 m. liepos 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., K. T. nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 23 d. vykdė darbines vairuotojo ekspeditoriaus funkcijas, t. y. vairavo pareiškėjai priklausančius vilkikus, tačiau su vairuotojais, nurodytais terminais jiems vykdant darbines funkcijas, darbo sutartys sudarytos nebuvo. Taip pat nebuvo pranešta ir VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
22. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja padarė teisės pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nustatydama baudos dydį, VDI atsižvelgė į pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pareiškėja pripažino padariusi pažeidimą, padėjo VDI inspektoriui (-iams) ar kitų institucijų įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą. Byloje pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. VDI taip pat akcentavo, kad nelegaliai dirbo 12 trečiosios šalies piliečių, o tai prilygsta sisteminiams pažeidimams. Pažymėjo, jog nelegalaus darbo pažeidimai turi pakankamai konkretų pobūdį – nefiksuojant faktiškai dirbto laiko nemokėti apskaičiuojamo darbo užmokesčio darbuotojams bei mokesčių valstybei. Atsižvelgiant į tai, skirta sankcija buvo didesnė nei minimali.
23. Teismas pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, jog paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. LVAT yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).
24. Iš Nutarimo matyti, kad pareiškėjai parenkant baudos dydį (finansinę sankciją), buvo nustatytos ir įvertintos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pareiškėja pripažino padariusi pažeidimą, padėjo VDI inspektoriams ar kitų institucijų įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą. Pareiškėjai paskirta 1 000 Eur už kiekvieną asmenį (12 asmenų) bauda (iš viso 12 000 Eur).
25. Teismas sutinka su VDI padaryta išvada, jog pareiškėjos pažeidimas laikytinas sistemingu, kadangi nelegaliai, tam tikrais laikotarpiais, dirbo 12 trečiosios šalies piliečių. Atsižvelgiant į tai bauda, kurios dydis viršija bylos skyrimo minimumą, pareiškėjai paskirta pagrįstai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde iš esmės nenurodė jokių kitų, išskyrus tas, kurias skirdama baudą jau įvertino VDI, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti pareiškėjai mažesnę nei sankcijoje nustatyta baudą. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjai paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios jos manymu, laikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis skiriant finansinę sankciją, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad jos nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą išvadai, kad pareiškėjai paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui.
26. Teismas konstatuoja, kad VDI, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai skyrė 12 000 Eur baudą. Nutarimu bauda yra paskirta teisėtai, proporcinga padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo mažinti paskirtos baudos dydį remiantis pareiškėjos skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Estira“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.