Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-04-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-3315-233/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
e2YT-3315-233/2019
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00430-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stulgienė
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
I. K., A. K.
Civilinė byla Nr. e2YT-3315-233/2019Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00430-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2;3.4.5.2
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą, suinteresuoti asmenys I. K., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. priėmė savo sutuoktinės D. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pateiktame prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo J. K. sutuoktinė D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po jos mirties liko palikimas: 1,05 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,96 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kilnojamasis turtas: baldai, namų apyvokos daiktai. Dėl palikimo priėmimo, mirus sutuoktinei D. K., pareiškėjas pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Palikimą pareiškėjas priėmė faktiniu valdymu iš karto po D. K. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino. Nurodė, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine iki jos mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini) Po sutuoktinės mirties pareiškėjas priėmė visus su sutuoktine bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe valdytus baldus ir namų apyvokos daiktus. D. K. buvo pateikusi prašymą Rokiškio rajono žemėtvarkos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį buvusio savininko B. P. nuosavybės teisėmis valdytą 2,01 ha žemės. Pareiškėjas užbaigė dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkymą. Po D. K. mirties Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. kovo 23 d. sprendimu Nr.27-96003-19877 buvo atkurtos nuosavybės teisės D. K. tenkančią 2,01 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,01 ha žemės sklypą. Minėtame sprendime pažymėta, kad šis sprendimas įteikiamas J. K.. Pareiškėjas priėmęs mirusios sutuoktinės palikimą, ėmėsi visų reikalingų veiksmų pasirūpinti paveldėtu turtu, aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, atliko visus reikiamus veiksmus, įgyvendino paveldėto turto savininkės D. K. nuosavybės teises į atstatomą turtą, įregistravo D. K. nuosavybės teises į 1,05 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre. Paveldėtus žemės sklypus pareiškėjas valdė kaip savo, jais leido naudotis I. S.. Pastarasis šiuos žemės sklypus pagal panaudos sutartį naudoja iki šiol. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad pareiškėjas J. K. savo sutuoktinės D. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Kiti įstatyminiai įpėdiniai D. K. vaikai I. K. ir A. K. nesikreipė su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pateiktą pareiškimą, kuriame nurodė (b. l. 19), kad pateiktam pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad palikėja D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjo žmona (b. l. 4), ji mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 2). Pagal pateiktus Gyventojų registro duomenis pareiškėjas su sutuoktine gyveno ir buvo deklaravę jų gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir pateikiamo pareiškimo teismui metu gyvena nurodytu adresu. Dėl išdėstyto akivaizdu, kad po sutuoktinės D. K. mirties , pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai priklausiusį turtą, t.y. visus su sutuoktine bendrąja jungtine nuosavybe valdytus baldus, namų apyvokos daiktus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad mirusiajai D. K. priklausė žemės sklypai: 1,05 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) ir 0,96 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).Nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus D. K. atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 2004-03-23 įsakymu Nr. Ž-1052 ir Panevėžio apskrities viršininko 2004-03-23 sprendimu Nr. 27-96003-19877 (b. l. 5; 6-7), t.y. jau po D. K. mirties, kas rodo, kad pareiškėjas, niekam iš suinteresuotų asmenų šių aplinkybių neginčijant, rūpinosi po žmonos mirties jos turtinių teisių įteisinimu . Iš Testamentų registro išrašo duomenų matyti, kad registre nėra duomenų apie palikimą priėmusius asmenis po D. K. mirties ar testamento sudarymą .

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, pateiktas pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai priklausiusį turtą ( CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Priteistina iš pareiškėjo 3,8 Eur teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 96 straipsnio 1, 6 dalys, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. K. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai priklausiusį turtą.

Priteisti iš pareiškėjo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Irena Stulgienė