Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2017-12-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-124-350/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-15
Bylos Nr.
AN2-124-350/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pažeidėjas
V. R.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. ANK-124-350/2017Proceso Nr. 4-32-3-00082-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2017 m. liepos 13 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato nutarimu V. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį 10 eurų dydžio bauda už tai, kad 2017 m. birželio 15 d. 6.28 val. kelyje P. – P. – R. 27,44 km. vairavo motociklą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs vairuojamo motociklo nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Nutarime nurodyta, kad V. R. pažeidė kelių eismo taisyklių 127 punktą.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu V. R. jį apskundė Pasvalio rajono apylinkės teismui prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Pasvalio rajono policijos komisariatui papildomai tirti, tačiau skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.

3. V. R. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį, prašo ją bei Institucijos nutarimą dėl jo nubaudimo panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti jam nepadarius administracinio nusižengimo.

Šalies argumentai

3.1 Skunde nurodo, kad nutarime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, įvykis buvo tirtas paviršutiniškai, nuo pat pradžios pareigūnai su juo elgėsi šališkai, nuslėpė aplinkybes, kad jis po įvykio dėl patirtų traumų buvo išgabentas į ligoninę, nesiekė nustatyti priežastinio ryšio dėl jo patirtų sužalojimų ir įvykio, apiformindami tai kaip nelaimingą atsitikimą nefigūruojant jam kelią užkirtusiam pienovežiui.

3.2 Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat dėstė tik prielaidas ir nepatvirtintus įrodymus, teigė, kad jis neįvertino atstumo iki priekyje važiavusio pienovežio, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko priekyje važiuojančiai transporto priemonei sukant į kairę nespėjo sustabdyti motociklo, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Skunde pažymi, kad būtent pienovežio vairuotojas neįsitikino, kad suko į dešinėje esanti keliuką neįsitikinęs, kad nemaišys kitiems eismo dalyviams ir šis jo manevravimas apeliantui neleido pravažiuoti tiesiai, po ko jis stabdė ir įvyko eismo įvykis, tačiau teismas apie pienovežio manevravimą visiškai nepasisakė.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į V. R. apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti, nes apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

6.1 ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

7. Susipažinęs su apeliaciniu skundu, byloje esančiais duomenimis ir patikrinęs juos įrodymų vertinimo aspektu apygardos teismas sprendžia, kad nei administracinį nusižengimą tyrę policijos pareigūnai, nei bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas nesilaikė pirmiau paminėtų bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo reikalavimų.

8. ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.

8.1 ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (nėra konkrečiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, nukreipia į kitą nei ANK norminį teisės aktą – Kelių eismo taisykles, kurio teisės normos pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas.

8.2 Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. R. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Minimame KET punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

8.3 V. R. Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad protokole nurodytu metu ir vietoje vairuodamas motociklą nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs motociklo nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Toks Institucijos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui protokole suformuluotas kaltinimas leidžia suprasti, kad apeliantas nuo kelio nuvažiavo ir apvirto todėl, kad dėl viršyto saugaus greičio nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti ir kitos aplinkybės, dėl kurių įvyko aptariamas įvykis.

9. Institucija administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. kaltę iš esmės grindė policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, L. T., V. R. paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema ir prie jos pridėtomis fotonuotraukomis. Apylinkės teisme Institucijos atstovas išdėstė savo nuomonę dėl atsakomybėn patraukto V. R. kaltės, teigė, kad V. R., važiuodamas pienovežiui iš paskos, privalėjo pasirinkti tokį greitį, kad spėtų motociklą sustabdyti, tačiau jis, važiuodamas dideliu greičiu, staiga stabdė, dėl to vairuotojas su transporto priemone nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Teisme apklausiami policijos pareigūnai, kurie atvykę į įvykio vietą rinko medžiagą administracinėje byloje, iš esmės analogiškai parodė, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad motociklininkas, važiuodamas didesniu nei leistinas greičiu, pradėjo lenkti priekyje važiavusį pienovežį, kuris, įjungęs kairįjį posūkį, ruošėsi atlikti manevrą į kairę, tačiau motociklo vairuotojas, supratęs, kad aplenkti nespės ir, siekdamas išvengti eismo įvykio, nuvažiavo į griovį kur apvirto. Tačiau vien tik iš šių byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog eismo įvykis įvyko vien tik dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. veikos.

9.1 Atsakomybėn patrauktas V. R. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę dėl eismo įvykio iš esmės neigė ir nuosekliai, tiek apklausiamas po įvykio, tiek apylinkės teisme tvirtino, kad jis, važiuodamas kelyje motociklu, matė priešais jį važiuojantį lengvąjį automobilį, prieš kurį toliau važiavo pienovežis ir kuris, leisdamas jį aplenkti iš paskos važiavusiam automobiliui, pasitraukė į dešinę kelio pusę tiek, kad lengvajam automobiliui net nereikėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Tuo metu jis ( V. R. ) nuo pienovežio buvo 40-50 m atstumu ir taip pat norėjo aplenkti priekyje važiuojančią transporto priemonę, tačiau tuo metu pienovežis įjungė posūkio signalą ir pasuko į kairę spausdamas jį prie priešingos eismo juostos kelio krašto, dėl ko jis ir įvažiavo į griovį.

9.2 Tuo tarpu pienovežį vairavęs L. T. apklausiamas įvykio dieną parodė matęs paskui jį važiavusį lengvąjį automobilį, o toliau motociklą, pasitraukė į dešinę praleisdamas lengvąjį automobilį ir, kadangi jam reikėjo sukti į kairėje kelio pusėje esantį keliuką, įjungė posūkio signalą įspėdamas apie ketinimą atlikti šį manevrą. Priartėjęs prie vidurinės linijos pamatė, kad iš paskos važiavęs motociklas įvažiavo į griovį ( b.l. 11). Vėlesnės apklausos metu jis papildė, kad įjungęs kairįjį posūkį ir rikiuodamasis link kairės kelio pusės per atgalinio vaizdo veidrodėlį matė iš paskos apie 700 m. atstumu atvažiuojantį motociklą, todėl pamanė, kad šis apvažiuos jam iš dešinės, tačiau sukdamas į kairę per veidrodėlį pamatė motociklą įvažiuojantį į griovį ( b.l. 12). Apklausiamas apylinkės teisme L. T. teigė, kad motociklą važiuojantį iš paskos pastebėjo esant 500-700 m. atstumu, tuo metu, ketindamas sukti į kairę, įjungė kairiojo posūkio signalą ir ėmė važiuoti link kelio vidurio, manydamas, kad motociklininkas jį aplenks iš dešinės. Būdamas kelio viduryje motociklo nematė, tačiau pasukęs į kairę pamatė jį nulekiantį nuo kelio.

9.3 Iš įvykyje tiesiogiai dalyvavusių L. T. ir V. R. apklausų nėra galimybės tiksliai įvertinti atstumo, buvusio tarp pienovežio ir motociklo tuo metu, kai pienovežis įjungė kairiojo posūkio signalą ketindamas atlikti manevrą, kad būtų galima spręsti, ar V. R. galėjo sulėtinti greitį ir važiuoti pienovežiui iš paskos saugiu greičiu tol, ko pastarasis atlaisvins kelią, nes abu asmenys šias aplinkybes nurodė skirtingai. Tačiau neginčijama aplinkybė yra ta, kad V. R. nuo kelio nuvažiavo ir griovyje vertėsi todėl, kad jam kelią priešais užstojo į kairę besukantis pienovežis, o ne todėl, kad nesuvaldė vairuojamo motociklo dėl nesaugaus greičio, kaip jam inkriminuota kaltinime.

9.4 Vienas iš objektyvių byloje esančių įrodymų yra eismo įvykio schemos ( b.l. 23, 73), iš kurių matyti, kad jose užfiksuotos motociklo stabdymo žymės kelyje ir jo judėjimo kryptis. Schemose pažymėta, kad V. R. nuo ištisinės linijos į griovį judėjo 43,50 m. atstumą. Skundžiamoje nutartyje akcentuota, kad V. R. lenkimo manevrą pradėjo neleistinoje vietoje – kirsdamas ištisinę liniją ir tai iš tiesų matyti eismo įvykio schemose – judėjimo kryptis link griovio nuo ištisinės linijos pažymėta 35 cm nuo ištisinės linijos priešpriešinėje eismo juostoje. Tačiau KET 3.9. punkte nurodyta, kad lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. R. savo judėjimo krypties keisti neketino, važiavo tiesiai paskui lengvąjį automobilį, kuris pienovežį aplenkė neišvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nes pienovežis pasitraukė į dešinę kelio pusę palikdamas pakankamai didelį atstumą apvažiavimui, ką patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kuriose matomas kelio plotis ( b.l. 17-20), o schemoje esantys įrašai pažymi, kad šalikelės plotis yra 2 metrai. Šie duomenys leidžia spręsti, kad V. R., matydamas pienovežį pasitraukusį į dešinę kelio pusę ir ten kurį laiką judantį tiesiai, kad praleisti iš paskos važiuojančią transporto priemonę, tikėjosi iš pienovežio vairuotojo tokio pat elgesio, t. y. kad ir jis bus praleistas, todėl važiavo toliau tiesiai savo judėjimo kryptimi, tačiau pienovežiui įjungus kairįjį posūkį ir pakeitus judėjimo kryptį į kairę buvo priverstas taip pat imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta susidūrimo, nes pienovežis jam užtvėrė kelią. Šie paminėti duomenys leidžia spręsti, kad jis kelio ištisinę liniją kirto ir į griovį įvažiavo tik siekdamas išvengti susidūrimo su jam staiga atsiradusia kliūtimi.

9.5 Taigi, įvertinęs visus pirmiau aptartus byloje esančius duomenis apygardos teismas mano, kad jie nepaneigia atsakomybėn patraukto V. R. versijos apie tai, jog jo pasirinktas važiavimo greitis buvo saugus, o į griovį įvažiavo tik siekdamas išvengti dar didesnių neigiamų pasekmių, t. y. dėl būtinojo reikalingumo.

10. Apygardos teismui Institucija kartu su atsiliepimu nepateikė naujų esminių duomenų, kurie pašalintų abejones dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. kaltės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir nesant pakankamų atsakomybėn patraukto V. R. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodymų apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas dėl V. R. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, šiuo atveju yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji naikinama, administracinio nusižengimo teisena šioje byloje nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Gaputis