Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1168/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-28
Bylos Nr.
2A-1168/2013
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-0034-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
P. S.
Advokatai
Daiva Balčiūnienė
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1168/2013
Teismo proceso Nr. 2-58-3-0034-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija:35.2.;44.5.2.;44.8.;114.;126.8.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio agrotechnika“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-187-194/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio agrotechnika“ ieškinį atsakovui P. S. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytą žalą, neperdavus viso bendrovės turto.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi UAB „ Joniškio agrotechnika“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“ (toliau tekste – administratorius), 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.

Administratorius, patikrinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad bendrovė 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis turėjo 573 382 Lt vertės trumpalaikio turto (atsargų ir išankstinių apmokėjimų), tačiau buvęs įmonės vadovas administratoriui šio turto neperdavė. Atsakovui, buvusiam bendrovės valdymo organui ir dalyviui priklausė 80 procentų visų bendrovės akcijų, todėl jis buvo atsakingas už turto ir atsargų išsaugojimą, o šio turto neišsaugojęs, privalo bendrovei atlyginti žalą. Administratorius ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 573 382 Lt žalos ir 5 procentų procesines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad žalos padarymo faktas negali būti pagrįstas vien balanso eilutėje nurodytu skaičiumi. Žala privalo būti įrodyta atsakovo neteisėtais veiksmais ir konkrečiais neteisėtais apmokėjimais. Tuo tarpu, ieškovas nepaneigė UAB „Joniškio agrotechnika“ 2007 m. sausio 12 d. – 2007 m. spalio 23 d. vykdytų mokėjimų už UAB „Povaitoma“ teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi jie buvo vykdomi lizingo ir kitų sutarčių pagrindu, kurių egzistavimą patvirtina bendrovės didžioji knyga, sąskaitos, išrašai iš banko sąskaitų ir Vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – VPK) pateikta medžiaga. Ieškovas teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, kad išankstiniai apmokėjimai už UAB „Povaitoma“ buvo atliekami neteisėtai. Kadangi ieškovas negalėjo nurodyti neperduotų atsargų pobūdžio ir vertės, o dalies 111 666,16 Lt vertės atsargų ir įrengimų 2007 m. sausio mėn. bei 2007 m. liepos mėn. pardavimą bendrovei UAB „Povaitoma“ patvirtina Joniškio VPK dokumentai, administratoriui bendrovės atsargų neperdavimą pripažino neįrodytu. Teismo vertinimu, liudytojos V. P. parodymai dėl 2007 m. bendrovės turėto didelio kiekio atsargų neįrodo, kad atsargos liko ir 2009 m. rugsėjo mėn. bei šios atsargos atvaizduotos 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso eilutėje „Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai“, kadangi dar 2007 m. sausio mėn. – liepos mėn. bendrovės UAB „Povaitoma“ pardavė atsargų ir įrengimų už 111 666,16 Lt. Teismas taip pat atmetė administratoriaus argumentus, kad atsakovas, nurašydamas bendrovės kompiuterius ir kompiuterinę programą slėpė buhalterinius dokumentus ir buhalterinę apskaitą, nes buhalterinė apskaita buvo vedama tiek rankiniu, tiek kompiuterizuotu būdu. Įmonės buhalterė V. P. dirbo savo įmonėje ir naudojosi savo įmonės kompiuteriu. Yra išlikę ir pirminiai apskaitos duomenys, kurie buvo pateikti Joniškio VPK. Taip pat yra išlikusi rankiniu būdu vesta buhalterinė apskaita, todėl senos kompiuterinės įrangos nurašymas nepatvirtina bendrovės apskaitos slėpimo fakto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Joniškio agrotechnika“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino visų bylos faktinių bylos aplinkybių, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, neatskleidė bylos esmės. Teismo išvados nėra paremtos teisės aktais, todėl pažeistas CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas.

2. Įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste- ĮBĮ) 10 str. 7 d.). Jei administratoriui perduotame balanse užfiksuota, kad įmonėje yra turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, tai šį turtą juridinio asmens valdymo organai administratoriui privalo perduoti natūra. Bendrovės vadovas neperdavęs nurodyto turto privalo atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi balanse nurodytai turto vertei (CK 2.87 str., 6.245 - 6.249 str., 6.263 str.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, už įmonės apskaitos organizavimą pagal įstatymų reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakingas yra ūkio subjekto vadovas. UAB „Joniškio agrotechnika“ 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytas bendrovės 573 382 Lt vertės trumpalaikis turtas (bendrovės atsargos ir išankstiniai apmokėjimai), administratoriui nebuvo perduotas, todėl prarasto turto vertė turėjo būti priteista iš bendrovės buvusio vadovo.

2. Teismas, konstatuodamas, kad į bendrovės 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso eilutėje „atsargos ir išankstiniai apmokėjimai“ yra įtraukti UAB „Joniškio agrotechnika“ mokėjimai už UAB „Povaitoma“, neįvertino balanso sąvokos esmės, turinio, turto sąvokos esmės, netaikė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų, verslo apskaitos standartų nuostatų. Teismas nepagrįstai sutapatino bendrovės mokėjimus už UAB „Povaitoma“ ir Joniškio VPK medžiagoje nurodytus mokėjimus, taip pat nepagrįstai šiuo mokėjimus priskyrė bendrovės trumpalaikiam turtui (atsargoms ir išankstiniams apmokėjimams).

3. Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės mokėjimų už UAB „Povaitoma“ teisėtumo išėjo už ieškinio ribų, pasisakė dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių bei pareigų, todėl jau vien tuo pagrindu skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas.

4. Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurių nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Byloje nėra teismo minimų UAB „Joniškio agrotechnika“ ir UAB „Povaitoma“ sutarčių, todėl nepagrįstai sprendė, kad visi UAB Joniškio agrotechnika“ mokėjimai, nurodyti Joniškio VPK pateiktoje medžiagoje ir lentelėje „Mokėjimai už UAB „Povaitoma“ yra atlikti būtent pagal UAB „Joniškio agrotechnika“ ir UAB „Povaitoma“ sutartis. Be to, bendrovės mokėjimai už kitą bendrovę yra neteisėti, kadangi tokiais mokėjimais mažinamas bendrovės turtas.

5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad į 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytos 111 666,16 Lt vertės atsargos buvo parduotos dar 2007 m. sausio mėn. – 2007 m. liepos mėn., kadangi bendrovės buvusi buhalterė V. P. nepatvirtino tokių aplinkybių. Be to, tokiu atveju liudytojų parodymai nėra tinkami balanso duomenis paneigiantys įrodymai. Atsakovas, patvirtindamas 2009 m. rugsėjo 30 d. balansą savo parašu patvirtino, kad bendrovė turi 573 382 Lt vertės turtą, todėl vėlesnis tokių aplinkybių neigimas, nepateikiant tai įrodančių dokumentų, nesudaro pagrindo išvadai, kad šis balansas neteisingas. Be to, ir atsakovas atsiliepimo į ieškinį negrindė tokiomis aplinkybėmis. Atkreipia dėmesį, kad to paties balanso duomenimis, bendrovė 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 725 783 Lt vertės atsargų ir išankstinių apmokėjimai, o tai įrodo, jog į 2009 m. rugsėjo 30 d. balansą nebuvo mechaniškai perkelti 2007 m. duomenys. Liudytoja V. P. patvirtino, kad tuo laikotarpiu bendrovė turėjo didelį kiekį atsargų (pieno siurblių ir gyvulininkystės kompleksų mechanizmų).

6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neslėpė buhalterinės apskaitos duomenų prieš bankroto bylos iškėlimą nurašydamas kompiuterius ir kompiuterinę programą. Atsakovas, atlikdamas šiuos veiksmus būtent ir stengėsi panaikinti galimybės nustatyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Kadangi atsakovas administratoriui nepateikė apskaitos registrų, administratorius neturėjo galimybės išskirti atsargų ir išankstinių mokėjimų vertės. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio 5 punkto, 27 straipsnio tokia pareiga buvo nustatyta atsakovui – dėl bendrovės turto jis privalėjo pateikti aiškinamąjį raštą.

Atsiliepimas

7. Atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių kitokią, nei nurodyta 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse, neperduoto bendrovės turto vertę, nepaneigė jo kaltės prezumpcijos dėl turto neperdavimo administratoriui. Tuo tarpu, ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė ieškinio.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Apeliantas nepateikė jokių atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų, ieškinį grindė tik 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso eilutėje „atsargos ir išankstiniai apmokėjimai“ nurodyta suma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl bendrovės išankstinių mokėjimų už UAB „Povaitoma“ neteisėtumo.

2. Atsakovas administratoriui perdavė visas bendrovės sutartis ir dokumentus, tačiau administratorius nepagrįstai jų nepateikė teismui ir laiko, kad vykdyti mokėjimai už UAB „Pavaitoma“ buvo neteisėti.

3. 2007 m. ieškovas UAB „Joniškio agrotechnika“ UAB „Povaitoma“ pardavė pieno surinkimo įrangą, už kurią UAB „Povaitoma“ iki bankroto bylos iškėlimo pilnai neatsiskaitė. UAB „Joniškio agrotechnika“ naudojosi UAB „Povaitoma“ pagal lizingo sutartis įsigytomis transporto priemonėmis, todėl ir mokėjo už UAB „Povaitoma“ lizingo bendrovėms, kadangi bendrovės buvo susitarusios, kad įvykdžius prievoles lizingo bendrovėms, transporto priemonės atiteks UAB „Joniškio agrotechnika“ nuosavybėn. Tačiau UAB „Joniškio agrotechnika“ ir UAB „Povaitoma“ iškėlus bankroto bylas, lizingo bendrovės susigrąžino turtą ir balanse liko nurodyti tik išankstiniai apmokėjimai už lizinguojamą turtą. Atsakovas neturi pakankamai buhalterinių žinių, todėl negali tiksliai nurodyti kokioje balanso eilutėje turėjo būti atvaizduoti mokėjimai. Bylos nagrinėjimo metu, buvusios bendrovės buhalterės J. P. ir V. P. patvirtino atsakovo paaiškinimus ir ginčijamos balanso sumos kilmę. Mokėjimų atvaizdavimas kitoje bendrovės balanso eilutėje nepatvirtina, kad mokėjimai buvo atlikti neteisėtai. Be to, dėl UAB „Joniškio agrotechnika“ veiklos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau atsakovui įtarimai nepareikšti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus apeliacijos dalyką sudaro žalos (nuostolių) iš buvusio bendrovės vadovo priteisimo reikalavimo pagrįstumo klausimas.

Ieškovas bankrutavusi įmonė prašė priteisti įmonei padarytą žalą iš buvusio jos vadovo, kurio veiksmų neteisėtumą grindė bendrovės trumpalaikio turto (atsargų, išankstinių mokėjimų) neperdavimu įmonės administratoriui. Atsakovas atsilipimą grindė UAB „Joniškio agrotechnika“ mokėjimais už UAB „Povaitoma“, kadangi UAB „Joniškio agrotechnika“ įmonės veikloje naudojosi UAB „Povaitoma“ lizinguojamomis transporto priemonėmis ir pagal bendrovių susitarimą ateityje minėtos lizinguojamos transporto priemonės turėjo būti perleistos ieškovui. Todėl UAB „Joniškio agrotechnika“ turėtos išlaidos buvo įtrauktos į trumpalaikio turto (atsargos, išankstiniai mokėjimai) apskaitą. Atsakovo teigimu, ieškinys negali būti tenkinamas remiantis vien ieškovo 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso eilutėje „atsargos ir išankstiniai mokėjimai“ nurodyta suma. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį konstatavo, kad ieškovas nepaneigė UAB „Joniškio agrotechnika“ 2007 m. sausio 12 d. – 2007 m. spalio 23 d. vykdytų mokėjimų už UAB „Povaitoma“ teisėtumo ir pagrįstumo, nes jie buvo vykdomi lizingo ir kitų sutarčių pagrindu, kurių egzistavimą patvirtina bendrovės didžioji knyga, sąskaitos, banko išrašai ir VPK pateikta medžiaga. Tuo tarpu apelianto teigimu, teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, balanso sąvokos esmės, turinio, turto sąvokos esmės, netaikė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų, Verslo apskaitos standartų nuostatų, nepagrįstai ieškovo vykdytus mokėjimus už UAB „Povaitoma“ priskyrė bendrovės trumpalaikiam turtui (atsargoms ir išankstiniams apmokėjimams), tokiu būdu neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 1995 m. balandžio 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Joniškio agrotechnika“ vadovu. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Todėl pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą, kadangi įstatymas būtent bendrovės vadovui numato pareigą rūpintis tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos vedimu, buhalterinių dokumentų ir turto išsaugojimu. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.), todėl apeliantas teisingai nurodo, kad jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.245 - 6.249 ir 6.263 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.). Konstatuodamas balanso įrodomąją vertę, kasacinis teismas pažymi, kad vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Nagrinėjamu atveju administratorius reikalavimą grindžia 2009 m. rugsėjo 30 d. UAB „Joniškio agrotechnika“ balanso duomenimis, kuriame apskaitomas trumpalaikis 573 382 Lt vertės turtas (atsargos ir išankstiniai mokėjimai), kurio atsakovas neperdavė administratoriui. Tačiau byloje iš esmės kilęs ginčas dėl ieškovo už UAB „Povaitoma“ vykdytų mokėjimų kvalifikavimo. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, pateikė šių mokėjimų apibūdinimą (1 t., 41-43 b. l.), kuriuos patvirtina byloje ir kiti rašytiniai įrodymai, ieškovo banko sąskaitos išrašas ir sąskaitos faktūros. Iš šių duomenų matyti, kad UAB „Joniškio agrotechnika“ už UAB „Povaitoma“ lizingo bendrovėms mokėjo įmokas, mokesčius už Lietuvos Respublikoje įregistruotas transporto priemones, gyventojų pajamų mokestį, darbuotojų (vairuotojų) kelionės išlaidas, už Transporto priemonių civilinės atsakomybės (toliau tekste – CMR) draudimą, avansinius mokėjimus už kurą, už kitų bendrovių UAB „Povaitoma“ suteiktas paslaugas (pvz. UAB Finansinių tyrimo biuro suteiktas paslaugas), taip pat už tarpininkavimo, ekspedijavimo, 07/06-01 sutartį ir kitas sutartis (1 t., 41-42 b. l., 2 t., 13-80 b. l.). Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Povaitoma“ dalyvis buvo atsakovo P. S. bendrapavardis T. S.. Nesant byloje duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie asmenys susiję giminystės ryšiais, ir tokiu atveju, UAB „Joniškio agrotechnika“, vadovaujama P. S. dengė T. S. bendrovės UAB „Povaitoma“ prievoles. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė išankstinių apmokėjimų už UAB „Povaitoma“ neteisėtumo, tokią išvadą motyvuodamas bendrovių sutartimis. Tačiau kaip teisingai nurodo apeliantas, byloje nėra pateikta UAB „Joniškio agrotechnika“ ir UAB „Povaitoma“ sutarčių, kurios patvirtintų už UAB „Povaitoma“ mokamų lizingo įmokų pagrįstumą ar poreikį naudotis UAB „Povaitoma“ lizinguojamomis transporto priemonėmis, taip pat prievolės mokėti už UAB „Povaitoma“ jos darbuotojams atlyginimus, avansus už kurą ar kitas išmokas, taip pat dengti UAB „Povaitoma“ veiklos sąnaudas.

Bylos duomenys liudija, kad abiejų bendrovių veikla buvo ta pati – krovinių vežimas keliais, variklių transporto priemonių pardavimas, techninė priežiūra ir remontas, atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas, žemės ūkio mašinų ir įrenginių nuoma, nekilnojamojo turto išnuomojimas. Iš Juridinių asmenų registrui UAB „Joniškio agrotechnika“ pateikto 2007 m. aiškinamojo rašto matyti, kad siekiant didinti įmonės konkurencingumą per ataskaitinį laikotarpį, UAB „Joniškio agrotechnika“ investavo 132 890 Lt į naujesnes transporto priemones krovinių pervežimui. Tačiau iš UAB „Joniškio agrotechnika“ vykdytų mokėjimų paskirties matyti, kad UAB „Povaitoma“ buvo mokama už teikiamas ekspedijavimo paslaugas, nors bendrovė pati užsiėmė ta pačia veikla. Apmokėdama už ekspedijavimo paslaugas, tuo pačiu avansiniais mokėjimais apmokėdavo UAB „Povaitoma“ už kurą, vairuotojų atlyginimus, CMR draudimus, šias išlaidas traktuodamas, kaip trumpalaikį turtą, atvaizduotą bendrovės trumpalaikio turto (atsargos ir avansiniai mokėjimai) eilutėje. Viena vertus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad bendrovės avansiniai mokėjimai už kurą gali būti priskiriami prie trumpalaikio turto (2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“), tačiau būtina vertinti, ar šiais mokėjimais bendrovė vykdė savo, ar UAB „Povaitoma“ prievoles, taip pat būtina įvertinti, ar už UAB „Povaitoma“ vykdyti mokėjimai gali būti priskirti ir atvaizduoti bendrovės trumpalaikio turto – atsargų ir avansinių mokėjimų apskaitoje.

Išankstinis mokėjimas - tai yra pinigų suma, sumokėta už turtą ar paslaugas, kurių įmonė dar nėra gavusi. Nors formaliai turtas, už kurį buvo sumokėtas avansas, dar nepriklauso įmonei, ekonomiškai turto dalis, už kurią sumokėta, jau yra įmonės – įmonė įgyja teisę reikalauti turto arba atgauti sumokėtus pinigus. Todėl iš anksto už turtą sumokėtą sumą Verslo apskaitos standartai reikalauja parodyti toje balanso eilutėje, kurioje vėliau bus parodomas turtas, už kurį iš anksto sumokėta. Išankstiniai mokėjimai už ataskaitiniais metais gautinas paslaugas priskiriami trumpalaikiam turtui, tačiau sprendžiant, kuriai turto grupei priskirti iš anksto už paslaugas sumokėtas sumas, reikėtų atsižvelgti į tai, su kokios rūšies įmonės veikla šios išlaidos (avansiniai mokėjimai) susijusios. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepasisakė, o administratorius tik apeliaciniame skunde kelia šį klausimą, nurodydamas, kad mokėjimai už kitą bendrovę sumažino UAB „Joniškio agrotechnika“ turto masę, nors ieškiniu prašė priteisti administratoriui neperduotų bendrovės atsargų balanse nurodytą vertę.

Ieškinys pareikštas bankroto administratoriaus, atstovaujančio tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus, todėl byloje egzistuoja viešasis interesas ir teismo vaidmuo joje turi būti aktyvus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl buvusio vadovo deliktinės atsakomybės, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, bendrovės mokėjimų už UAB „Povaitoma“ paskirties bei teisėtumo ir balanse nurodyto trumpalaikio turto turinio, tokiu būdu neatskleidė bylos esmės. Kita vertus, teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl bankroto administratorius, kaip ir bet kuris ieškovas neatleistas nuo pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimų pagrindą ir dalyką bei pagrįsti įrodymais (CPK 135 str.). Nagrinėjamu atveju, ieškinys grindžiamas ieškovo 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso trumpalaikio turto eilutėje nurodyto turto – atsargų ir išankstinių mokėjimų verte, todėl administratorius turėtų apsispręsti kokiu faktiniu pagrindu prašyti nuostolių atlyginimo – ar tik neperduotų atsargų vertės atlyginimo, ar priteisti ir be teisinio pagrindo už UAB „Povaitoma“ sumokėtas lėšas tretiesiems asmenims, jeigu tokios faktinės aplinkybės pasitvirtintų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo reikalavimas glaudžiai susijęs ir su BUAB „Povaitoma“ teisėmis ir pareigomis, kadangi turėjo būti kompleksiškai vertinamos šių bendrovių prievolės viena kitai. Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų papildomų įrodymų ir paaiškinimų, 2009 m. balanso duomenų teisingumo nustatymo specialias žinias turinčių asmenų pagalbos poreikio ir kt. gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla dėl atsakovo deliktinės atsakomybės apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi ir naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti vertinama ieškovo balanso trumpalaikio turto turinio esmė, ieškovo ir UAB „Povaitoma“ viena kitai prievolių turinys ir ieškovo avansinių ir kitų mokėjimų už UAB „Povaitoma“ pagrįstumas ir tokių prievolių kilmė. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste svarstytinas klausimas dėl reikalingumo įtraukti dalyvauti byloje trečiojo asmens teisėmis BUAB „Povaitoma“. Kompetenciją spręsti tokio pobūdžio klausimus turi tik pirmosios instancijos teismas. Taigi, tik įvertinus šias faktines aplinkybes, spręstinas klausimas dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Alė BukavinienėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis