Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-03-07 · Administracinė byla Nr. I-996-283/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-03-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-07
Bylos Nr.
I-996-283/2014
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00100-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
K.H.
Atsakovas
Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Administracinė byla Nr. I-996-283/2014.Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00100-2014-5
Teisminio sprendimo kategorijos: 63.3.1.;73.PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos K.H. skundo dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2014-03-03 gautas pareiškėjos K. H. skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-01-13 nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini),,Mokesčių administratoriaus nurodymas asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti“; 2) įpareigoti mokestinį tyrimą perduoti vykdyti mokesčių mokėtojos gyvenamosios vietos mokesčių administratoriui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtintos nuostatos suteikia kiekvienam suinteresuotam subjektui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Įvardintų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl viešojo administravimo srityje priimtų individualių teisės aktų, sukeliančių jam teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad viešojo administravimo subjekto parengtas dokumentas, kuriame nėra šio subjekto nustatytų įpareigojimų ar suteiktų teisių asmeniui, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-62-180/2011).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija; toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Tačiau teismo sprendžia, kad įvardintame straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama kartu su ABTĮ 5 straipsnyje ir 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Remiantis sisteminiu teisės aiškinimu, daroma išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas tik dėl tokių mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų ir tik dėl tokių veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pareiškėja skundžia Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-01-13 nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai, kaip mokesčių mokėtojai, mokesčių administratorius nurodė pateikti paaiškinimus apie per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 įsigytą turtą ir (ar) pajamų gavimo šaltinius bei juos pagrįsti. Be to, pareiškėja siekia, kad mokestinio tyrimo atlikimas būtų perduotas mokesčių mokėtojos gyvenamosios vietos mokesčių administratoriui.

Teismas, atsižvelgęs į Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 13 punkto, 41 straipsnio nuostatas, sprendžia, jog nei 2014-01-13 nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), nei aplinkybė, kad šį nurodymą davė Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nenulemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Dėl šios priežasties pareiškėjos skundžiamas dokumentas laikytinas tarpinį (procedūrinį) pobūdį turinčiu dokumentu. Teisminėje praktikoje mokesčių administratoriaus duodamas nurodymas suprantamas kaip dokumentas, kuris rengiamas, turint tikslą užtikrinti įrodymų surinkimą bei visapusišką jų įvertinimą, ir mokesčių administratoriaus baigiamojo akto priėmimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, mokesčių administratoriaus nurodymo teisėtumas gali būti vertinamas mokesčių administratoriui priėmus galutinį sprendimą, kuris ir sukelia realius teisinius padarinius (2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-403/2011, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-275/2011, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-432/2011, 2012 m. lapkričio 20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-657/2012). Teismo nuomone, ginčas dėl mokesčių administratoriaus įgaliojimų, jo kompetentingumo taip pat gali būti keliamas tik mokesčių mokėtojui skundžiant mokesčių administratoriaus baigiamąjį aktą.

Nustačius, kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, atsisakytina jį priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Atsisakius priimti skundą, pareiškėjai K.H. grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalis 3 punktu, 149 straipsniu,

nutaria:

1) atsisakyti priimti pareiškėjos K.H. skundą dėl mokesčių administratoriaus privalomojo nurodymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

2) nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai;

3) grąžinti K.H., a k. (duomenys neskelbtini), 100,00 (vieną šimtą litų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto pagal AB (duomenys neskelbtini) 2014-02-08 įmokos mokėjimo kvitą.

Nutartis atskiruoju skundu per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė