- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-6-287/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00725-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pažeidėjas
- K. J.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Advokatai
- Jonas Nekrašius
- Kategorijos
- 2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovams D. G. ir Donatui Vėlavičiui,
K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, neteisto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
K. J. 2015 m. lapkričio 3 d., 13.30 val., Pakruojo mieste, Statybininkų gatvėje Nr. 4, vairuodamas UAB „K. ū.“ priklausančią transporto priemonę „Mercedes-Benz 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines oro sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, stabdydamas atsitrenkė į priešais jį stovintį kitą automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, Kaltininkas su transporto priemone, kuriai buvo neatlikta valstybinė techninė apžiūra, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė. Šiais savo veiksmais K. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 226, 127, 9 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas D. G. teismo posėdyje surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą K. J. palaikė, kadangi protokolas surašytas remiantis byloje surinkta medžiaga, pažeidimo padarymo dieną nebuvo nustatyta aplinkybė, kad pažeidėjas pasišalindamas iš įvykio vietos paliko raštelį.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Donatas Vėlavičius teismo posėdyje K. J. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė ir nurodė, kad vairuotojo kaltė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį įrodyta byloje esančias dokumentais bei teismo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiojo, policijos pareigūnų bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais. Vairuotojas K. J., turėdamas 29 metų vairavimo stažą, vairavo automobilį lapkričio 3 dieną, dienos metu 13 val. 30 min. Statybininkų gatvėje, Pakruojo mieste, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į priekyje aikštelėje stovintį automobilį VW Passat, jį apgadino ženkliai, tai yra užfiksuota transporto priemonės apžiūros akte, matyti foto lentelėje. Kadangi vairuotojui buvo nustatytas 0,09 promilės girtumas, vairavo automobilį, kuriam valstybinė techninė apžiūra pasibaigusi 2015 m. gegužės 23 dieną, siekdamas išvengti teisinių pažeidimų padarinių, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklės numato, kad, nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, būtina pranešti policijai. Šioje situacijoje įvykis buvo Pakruojo mieste, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad telefoną jis turėjo, galėjo iškviesti policijos pareigūnus, kurie nedelsiant būtų atvykę, užfiksavę eismo įvykio aplinkybes, bet to nepadarė ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tik profesionalių policijos pareigūnų dėka buvo sustabdytas jau įforminus pažeidimą, nustačius dažų likučius, buvo pastebėtas ir privažiavę policijos pareigūnai jį sustabdė. Žodžiu jis policijos pareigūnams paaiškino, kad galvojo, kad „išeis senyvo amžiaus žmogus ir nepastebės“, kad yra apgadintas automobilis. Nukentėjusysis paaiškino, kad išėjęs iš parduotuvės galvojo, kad mašiną jam pavogė, nes ji buvo pastumta, smūgis buvo stiprus, nekelia abejonių, kad vairuotojas nepajuto sukėlęs eismo įvykį, o jo pasišalinimo motyvai, - kad siekė išvengti atsakomybės, nes prieš tai buvo vartojęs alkoholį, važiavo su techniškai netvarkingu automobiliu. Mano, kad teismas negalėtų pripažinti būtino reikalingumo paimti prekę iš parduotuvės, kuri dar dirbo 4 valandas po eismo įvykio. Mano, kad paimti prekes buvo galima įforminus teisės pažeidimą, nes tikrai būtų suspėjęs. Charakteristikoje nurodyta, kad bendrovėje dirba vadovu, atsakingu už transporto priemones, o pats važiuoja 5 mėnesius su automobiliu, kuriam techninė apžiūra pasibaigusi. Turbūt aplaidžiai vykdo darbą, nes sėsdamas už vairo turi įsitikinti, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, atlikta techninė apžiūra, draustas civilinės atsakomybės draudimu. Prašė K. J. pripažinti kaltu, padarius protokole nurodytus pažeidimus, ir skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose.
Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo K. J. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenorėjo. Paaiškino, kad dirba UAB „K. ū.“ mechanizacijos padalinio vadovu, automobilis yra priskirtas jam, ūkyje už automobilių technines apžiūras yra atsakingas jis pagal pareigybę. 2015 m. lapkričio 3 d. reikėjo atvykti į Pakruojį parvežti „K. ū.“ metalą iš „L.“, nes buvo iš anksto susiskambinęs. Atvažiavęs į Pakruojį, pirmiausiai važiavo į „Senukų“ parduotuvę, nes žinojo, kad metalas yra 6 metrų ilgio, išsikiša, todėl sunku sukiotis, todėl pirmiausia važiavo kabelio, o po to metalo. Nežino, kaip atsitiko, kad „Senukų“ kieme atsitrenkė į priešais stovinčią mašiną, galvojo, kad prapuolė stabdžiai, atrodo, kad nuo pedalo nuslydo koja, nebesilaikė distancijos ir atsitrenkė. Tuo metu paskambino iš „L.“ dėl metalo pasiėmimo, kad laukia pakrautas metalu pakrovėjas, kad negali laikyti. Po susidūrimo apvaikščiojo aikštelę, tačiau nė vieno žmogaus nebuvo, stovėjo kelios mašinos. Į „Senukų“ parduotuvę nebuvo įėjęs, jeigu nebūtų paskambinę iš „L.“,- būtų įėjęs, gal ir tą žmogų ten būtų radęs. Nežinojo, kur to žmogaus ieškoti, būtų laukęs, tačiau aikštelėje žmonių nebuvo, būtų paprašęs, kad paprašytų palaukti iki atvyks, raštelis turėjo informuoti nukentėjusį, kad jis grįš, nesislėps, nes jo jau laukė „L.“, viskas įvyko spontaniškai. Jam toks atvejis yra pirmas. Ant lapelio užrašė savo telefono numerį ir parašė, kad paskambintų, kad tuojau dėl įvykio grįš. Sąsiuvinio lapelis turėtų būti pas nukentėjusį, užkišo už valytuvo, gal negerai pritvirtino, gal koks vėjas nupūtė. Dėl įvykio buvo apklaustas įvykio dieną. Kaip suprato, kad nukentėjusysis to lapuko nerado, todėl iš karto policijai rašydamas paaiškinimą nurodė, kad buvo palikęs lapuką. Iš „Senukų“ kiemo važiavo į „L.“ iš to galo, kur atiduoda metalą, gatvės pavadinimo nežino, kur yra stotis, kur jo jau laukė pakrovėjas. Kol pakrovė metalą užtruko gal 15 min. ir važiavo, nes norėjo grįžti į įvykio vietą. Važiuodamas link Sodros pamatė policijos automobilį, jam iš paskos važiuojantį nukentėjusįjį, nebenorėjo sukti į įvykio vietą, nes buvo išsikišęs metalas, kirto sankryžą ir prie „Lukoil“ degalinės sustojo. Pareigūnai paklausė, ar jis buvo „Senukų“ kieme, pasakė, kad buvo, kad atsitrenkė į mašiną, tada važiavo į policijos skyrių, kur jam surašė protokolą. Policijos komisariate patikrino blaivumą, kažkiek nustatė, gėręs nebuvo, kažkas yra su rėmeniu. Po to grįžo į bendrovę, apie įvykį telefonu informavo bendrovės vadovą. Pamiršo, kad jo mašina be techninės apžiūros dėl aplaidumo. Pripažįsta visus pažeidimus, išskyrus pasišalinimą iš įvykio vietos, nenorėjo pasišalinti. Labai prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes darbas susijęs su vairavimu, už nukentėjusiojo automobilio apgadinimą draudimui sumokėjo išlaidas, prašo skirti baudą. Sūnus studentas, kurį reikia remti finansiškai. Jeigu būtų atimta teisė vairuoti, netektų darbo. Yra baustas administracine tvarka. Transporto priemones vairuoja 29 metai, kelių taisykles žino, policijai nepranešė, galvojo, kad kol žmogus ateis prie automobilio,- spės grįžti. Automobiliui buvo apgadintas buferis, žibintas, papūstas dešinės pusės sparnas. Norėjo grįžti į įvykio vietą, su nukentėjusiu būtų užpildę įvykio deklaracijas, neturėjo tikslo vengti ir pasišalinti iš vietos. Blogai, kad mašina be techninės apžiūros, užmiršo, o pasišalinti iš įvykio vietos nenorėjo. Tą dieną metalą būtinai turėjo parvežti, nes žmonės būtų stovėję be darbo. Metalas buvo užsakytas iš anksto, užsakymu rūpinosi direktorius, direktorius davė nurodymą parvežti metalą. Už kelių dienų jam paskambino pats nukentėjusysis ir pranešė, kad rado raštelį. Nukentėjusiojo pateiktą raštelį rašė jis, panaudodamas mokėjimo pavedimą, kaip raštelį, nurodytas telefono numeris yra jo. Jeigu dabar taip atsitiktų, skambintų pareigūnams, lapelio nepaliktų, nes tai nėra išeitis. Dokumentų neturi, kad būtent tą dieną turėjo važiuoti į „L.“, reikia kreiptis į „L.“ direktorių. Skubėjo, sąskaitą išrašė kitos dienos data, nes yra pastovūs klientai, todėl sąskaitos išrašomos ne visada tą pačią dieną, kartais išrašo ir už savaitės. Pripažįsta, kad neradęs kito eismo dalyvio, turėjo paskambinti policijai.
Nukentėjusysis A. D. parodė, kad lapkričio pradžioje, dienos nepamena, atvažiavo su automobiliu „VW Passat“ į „Senukų“ parduotuvę nusipirkti degtukų, vaikščiojo, užtruko gal 10 ar 15 minučių. Išėjęs pamatė, kad nėra mašinos. Pagalvojo, kad pavogė, tačiau pamatė nustumtą toliau, pasislinkusią per visą eilę, apie 3 ar 4 metrus, kuri stovėjo šonu, praslydusi pro paaukštinimą. Buvo palikęs su įjungtu bėgiu, rankinis nebuvo užtrauktas. Priėjęs prie mašinos pamatė apgadintą dešinį sparną, buferį - ant buferio matėsi oranžinės spalvos dažai. Netoli stovėjo panašios spalvos mašina su priekabėle, apžiūrėjo, kad neapgadinta ir spalva nelabai atitiko. Paskambino policijai. Atvažiavus pareigūnams, automobilis buvo apžiūrėtas „Senukų“ aikštelėje, pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nufotografavo, nubraižė schemą, užtruko gal iki pusvalandžio. Mano, kad 13.30 val. iškvietė policiją, kokiu laiku išvažiavo į policijos komisariatą, negali pasakyti. Ant bagažinės dangčio matėsi ryškiai oranžinės spalvos dažų, kurių buvo pribyrėję ant žemės. Tokios spalvos mašinų yra labai retai, todėl važiavo į policijos skyrių. Važiuodamas pastebėjo nuo stoties pusės link Sodros atvažiuojantį kaltininko - oranžinės spalvos automobilį, pasuko į tą gatvę, prie Sodros apsisuko ir važiavo jam iš paskos, o policijos pareigūnai jau buvo pravažiavę sankryžą, jie irgi pamatė tą automobilį, buvo „Norfos“ kieme, apsisuko ir privažiavę jį sustabdė. Policijos pareigūnai apžiūrėjo apgadinimus, užtruko gal 5 ar 10 minučių. Vairuotojas prisipažino, kad buvo įvykis, dar kažką paaiškino. Tada visi važiavo į komisariatą. Komisariate parašė paaiškinimą, nustatė blaivumus ir išvažiavo į namus. Gal po 3 ar 4 dienų, grįžęs iš darbo namo, pasižiūrėjo tepalus ir atsidaręs kapotą prie antifrizo bakelio rado raštelį, paskambino nurodytu numeriu. Dėl to lapelio paaiškinimo nerašė, nes žinojo, kad byla perduodama į teismą. Jeigu būtų radęs raštelį, būtų pasiskambinęs nurodytu numeriu, būtų išsiaiškinę, sutarę ir užsipildę deklaracijas. Draudimas jam išmokėjo žalą. Pretenzijų neturi, nes draudimas viską atlygino. Apžiūrint automobilį, jokio raštelio nematė, nebuvo, o koks tą dieną buvo oras nepamena, valytuvais lyg nesinaudojo, nelijo. Automobilis mamos, bet juo naudojosi jis, tačiau dabar nebenaudoja, nes turi savo.
Liudytojas A. Š. parodė, kad tą dieną dirbo su pareigūnu Irmantu Šliūpu, buvo gautas pranešimas, kad Statybininkų gatvėje, „Senukų“ kieme, stovėjimo aikštelėje, yra atsitrenkta į automobilį ir pasišalinta iš įvykio vietos. Nuvykus į įvykio vietą, aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo išsiaiškinta, kad automobilis oranžinės spalvos atsitrenkė į kitą automobilį, nes ant kito automobilio buvo rasta atitrūkusių rūdžių spalvos dažų, buvo stiklo šukių (žibinto). Priekyje stovėjo automobilis panašios spalvos su priekabėle ir apžiūrint priekabėlę buvo pastebėta, kad nėra atsitrenkimo požymių, nes nukentėjusiojo automobiliui atsitrenkimo žymės buvo aukščiau nei buvo priekabėlė. Vietoje buvo nubraižyta įvykio vietos schema, pažiūrėjus nuo šukių iki kur stovėjo nukentėjusiojo automobilis, galėjo būti maždaug 5 ar 6 metrų atstumas. Vykstant į komisariatą forminti eismo įvykio, buvo apžiūrimas miestas ir, išvažiavus iš Statybininkų gatvės, važiuojant link V. D. gatvės, buvo pastebėtas automobilis atitinkantis tokios spalvos požymius, todėl nusprendė patikrinti ir apžiūrėti automobilį. Įsuko į parduotuvės „Norfa“ stovėjimo aikštelę, apvažiavo aplinkui, kad galėtų sustabdyti automobilį. Automobilyje „Mercedes-Benz“ buvo pastebėtas važiuojantis žmogus (parodo į J.), kuris iš V. gatvės pravažiavo sankryžą ir važiavo link L., nesuko į S. gatvę. Už „Lukoil“ degalinės jį sustabdė. Jis priėjo prie vairuotojo ir paklausė, ar nebuvo „Senukų“ kieme, pasakė, kad buvo, kad atsitrenkė. Apžiūrėjus jo automobilį buvo pastebėta, kad palenktas žibintas, įlenktos grotelės, kad atitinka aukštis. Paklausus vairuotojo, kodėl pasitraukė iš įvykio vietos, pradėjo aiškinti, jog galvojo, „kad nepastebės, galvojau, kad išeis senas žmogus ir nepastebės“. Paklausus, ar jis suprato, kad atsitrenkė, paaiškino, kad suprato, nes atvažiavo tiesiai ir priekiu atsitrenkė į stovintį automobilį, aiškino, kad gal stabdžiai dingo. Prie jų privažiavo nukentėjusysis. Patikrinus transporto priemonės dokumentus, buvo nustatyta, kad pasibaigusi techninė apžiūra, automobilio eksploatuoti nebuvo galima. Paprašius pasitikrinti blaivumą, vairuotojas pasakė, kad gal nereikia, iš tikrųjų prašė kelis kartus pasitikrinti. Po to pasakė, kad reikia važiuoti į skyrių ir viską ten išsiaiškinti. Vairuotojui buvo nustatytas 0,07 ar 0,08 promilių girtumas. Vairuotojas sutiko su pažeidimu. Girtumas buvo tikrinamas, nes priklauso tai padaryti. Iš pradžių jiems buvo neaiškumas, kodėl jis pasišalino iš įvykio vietos, jis pats pasakė, kad galvojo, jog nepastebės, išeis senas žmogus ir nepastebės. Patikrinus dokumentus buvo nustatyta, kad automobiliui pasibaigusi techninė apžiūra. Iš karto nesutiko pasitikrinti blaivumo, sakė, kad gal nereikia, todėl jis suprato, kad žmogus galėjo būti išgėręs. Vairuotojui du kartus siūlė nusistatyti blaivumą. Skyriuje buvo dar kartą buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir paaiškinta, kad jeigu nenustatys blaivumo bus prilyginama sunkiam girtumo laipsniui. Tada sutiko. Nukentėjusiojo automobilio priekyje jokio lapelio nebuvo, nematė. Vairuotojas pats paaiškino, jo žodžius puikiai atsimena, sakė, kad „gal nepastebės, išeis senas žmogus ir nepastebės“. Jis dar pasijuokė, kad kaip galima nepastebėti: išėjus iš parduotuvės, jeigu automobilį pastatai prie durų, o išėjus jo nebėra, patrauktas 5 metrus. Paaiškinimą rašė pats vairuotojas. Nukentėjusysis pats nurodė, kad vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, nukentėjusysis nieko nesakė apie lapelį. Jie važiavo iš Statybininkų gatvės, įvažiavo į „Norfos“ aikštelę, apvažiavo aplinkui ir iš galo su garsiniu šviesos signalu sustabdė vairuotoją. Garsinius šviesos signalus įjungė jam pravažiavus sankryžą, sustabdė beveik prie kitos sankryžos už „Lukoil“ degalinės, prie trikampio sankryžos. Vairuotojas nesuko į Statybininkų gatvę, per sankryžą važiavo į Linkuvos pusę. Automobilis su kabina ir priekaba, ne autobusiukas, vežė metalą, kuris buvo kažkiek per galą išsikišęs.
Liudytojas Irmantas Šliūpas parodė, kad dienos nepamena, buvo gautas iškvietimas, kad Statybininkų gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, yra pagadintas automobilis, o kitas automobilis iš įvykio vietos pasišalinęs. Su Šimkumi nuvyko į įvykio vietą ir rado „VW Passat“ baltos spalvos, numerio nepamena, buvo apgadinta galinė dalis. Nukentėjusysis paaiškino, jog išėjęs iš parduotuvės rado apgadintą automobilį. Pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Priekyje stovėjo kitas automobilis su priekabėle, kuri buvo geltonos spalvos, o įvykio vietoje ant automobilio buvo likę „morkinės“ spalvos dažų likučių. Automobilyje su priekabėle priekyje sėdėjo moteris ir ji paaiškino, jog kai atvažiavo į aikštelę baltos spalvos „VW Passat“ nebuvo, priekabėlės spalva, aukštis neatitiko apgadinto „VW Passat“ aukščio. Nukentėjusysis nubraižė įvykio vietos schemą, važiavo į policijos komisariatą užpildyti dokumentų. Nukentėjusysis važiavo su savo automobiliu. Važiuojant Statybininkų gatve, pasuko į „Norfos“ prekybos centro stovėjimo aikštelę ir pamatė Vilniaus gatve atvažiuojantį „morkinės“ spalvos sunkvežimį, pastebėjo, kad jam pakrypęs priekinis bamperis, kilo įtarimas, kad tas automobilis galėjo dalyvauti įvykio vietoje, pasišalinti iš įvykio vietos. Automobilį susistabdė netoli „Lukoil“ degalinės, vairuotojo paklausė, ar jis buvo „Senukų“ prekybos centro automobilių aikštelėje, atsakė, kad buvo ir atsitrenkė į baltos spalvos „VW Passat“. Paklausus, kodėl išvažiavo iš įvykio vietos, pasakė, kad galvojo, kad gal nepastebės. Paprašius pateikti dokumentus, ar tvarkingas automobilis, teigė, kad viskas tvarkoje. Tačiau paaiškėjo, kad neatlikta techninė apžiūra. Paprašius nusistatyti girtumo laipsnį, iš pradžių vairuotojas vengė nusistatyti, sakė, kad gal nereikia. Paklausus, kodėl nereikia, neatsakė, ir, nuvažiavus į policijos komisariatą, vėl buvo pasiūlyta nusistatyti. Buvo nustatytas girtumas. Protokolą rašė jis. Įvykio vietoje jokio lapelio nematė, jo nebuvo, tik buvo užfiksuoti „morkinės“ spalvos dažų likučiai. Automobilį oranžinės spalvos pastebėjo gatvėje netoli Sodros pastato, prie pat sankryžos. Jie buvo „Norfos“ aikštelėje, išvažiavo iš aikštelės, o automobilis pravažiavo sankryžą ir važiavo link Linkuvos pusės, nesuko į „Senukų“ aikštelę. Jie vairuotoją sustabdė už sankryžos, jis sustojo, aiškinosi, matėsi automobiliui apgadintas priekis, pakrypęs bamperis, atsilupę „morkinės“ spalvos dažai. Vairuotojas nesakė, kad norėjo grįžti į „Senukų“ aikštelę, įstrigo žodžiai, kad „gal nepastebės“, nors apgadinimai buvo, kurių neįmanoma nepastebėti. Nesimatė, kad vairuotojas būtų buvęs neblaivus, tik sukėlė įtarimą, kad jis nenorėjo nusistatyti girtumo. Kai jis rašė protokolą, vairuotojas paaiškinimą jau buvo parašęs, su jo paaiškinimu nesusipažino, nors gerai nepamena. Nepamena, ar nukentėjusiojo automobilis važiavo jiems iš paskos (važiuojant iš įvykio vietos į skyrių). Po iškvietimo kokiu laiku atvyko į įvykio vietą, negali pasakyti, reikia žiūrėti, kada buvo gautas pranešimas, matavimas galėjo užtrukti pusvalandį. J. automobilis buvo apžiūrėtas ten, kur sustabdė.
Liudytojas R. S. parodė, kad dirba UAB „L.“ pardavėju-konsultantu. Lapkričio pradžioje teko aptarnauti „K.“ bendrovės klientą. Keitėsi jų kasininkė (mokėsi), darė užsakymą „K.“ žemės ūkio bendrovei ir vietoje, kad pasižiūrėtų ką turi, įvedė kaip parduota. Pas juos parduotuvėje tris mėnesius - iki sausio būna revizija, atvažiuoja tikrinti. Metalas skaitėsi kaip parduotas ir jeigu jį rastų sandėlyje, įtrauktų į revizijos aktą. Įmonės telefonu paskambino Kęstui, pavardės nežino, kad greitai atvyktų pasiimti užsakymo, pasakė, kad „metalą, kurį užsakei, netyčia įvedė, kad parduotas, greitai atlėk pasiimti, nes mums jį suskaičiuos, jo neturi būti sandėlyje“. Kokiu laiku skambino, tiksliai nepamena, skambino apie pietus, buvo antradienis. Dėl telefono išklotinių reikia kalbėtis su direktore. Telefonas, iš kurio skambino, yra laidinis, nešiojamas, galima vaikščioti ir nešiotis po parduotuvę, o kam priklauso, nežino. Po jo paskambinimo, jis atvažiavo greitai, gal po 5 ar 10 minučių. Pakrovus metalą, jis išvažiavo. Jo mašina buvo oranžinės spalvos, metalas buvo 6 metrų ilgio, pakrovė su pakrovėju ir jis išvažiavo. Sąskaita buvo išrašyta kitos dienos rytą. Per reviziją prekių grąžinti negalima. Jis nesakė, kad yra papuolęs į kažkokią bėdą, nesakė, kad dabar negali, atlėkė greitai. Metalas buvo užsakytas tą pačią dieną, iš ryto. Nežinojo, kad jis yra atvažiavęs į Pakruojį.
Nagrinėjamu atveju K. J. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu inkriminuoti trys administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 123 straipsnio 1 dalis inter alia numato administracinę atsakomybę vairuotojui, kuris vairuoja transporto priemonę be valstybinės techninės apžiūros.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybės traukiamo asmens K. J. padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotos ir jo kaltė, padarius šiuos pažeidimus, yra pilnai įrodyta visa bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), tarnybiniu pranešimu (3 b. l.), autoavarijos vietos schema (4 b. l.), foto lentelėmis (5-11 b. l.), neblaivumo nustatymo testų rezultatais (12, 13 b. l.), patikros sertifikatu (14 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (15, 16 b. l.), transporto priemonės „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijomis apie jos registraciją, techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą (17-19 b. l.), taip pat išrašais apie transporto priemonės „Mercedes-Benz 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registraciją, techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą (20-22 b. l.), išrašu iš vairuotojų registro (23 b. l.), nukentėjusiojo A. D. (24 b. l.) bei paties K. J. (25 b. l.) rašytiniais paaiškinimais, duotais ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, vairuotojo pažymėjimo kopija (26 b. l.), laikino leidimo šaknele (27 b. l.), o taip pat ir paties K. J. paaiškinimais bei nukentėjusiojo A. D. bei liudytojų A. Š. ir Irmanto Šliūpo parodymais teismo posėdžio metu. Pats K. J. pripažįsta, kad 2015 m. lapkričio 3 d. apie 13.30 val. darbovietei UAB „K. ū.“ priklausančia transporto priemone „Mercedes-Benz 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pakruojo mieste, Statybininkių gatvėje, „Senukų“ parduotuvės kieme, priekiu atsitrenkė į priešais stovinčio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, dėl ko pastarasis automobilis pajudėjo iš stovėjimo vietos ir pavažiavo į priekį. Taip pat tiek policijos pareigūnams, rašydamas 2015-11-03 paaiškinimą (25 b. l.), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad matė, pajuto ir suprato, kad atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino. Todėl įvertinus pastaruosius duomenis bei paminėtą rašytinę bylos medžiagą, autoavarijos vietos schemą (4 b. l.), foto lentelę (5-11 b. l.) bei transporto priemonių techninės apžiūros aktus (15, 16 b. l.), nėra jokio pagrindo abejoti, jog K. J. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, padarė eismo įvykį, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimus. Be to, iš byloje esančio išrašo apie transporto priemonės „Mercedes-Benz 308“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą akivaizdu, jog šios transporto priemonės valstybinė techninė apžiūra pasibaigusi 2015 m. gegužės 23 d. B. K. eismo taisyklių 226 punkte įtvirtinta nuostata, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja. Todėl sutiktina su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovu, jog K. J., vairuodamas transporto priemonę, kuriai privalomoji techninė apžiūra pasibaigusi prieš 5 mėnesius, kai viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę privalo užtikrinti transporto priemonės valdytojas ((duomenys neskelbtini) p.), neginčijamai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju K. J. 2015 m. lapkričio 3 d. vairavo šią transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus, tuo padarydamas ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Be paminėtų pažeidimų, K. J. administraciniame teisės pažeidimo protokole inkriminuotas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. jog jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Protokole nurodyto Kelių eismo taisyklių XXIX skyriuje įtvirtintos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui, o 222 punkte numatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog K. J. atsitrenkus į A. D. „Senukų“ parduotuvės kieme paliktą stovėti transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paties nukentėjusiojo A. D. prie automobilio, t.y. eismo įvykio vietoje, nebuvo. Tokiu būdu minėta Kelių eismo taisyklių nuostata reikalauja su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o tuo atveju, jeigu tai neįmanoma, – pranešti policijai.
Nagrinėjamu atveju išanalizavus byloje esančius įrodymus, įvertinus juos atskirai ir siejant juos į visumą, teismas daro išvadą, jog byloje K. J. 2015 m. lapkričio 3 d. 13.30 val. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir kaltė, padarius šį pažeidimą, nesilaikius (duomenys neskelbtini) punkte įtvirtintos pareigos, yra pilnai įrodyta. Šiuo atveju teismas sutinka su K. J. atstovo advokato nurodomais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinimais dėl teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kur akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, t.y. jog šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Be to, jog eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013 ir kt.).
Kaip matyti iš bylos duomenų, K. J. iš esmės neneigia, jog jis „Senukų“ parduotuvės kieme atsitrenkęs į paliktą stovėti transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), matė ir suprato, kad įvyko eismo įvykis dėl jo kaltės, išlipęs iš savo vairuojamo automobilio apžiūrėjo nukentėjusiajam padarytus sugadinimus. Tačiau nurodė, kad jis įvykio vietoje nepasiliko ir iš jos pasišalino laikinai, būtent dėl tos priežasties, jog skubiai jam reikėjo nuvykti į „L.“ parduotuvę pasiimti metalo. Minėta, jog (duomenys neskelbtini) punktas reikalauja nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šiuo atveju K. J. argumentai, jog jis po susidūrimo, kaip nurodė, apžiūrėjęs apgadintą automobilį, ieškojo nukentėjusiojo, t.y. apvaikščiojo aikštelę, tačiau nė vieno žmogaus nebuvo, stovėjo tik kelios mašinos ir pan., nesuponuoja išvados, jog jo veiksmai atitinka minėto KET reikalavimus. Pats K. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog į „Senukų“ parduotuvę užėjęs net nebuvo, kas liudija, jog nukentėjusiojo, kurio automobilio „VW Passat“ stovėjimo vieta suteikė pagrindą manyti, kad tai būtent šios parduotuvės klientas, net nepasistengė surasti, o tuo labiau, iškviesti policiją. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai Irmantas Šliūpas ir A. Š. patvirtino, kad aiškinantis su K. J. priežastis dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jis pats iš karto po įvykio policijos pareigūnams nurodė galvojęs, kad „išeis senas žmogus ir nepastebės“. Nežiūrint to, jog K. J. vairavo transporto priemonę esant leistinai neblaivumo normai – jam nustatytas 0,09 promilių neblaivumas (13 b. l.), teismas šiuo atveju laiko reikšminga aplinkybe ir tai, kad, jis nusistatyti blaivumą, atsisakinėdamas „gal nereikia“, sutiko tik po to, kai policijos pareigūnai to padaryti paprašė kelis kartus ir perspėjo, jog toks atsisakymas prilyginamas sunkiam girtumui. Šios aplinkybės taip pat duoda pagrindą spręsti, jog K. J. nebuvo užtikrintas dėl savo blaivumo, kas sąlygoja paskatą skubiai pasišalinti iš eismo įvyko vietos. Būtent visos aukščiau paminėtos aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia K. J. teiginius, jog jis neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato nuoroda į ATPK 17 straipsnyje įtvirtintą veikimą būtinojo reikalingumo sąlygomis šios situacijos kontekste ne tik vertintinos kritiškai, tačiau visiškai neatitinka ir faktinių bylos aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į ATPK 17 straipsnyje įtvirtintą būtinojo reikalingumo institutą, kur numatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Byloje nėra visiškai jokių duomenų apie tai, kad K. J., pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, siekė pašalinti kokį nors pavojų, kad apskirtai grėsė koks nors pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai. Liudytojo R. S. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie UAB „K. ū.“ užsakytos prekės duomenų suvedimą kaip parduotos, o K. J. elgesys – skubus išvykimas pasiimti krovinio, kai byloje esanti AB „L.“ PVM sąskaita faktūra dėl pirktų prekių išrašyta tik sekančią dieną – 2015 m. lapkričio 4 d. (68 b. l.), vertintina kritiškai, nes byloje ji nepagrįsta jokiais įrodymais. Todėl ši aplinkybė negali būti laikoma pateisinančia objektyvia aplinkybe skubiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, o tuo pačiu sąlygojusia veikti būtinojo reikalingumo sąlygomis. Taigi, argumentai dėl K. J. veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, visų aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste toks jo elgesys, teismo vertinimu, rodo, kad pažeidimą jis padarė tyčia, suvokdamas, kad apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, ir iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai ir skubiai, bei norėdamas taip elgtis, t.y. suvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, nes nesant nukentėjusiojo, eismo įvykį sukėlęs asmuo negali pats nuspręsti: gali ar negali jis pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jis privalo į įvykio vietą kviesti policiją ((duomenys neskelbtini) p.).
K. J. ir jo atstovas advokatas akcentavo raštelio nukentėjusiajam palikimą eismo įvykio vietoje, kaip aplinkybę, jog pasitraukta iš eismo įvykio vietos buvo laikinai, turint tikslą į ją sugrįžti pasikrovus metalą, tuo pačiu eliminuojant tiesioginės tyčios buvimą, kas reikalaujama ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo kvalifikavimui. Nurodoma, jog K. J. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, tik nerūpestingumas, o remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013), - palikus savo koordinates, ieškojus nukentėjusiojo ir pan., rodo sąžiningą suklydimą dėl savo veiksmų teisėtumo.
Aukščiau nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste K. J. veiksmus vertinti kaip nerūpestingumą ir sąmoningą suklydimą dėl savo veiksmų teisėtumo nėra pagrindo. Raštelio laikyti aplinkybe, šalinančia K. J. kryptingą tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, taip pat nėra jokio pagrindo, o raštelio kilmė ir atsiradimo aplinkybės, šioje byloje iš esmės nėra labai aiškios. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog į bylą pateiktą raštelį su telefono numeriu ir nuorodomis paskambinti dėl įvykio bei aplinkybe, jog netrukus raštelio autorius grįš (55 b. l.), nukentėjusysis A. D. rado ne įvykio vietoje, o praėjus 3-4 dienoms po įvykio. Jokio palikto raštelio, kaip patvirtinta teismo posėdžio metu, nerado įvykio vietoje ne tik pats nukentėjusysis, bet ir į įvykio vietą atvykę ir nukentėjusiojo automobilį apžiūrėję policijos pareigūnai Irmantas Šliūpas ir A. Š. Apie paliktą raštelį net pats K. J. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nesakė, policijos komisariate aplinkybių dėl raštelio apskritai nesiaiškinta, jo net neieškota. Apie įvykio dieną žinotą aplinkybę dėl palikto raštelio teismo posėdžio metu nė vienas iš apklaustųjų policijos pareigūnų nepatvirtino. Be to, iš byloje esančios foto lentelės matyti, kad už automobilio „VW Passat“ valytuvų nėra jokio raštelio (5-8 b. l.), be to, tiek iš minėtos foto lentelės, tiek iš autoavarijos vietos schemos (4 b. l.) akivaizdu, kad oro sąlygos ypač geros – diena giedra, matomumas geras. Dėl K. J. rašytinio paaiškinimo, duoto įvykio dieną (25 b. l.), pažymėtina, jog jame nurodytos aplinkybės apie pasitraukimą iš eismo įvykio vietos prieštaringos: nurodoma, jog jis užsirašė „VW Passat“ valstybinius numerius ir išvažiavo į „L.“, vėliau (dėl rašiklio atspalvio skirtumo yra panašu į prierašą) nurodoma, kad paliko lapuką už valytuvo su savo telefono numeriu. Todėl byloje esančios raštelio atsiradimo aplinkybės, įskaitant jo pritvirtinimo ir radimo vietą, laiką bei kitas palikimo aplinkybes, kelia pagrįstų abejonių ir suponuoja išvadą, kad tai K. J. gynybinė versija, kilusi po protokolo surašymo, teisme.
Kita vertus, šiame kontekste reikšminga aplinkybė ir ta, jog K. J., kaip nurodė teismo posėdžio metu policijos pareigūnai A. Š. ir Irmantas Šliūpas, buvo stabdomas būtent tuomet, kai jis jau buvo pravažiavęs prie „Sodros“ esančią sankryžą, kurioje, siekdamas grįžti į „Senukų“ parduotuvės kiemą – įvykio vietą, turėjo pasukti į dešinę, tačiau nepasuko. K. J. pripažino padaręs eismo įvykį tik sustabdytas policijos pareigūnų, o savo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos priežastį pareigūnams įvardijo ne laikinu pasitraukimu su palikto raštelio aplinkybe, o būtent galimai seno žmogaus, vairuojančio apgadintą automobilį „VW Passat“, nepastabumu. K. J. atstovo advokato abejonės dėl policijos pareigūnų parodymų objektyvumo, nurodant, kad jų parodymai vertintini kritiškai, nes grindžiami suinteresuotumu, prielaidomis ir pan., atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, jog šie liudytojai būtų kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, ar būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus, siektų kaip nors pakenkti K. J. ir pan. Priešingai, jų parodymai nuoseklūs, išsamūs ir visiškai atitinka įvykių seką pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Todėl K. J. ketinimas grįžti į eismo įvykio vietą po krovinio pasiėmimo, įvertinus visumą byloje nustatytų duomenų, beje, ir paties K. J. teiginius apie sunkumus su kroviniu sukiotis mieste bei policijos pareigūnų nurodytą jo sustabdymo vietą, vertintini kritiškai, tik kaip pasirinkta jo gynybos taktika, siekiant išvengti teisinių pasekmių už padarytus teisės pažeidimus.
K. J. atstovo advokato nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013, nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju ir kasacinio teismo nagrinėtoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl minėta byla, kaip precedentas, negali būti šiuo atveju taikoma K. J. atžvilgiu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, teismų precedentais remtis reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas.
Nagrinėjamu atveju visuma byloje nustatytų duomenų patvirtina, kad K. J. kaltė, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, o laikinas pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, kaltininkui supratus padarytą eismo įvykį ir apžiūrėjus akivaizdžius apgadinimus, bei prieštaringa kaltininko pozicija kitų bylos duomenų kontekste vertinama būtent kaip veikimas tiesiogine tyčia (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. 2AT-10-2014; 2016 m. sausio 5 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-22-511/2016 ir kt.).
K. J. kaltę dėl visų padarytų pažeidimų pripažino iš dalies, neteistas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (44 b. l.), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J., tiek jo atstovas advokatas prašė skirti pingines baudas, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t.y. taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes ši teisė būtina dėl darbo pobūdžio, iš uždarbio išlaiko Šiaulių universitete studijuojantį sūnų. Tačiau pastaroji aplinkybė nepagrįsta jokiais įrodymais, o teisės vairuoti reikalingumas dėl darbo pobūdžio ne kartą išaiškintas teismų praktikoje, nurodant, jog ši aplinkybė savaime nėra pripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-22-511/2016, nurodoma, jog administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015 ir kt.). Tokia praktika atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014). Šiuo atveju skiriant administracines nuobaudas už padarytus administracinius teisės pažeidimus, teismas įvertina tai, kad K. J. nors galiojančių administracijų nuobaudų neturi, tačiau kaip matyti iš išrašo iš administracinių teisės pažeidimų registro (28-39 b. l.), jis sistemingai daro kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. nuo 2005 metų jis padarė 15 pažeidimų, pastaraisiais metais (nuo 2012 metų) - į metus padaro net po kelis pažeidimus, priešingai, nei nurodė pats K. J., - jis yra baustas už nagrinėjamu atveju panašią situaciją - eismo įvykį (2012 m.). Pastarosios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo jo sistemingą kelių eismo taisyklių pažeidinėjimą bei po anksčiau paskirtų nuobaudų – būtent piniginių baudų - kritiškai savo elgesio neįvertino, išvadų nepadarė, kas suponuoja išvadą, kad skirtomis piniginėmis baudomis administracinės nuobaudos tikslai nepasiekiami (ATPK 20 str.). Todėl atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, K. J. asmenybę, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nėra pagrindo jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, o administracinės nuobaudos skirtinos sankcijų ribose. K. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, skirtina 28 eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Skirtosios administracinės nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir K. J. galutinė subendrinta nuobauda skirtina sankcijos už sunkesnį jo padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 33 str. 2 d., 130 str. 1 d.) ribose, t.y. jam skirtina galutinė subendrinta nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32, 33 str.).
Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, 324-326 straipsniais, teismas
nutaria:
K. J. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, K. J. galutinai paskirti administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 15052917885.
Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.