Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Reginos Majauskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Lazdijų ra­jo­no apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta ir nepilnai atlikta laisvės atė­mimo bausme, baus­mes iš dalies sudėjus ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 me­tams, pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtas 2 metams ir pagal BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 5 punktą, 85 straipsnį ir 87 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 2 punktą, pa­skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 40 valandų ne­mo­­ka­mų auk­lėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose vals­ty­bi­nė­se ar ne­vals­tybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, ir el­ge­sio ap­ri­bo­jimas dvylikai mė­ne­sių įpa­reigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą ir būti na­muose nuo 22 val. iki 6 val.. Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. M. ir K. K. solidariai, o jiems neturint tur­to ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, iš jų motinų Jūra­tės Mikulskienės ir Z. K., ly­giomis dalimis nukentėjusiajam J. U., 308 litus turtinės ža­los atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas dėl to, kad 2011 m. vasario 5 d., apie 21 val., kartu su E. M., Lazdijų rajono Barčių kaime, sulaužę medines duris įsibrovė į patalpą – J. U. priklausančią malkinę, ti­kė­damiesi rasti ir pagrobti J. U. pinigus, tačiau jų nerado, tada išėmę lango rėmą įsi­brovė į J. U. priklausantį gyvenamąjį namą, kur K. K. grasindamas tuoj pat pa­nau­doti fi­zi­nį smurtą – pri­kiš­damas nukentėjusiajam po kaklu peilį ir liepdamas atiduoti pinigus, kitaip grasindamas nužudyti, iš stalčiaus pa­grobė nukentėjusiojo 10 Lt vertės piniginę su 140 Lt, iš švarko kišenės – 10 Lt, 5 Lt vertės ži­bin­tu­vė­lį, 5 Lt vertės žaislinį pistoletą, 3 Lt vertės šokoladą „Karūna“ bei 5 Lt ver­tės 400 gramų saldainių „Kar­vutė“ pakuotę, tuo padarydami nukentėjusiajam 178 Lt turtinę žalą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisto E. M. atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo teiginiai dėl švelnesnės laisvės atėmimo bausmės taikymo jam – nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje bausmės švelninimui būtinų sąlygų nėra. K. K. paskirta bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, atitinka nusikalstamos veikos, nuteistojo pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, K. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas nuteistojo bausmės parinkimo ir skyrimo klausimo išsprendimui, K. K. paskirta bausmė atitinka ją reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, jų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl galimybės sušvelninti paskirtąją bausmę, iš esmės yra išnagrinėti pirmosios instancijos teismo, kurio nuosprendyje pripažinta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, į tai, kad pagrobto turto vertė neviršija dviejų minimalių gyvenimo lygių dydžio ir į tai atsižvelgta skiriant bausmę, nustatant konkretų jos dydį.

Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nustatė, jog K. K. iš anksto susitarė apiplėšti J. U., apiplėšimo metu panaudojo peilį, bendrais tarpusavyje suderintais veiksmais su kitu nuteistuoju siekė užvaldyti ir užvaldė nukentėjusiojo turtą. Šios išvados grindžiamos įrodymais, nustatytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės atitinka jų turinį, o K. K. kaltę patvirtinančių įrodymų vertinimas grindžiamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių – tiek kaltinančių, tiek teisinančių – išnagrinėjimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą panaudojant peilį. Plėšimas – tyčinis nusikaltimas, todėl atsakomybė už šiame BK straipsnyje 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kyla, jei kaltininko tyčia apima visus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytus požymius, tarp jų – peilio panaudojimą. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad fizinis smurtas nebuvo panaudotas ir nukentėjusiajam nebuvo padaryta kūno sužalojimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš objektyviųjų plėšimo požymių yra grasinimas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą, kuris šiuo atveju buvo išreikštas demonstruojant peilį ir siekiant įbauginti nukentėjusįjį, o tai, kad nebuvo sužalotas nukentėjusysis nėra pagrindas žymiam bausmės sumažinimui. Be to, BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, o teismas K. K. paskyrė bausmę, mažesnę, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis – dvejus metus keturis mėnesius laisvės atėmimo, ką apeliacinės instancijos teismas traktuoja kaip bausmės, palankesnės nuteistajam paskyrimą.

Be nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, byloje nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, taip pat, K. K. neigiami asmenybės požymiai, lemiantys jo pavojingumą – K. K. buvo nusikaltimo iniciatorius, jo veiksmai nusikaltimo metu buvo aktyvesni nei kito nuteistojo. Nors K. K. nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau jis taip pat ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, turi neišnykusį teistumą, nusikaltimą padarė būdamas lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo metu pažeidinėjo teismo jam paskirtus įpareigojimus, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas tik patenkinamai. Visos šios aplinkybės rodo, kad K. K. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki šio nusikaltimo padarymo, o įvykdytas nusikaltimas buvo loginis nuteistojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Apeliacinio skundo teiginys, kad K. K. padėjo ištirti nusikaltimą visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, byloje nėra duomenų, kad atitinkamos bylos aplinkybės buvo nustatytos tik K. K. dėka.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo pagrindų, apeliacinis skundas atmestinas, nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.