- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-430-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei G. P. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ir atsakovės G. P. priešieškinį ieškovui L. P. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-4; 63-65), prašydamas nutraukti santuoką, 1985-02-05 sudarytą tarp jo ir atsakovės G. P. , padalinti ½ dalį trijų kambarių buto 61,30 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyti naudojimosi nurodytu butu tvarką tarp bendraturčių tokiu būdu: ieškovui paskirti naudotis kambarį, plane pažymėtą indeksu 61-5, 17,14 kv. m. ploto, o atsakovei paskirti naudotis kambarius, plane pažymėtus indeksais 61-6, 17,30 kv. m. ploto, ir 61-7, 11,18 kv. m. ploto, patalpas, plane pažymėtas indeksais 61-1, 7,22 kv. m. ploto, 61-3, 2,05 kv. m. ploto, 61-4, 5,36 kv. m. ploto, 61-5, 1,05 kv. m. ploto, palikti bendram naudojimui.
Nurodė, kad 1985-02-05 šalys sudarė santuoką, santuokos metu jiems gimė dukra L. P. , kuri šiuo metu yra pilnametė. Šeima nebuvo darni, nuolat kildavo įvairūs nesutarimai, dukrai išaugus bendrų interesų nebeliko ir santykiai šeimoje visai pašlijo. Jau keliolika metų jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, ieškovas yra priverstas nuomotis kitą gyvenamąjį plotą ir gyventi atskirai, nes atsakovė jo neįsileidžia į jų butą. Atkurti šeimos santykius nėra galimybės. Nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Siekiant mažiausiai nukrypti nuo lygių dalių principo, prašė paskirti naudotis jam kambariu, plane pažymėtu indeksu 61-5, 17,14 kv. m. ploto. Ieškovas su atsakovės reikalavimu skirti jai išlaikymą nesutinka. Jis taip pat esąs invalidas, šiuo metu nedirba, gyvena tik iš pensijos ir nuomojasi gyvenamąjį plotą.
Atsakovė G.P. priešieškiniu prašė tarp šalių sudarytą santuoką nutraukti, atsakovei grąžinti ikisantuokinę pavardę – N., iš ieškovo priteisti atsakovės naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt, padalinti ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) , kiekvienam sutuoktinių priteisiant po ¼ dalį minėto buto, ieškovui konkrečiai priteisiant kambarį, plane pažymėtą indeksu 61-7, 11,18 kv. m. ploto. Nurodė, kad santuoką nutraukti sutinka, tačiau nesutinka su ieškovo siūlomu buto padalijimu. 1/2 dalį buto ji yra paveldėjusi, o kita 1/2 dalis jų bendra nuosavybė. Ji sutinka, kad ieškovui būtų pripažinta 1/4 dalis, tačiau jam naudotis skirtinas 11,18 kv. m ploto kambarys. Taip pat atsakovė prašė priteisti iš ieškovo jai išlaikymą, kadangi ji nedirbo, nes ieškovo įsitikinimu tai pažeistų jo savigarbą, todėl gauna tik 200 Lt. pensijos ir dėl sveikatos būklės yra ribotai darbinga. Kadangi ieškovas gauna 900 Lt. pensiją ir teikti išlaikymą jai gali, todėl ji prašo priteisti iš ieškovo kas mėnesį po 300 Lt. išlaikymą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, 1985-02-05 sudarytą tarp šalių, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisė iš ieškovo atsakovės G. P. – N. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį, pradedant išieškoti išlaikymą nuo priešieškinio pateikimo dienos 2006-04-11 ir tęsiant iki atsakovės gyvos galvos arba kitos santuokos įregistravimo. Pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 1/4 dalį trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Likusias 3/4 dalis buto paliko atsakovės asmeninėje nuosavybėje. Paskyrė ieškovui naudotis 11,18 kv. m. ploto kambarį, pažymėtą indeksu 61-7, o likusius du 17,14 kv. m. ir 17,30 kv. m. paliko naudotis atsakovei. Koridorių, virtuvę ir kitas patalpas paliko šalims naudotis bendrai. Teismas sprendė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai sutaria, kad jų šeima yra galutinai iširusi ir šeimos santykių atkurti nėra galimybės, abu pripažįsta, kad šeima iširo dėl jų abiejų kaltės. Teismas nustatė, kad abi šalys sutaria, kad ieškovui priklausytų ¼ dalis šalių bendro turto, t.y. 1/4 dalis trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Kadangi ginčas vyksta dėl to, kokį kambarį skirti naudotis ieškovui, teismas sprendė, kad pats ieškovas bute senokai negyvena, teisme jis pripažino abejojantis, ar po santuokos nutraukimo gyvens bute, o atsakovė teigia, kad jis ir gyvenęs mažesniame kambaryje, todėl laikė galimu ieškovui naudotis skirti mažesnį – 11,18 kv. m. ploto kambarį. Teismas, vertindamas santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovė niekur nedirbo, o šiuo metu ji yra ribotai darbinga ir gauna tik 202,16 Lt. invalidumo pensiją, o ieškovo pensiją sudaro 672,19 Lt, be to, jis gauna 250 Lt kompensaciją už būsto ir komunalinių paslaugų mokesčius, gali dirbti, sprendė, kad yra pagrindas patenkinti atsakovės priešieškinį iš dalies ir priteisti iš ieškovo išlaikymą atsakovei po 200 Lt kas mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovas L. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-01-10 sprendimo dalį dėl išlaikymo atsakovei priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – priešieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismo sprendimo skundžiama dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, turi būti panaikinta. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, nes atsakovė po skyrybų turi daugiau turto negu ieškovas, kuriam buvo paskirta naudotis mažiausiu kambariu, atsakovė faktiškai lieka gyventi viena visame bute, o ieškovui reikės ieškoti kur gyventi, mokėti papildomus nuomos mokesčius. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad iš ieškovo gaunamos pensijos atskaičius išlaikymą po 200 Lt, jam lieka per mažai pajamų, kad galėtų tenkinti būtinus poreikius.
Teismas taip pat netinkamai vertino šalių sveikatos būklę, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra antros grupės invalidas, o atsakovė – trečios grupės invalidė, todėl teismo įpareigojimas teikti išlaikymą lengvesnę grupę turinčiam asmeniui negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu. Teismas netinkamai įvertino šalių darbingumą, nes ne tik atsakovė yra ribotai darbinga, bet ir ieškovas. Atsakovė yra darbingo amžiaus, ji ir pati gali save išsilaikyti, be to, ji neįrodė, kad yra reikalinga išlaikymo.
Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nuo priešieškinio pateikimo dienos, nes per visą skyrybų procesą ieškovas išlaikė atsakovę, tai patvirtina jo pateikiami įrodymai, kurių pateikimo būtinybė iškilo teismui priėmus sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė G.P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-01-10 sprendimo dalį dėl turto padalijimo tarp šalių panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas be pagrindo pripažino, kad atsakovės pajamos nepakankamos pragyvenimui, o be to, gali užsidirbti, neįrodė išlaikymo reikalingumo, kadangi jos pajamas sudaro tik 202,16 Lt invalidumo pensija, invalidumas nustatytas dėl bendro susirgimo visam laikui ir pagal savo sveikatos būklę ji susirasti darbą ir užsidirbti negalės.
Teismui nebuvo pagrindo skirti ieškovui vieną kambarį ginčo trijų kambarių bute, nes jis jame neketina gyventi, be to, gyvenimas bendrame bute būtų negalimas. Apelianto argumentas, jog atsakovei be pagrindo priteistas išlaikymas nuo priešieškinio padavimo dienos, nepagrįstas, nes bylos nagrinėjimo metu tokie įrodymai nebuvo pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1985 m. vasario 5 d. Teismas šią santuoką nutraukė, pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalino santuokoje įgytą turtą bei priteisė iš ieškovo atsakovės G. P. – N. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį, pradedant išieškoti išlaikymą nuo priešieškinio pateikimo dienos 2006-04-11 ir tęsiant iki atsakovės gyvos galvos arba kitos santuokos įregistravimo. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas atsakovei bei nesutinka su tokio išlaikymo priteisimo pradžia. Kolegija pasisako dėl skundžiamo sprendimo dalių, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Santuoka sukuria santuokines teises ir pareigas, tarp kurių yra pareiga sutuoktiniams vienas kitą remti (CK 3.27 str.). Ši nuostata reiškia, kad teisė į išlaikymą atsiranda iš santuokos sudarymo ir ginama iki santuokos pasibaigimo, jeigu sutuoktiniai, susitardami dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl teisės į išlaikymą nesutaria kitaip arba teismas pagal vieno iš sutuoktinio ieškinį nenusprendžia kitaip (CK 3.72 str. 1 d., 3.51 str. 2 d., 3.56 str. 2 d.). Teisė į išlaikymą išlieka ir santuoką nutraukus. Teisės į išlaikymą atsiradimui būtina nustatyti tokio išlaikymo reikalingumą. Šį reikalingumą patvirtinančios aplinkybės turi atsirasti esant santuokai. Reikalauti išlaikymo galima esant santuokoje, taip pat ją nutraukiant (CK 3.53 str. 3 d.), ar ją pripažįstant negaliojančia (3.47 str.).
Buvusio sutuoktinio išlaikymas yra įstatyme nustatyta prievolė ir gauti išlaikymą buvęs sutuoktinis turi teisę, jei jo gaunamos pajamos ir turimas turtas nepakankami save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Atsakovė yra trečios grupės invalidė, gauna 202,16 Lt pensiją. Nors ieškovas yra II grupės invalidas, tačiau jis gauna 672,19 Lt pensiją ir 250 Lt kompensaciją už būstą ir komunalinių paslaugų mokesčius (b.l. 62), todėl gali atsakovei teikti išlaikymą. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CK 3.70 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus: ilgą santuokos trukmę, šalių gaunamų pajamų dydį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl sutuoktinio atsakovei teiktino išlaikymo. Nors atsakovė yra dalinai darbinga, tačiau kaip matyti iš šalių paaiškinimų, gyvenant santuokoje jai atsakovas dėl savo ambicijų neleido dirbti, ją pilnai išlaikė, todėl neturint darbinės patirties ir turint III grupės invalidumą atsakovei yra sudėtingą pradėti darbinę veiklą jos amžiuje, todėl apelianto argumentai, jog atsakovė gali dirbti ir jai nereikia dėl to priteisti išlaikymą yra atmestini. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė turi teisę į išlaikymą ir jos buvęs sutuoktinis privalo ją išlaikyti. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė iš gaunamų pajamų – 202,16 Lt negali pragyventi, atsižvelgiant į jos esamą sveikatos būklę (b.l. 24-27), kuri reikalauja papildomų išlaidų. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, jo gaunamų pajamų dydis leidžia jam mokėti atsakovei priteistą išlaikymą. Nors atsakovė turi šiek tiek daugiau turto, t.y. jai priklauso ¾ buto, o ieškovui – ¼ bei automobilis Opel Omega, tačiau atsižvelgiant, jog butas yra atsakovės turima vienintelė gyvenamoji patalpa, bent jau į bylą apie turimas kitas gyvenamąsias patalpas įrodymų nepateikta, todėl jį realizuoti ir gauti lėšų pragyvenimui atsakovė negali.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog jam yra privalu mokėti už gyvenamojo ploto nuomą, todėl jis turi daugiau išlaidų negu atsakovė, nes ieškovui dėl jam priteisto buto dalies ir paskirto naudotis kambariu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , nėra būtinybės turėti tokių išlaidų.
Taip pat kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas neteisingai nustatė išlaikymo pradžią nuo ieškinio padavimo. Apelianto prie apeliacinio skundo pridėti kvitai nepatvirtina, jog ieškovas šiuos pinigus persiuntinėjo atsakovės išlaikymui, be to pats apeliantas nurodo, jog siunčiami pinigai buvo skirti sutuoktinių bendram turtui išlaikyti – mokesčiams už komunalines buto paslaugas apmokėti.
Kolegija neturi nei faktinio nei teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimo dalį, todėl sprendimas paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.
Atsakovė dėl teismo sprendimo nėra pateikusi apeliacinio skundo, todėl jos atsiliepimo argumentai apie teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą toje dalyje, kurioje sprendimas nebuvo skundžiamas, nevertinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.