- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- eI2-1863-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00521-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- „Samarkand statyba"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui, Valstybinė darbo inspekcija prie SADM Panevėžio teritorinis skyrius
- Advokatai
- Justas Sankaitis
nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „ZOOM“ dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samarkand statyba“ atstovams S. V. ir advokatui Justui Sankaičiui,
atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovams E. Č. ir V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samarkand statyba“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui dėl nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Samarkand statyba“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Samarkand statyba“, ir Bendrovė) skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir VDI Panevėžio skyrius) vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13890 (toliau – ir Nutarimas) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui.
UAB „Samarkand statyba“ skunde nurodė, kad VDI Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2020 m. lapkričio 4 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0808-0004 (toliau – ir Protokolas) už tai, kad UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, neužtikrino, kad šioje Bendrovėje dirbtų legaliai įdarbinti trečiųjų šalių piliečiai. Pareiškėja, pagrįsdama Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, visų pirma, nurodė, kad jis neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, Nutarime tėra išvardintos neva pažeistos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 23 ir 57 straipsnių, 62 straipsnio 2 dalies, 64 straipsnio 1 punkto, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kurios neįtvirtina Bendrovės, kaip darbdavio, pareigos prieš įdarbinant užsienietį ar vėliau kokiu nors būdu įsitikinti, ar šiam išduota nacionalinė viza yra galiojanti ir nėra panaikinta. Bendrovė vertino, kad pareiškėja nėra aišku, kokią įstatymo normą ji pažeidė ir kas užtraukė atsakomybę pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalį. Teigė, kad Nutarime kaltinimai nurodyti, neįvertinus pareiškėjos argumentų, jog Uzbekistano Respublikos (toliau – ir Uzbekistanas) piliečiai F. M. (F. M.), F. Z. (F. Z.), J. K. (J. K.) (toliau – F. M., F. Z., J. K.; visi kartu – užsieniečiai) prieš įdarbinimą pateikė Uzbekistano pasus su galiojančiomis nacionalinėmis vizomis (D), suteikiančiomis jiems teisę būti ir dirbti Lietuvoje. Be to, užsieniečiai, kaip darbuotojai, įtraukti į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 58 straipsnio 11 punktu, neturėjo pareigos gauti leidimą dirbti Lietuvoje, t. y. jie galėjo dirbti be Užimtumo tarnybos išduodamo leidimo. Pareiškėjos teigimu, Nutarime neaptarta, dėl kokių priežasčių atsakovas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjos paaiškinimus ir nesivadovavo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad iš Nutarimo turinio neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovas vertino, kad užsieniečiai nėra gavę leidimo gyventi Lietuvoje, nors Bendrovei buvo pateiktos tai patvirtinančios nacionalinės vizos (D), taip pat kokių Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų pareiškėja neišsaugojo ir nepateikė atsakovui. UAB „Samarkand statyba“ teigė, kad VDI Panevėžio skyriui buvo pateiktos darbo sutarčių, užsieniečių pasų, nacionalinių vizų kopijos.
UAB „Samarkand statyba“ tvirtino, kad ji negali būti laikoma pažeidusia Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi įvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje sąlygas, t. y. jai prieš darbo sutarčių sudarymą buvo pateikti užsieniečių leidimą gyventi Lietuvoje patvirtinantys dokumentai – jų pasai su galiojančiomis nacionalinėmis vizomis (D), o užsieniečiams esant įtrauktiems į patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, jie neturėjo pareigos gauti leidimą dirbti Lietuvoje; užsieniečių darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu Bendrovė išsaugojo jų pasų bei nacionalinių vizų (D) kopijas ir jas pateikė VDI. Pareiškėjo vertinimu, VDI Panevėžio skyrius, surašydamas Nutarimą, netinkamai vadovavosi įstatymais, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad Bendrovė darbdavio pareigų nepažeidė, dėl to jai negali būti taikoma Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė. Pareiškėja teigė, kad atsakovas nepagrįstai ir formaliai traktavo, jog užsieniečiai buvo įdarbinti būtent betonuotojais ir dėl to jiems reikėjo leidimo dirbti Lietuvoje, nes ši profesija nebuvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą 2020 m. I pusmetį, tačiau buvo įtraukta 2020 m. II pusmetį. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai ignoravo faktą, jog įdarbindama minėtus asmenis 2020 m. kovo 6 d., pareiškėja pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), nurodydama, kad jie buvo įdarbinti kaip tinkuotojai. Nurodė, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai buvo plataus profilio statybininkai, t. y. galintys dirbti tinkuotojais, betonuotojais, mūrininkais, montuotojais. Paaiškino, kad su užsieniečiais sudarytose darbo sutartyse betonuotojų darbo funkcija buvo nurodyta per klaidą, o tai, įvertinus pranešimo Sodrai turinį, traktuotina kaip formalus neatitikimas, nedarantis užsieniečių įdarbinimo neteisėtu. Pareiškėja pažymėjo, kad pareiškėja užsieniečių įdarbinimą tinkamai įformino darbo sutartimis, apie tai pranešė Sodrai, mokėjo užsieniečiams darbo užmokestį, sumokėjo visus mokesčius. Bendrovė teigė, kad ji neturėjo pagrįstos priežasties abejoti užsieniečių pasuose esančios nacionalinės vizos (D) galiojimu ir užsieniečių buvimo Lietuvoje teisėtumu, kadangi jų atvykimas į Lietuvą fiksuotas antspaudais pasuose. Be to, Sodra ar kitos institucijos Bendrovės neinformavo, kad užsieniečiams nacionalinės vizos panaikintos, o pati Bendrovė neturi techninių ir teisinių galimybių gauti informaciją apie išduotų nacionalinių vizų galiojimą, ši informacija nėra viešai skelbiama. Bendrovė vertino, kad jos veiksmuose nėra ne tik pažeidimo, bet ir kaltės, kaip teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo elemento.
Teismo posėdyje UAB „Samarkand statyba“ atstovas advokatas Justas Sankaitis (toliau –advokatas J. Sankaitis) prašė tenkinti reikalavimą, remiantis skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytais motyvais ir pateiktu teisės normų aiškinimu. Teikdamas paaiškinimus, advokatas J. Sankaitis iš esmės pakartojo skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir nurodytus motyvus bei argumentus. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad dėl neaiškaus ir neišsamaus Nutarimo, jo turinio neatitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams Bendrovė nesuprato, kokį teisės pažeidimą galimai padarė, už ką jai skiriama bauda. Bendrovės atstovas tvirtino, kad Uzbekistano piliečiai pateikė pasus su nacionalinėmis vizomis, padarytais įrašais apie įvažiavimą į Šengeno erdvę, todėl nebuvo jokių abejonių, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai. Pabrėžė, kad teisės aktai nenustato darbdavio pareigos tikrinti, ar užsieniečiai atvyko teisėtai, vertino, kad tai valstybės pareiga.
UAB „Samarkand statyba“ vadovas S. V. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jis buvo atvykęs į Užimtumo tarnybos padalinį Panevėžyje ir konsultavosi apie užsieniečių įdarbinimą. Teigė, kad jam buvo paaiškinta, jog leidimas dirbti nereikalingas, jeigu užsieniečio profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Nurodė, kad Sodra pateikė informaciją, kad Bendrovėje įdarbinami Uzbekistano piliečiai turi anksčiau suteiktus socialinio draudimo numerius.
Atsiliepimas
Atsakovas VDI Panevėžio teritorinis skyrius atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VDI Panevėžio teritorinis skyrius nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant, buvo įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės. Teigė, kad juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu baudimu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos suformuotam dvigubo nubaudimo draudimo principui, Užimtumo įstatymo ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatoms. Pasisakydamas dėl Nutarimo turinio ir jo atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, atsakovas nurodė, kad Nutarimas buvo priimtas, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojant naujai šio įstatymo redakcijai, pagal kurią, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja administracinio akto, t. y. ir Nutarimo, turinio. Vertino, kad Nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus administraciniam sprendimui.
Atsakovas paaiškino, kad Nutarimu Bendrovei paskirta bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, t. y. už užsieniečių darbą pas pareiškėją, įdarbinus juos nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. VDI Panevėžio skyrius, pasisakydamas dėl skundo argumento, kad Bendrovė negali būti laikoma pažeidusia Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, rėmėsi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 64 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad, įvertinus surinktus įrodymus, buvo nustatyta, jog įdarbinant Uzbekistano piliečius F. M., F. Z., J. K. ir jiems dirbant pas pareiškėją, šie užsieniečiai Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, kadangi neturėjo galiojančių Lietuvos nacionalinių vizų (D) ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju šiems Uzbekistano piliečiams bevizis režimas ar išimtys, kai nereikalingas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nebuvo taikomi, šių asmenų turėtos vizos, kurios buvo įklijuotos pasuose, buvo panaikintos, nutraukus jų darbo santykius kitoje Lietuvos įmonėje, t. y. dar prieš juos įdarbinant pas pareiškėją. Dėl šios priežasties atsakovas kaip nepagrįstą vertino Bendrovės skundo teiginį, kad įdarbinimo momentu užsieniečiai turėjo galiojančias Lietuvos nacionalines vizas (D). VDI Panevėžio skyrius teigė, kad pareiškėjos tvirtinimas, jog įstatymai nenustato darbdavio pareigos prieš įdarbinant užsienietį ar vėliau kokiu nors būdu įsitikinti, ar užsieniečiui išduota nacionalinė viza yra galiojanti ir nėra panaikinta, prieštarauja galiojančioms teisės normoms. VDI Panevėžio skyrius vertino, kad darbdavys turi pareigą įdarbinant trečiųjų šalių piliečius įsitikinti jų teisėtu buvimu Lietuvoje, tuo reikalu reikalingą informaciją gaunant iš atsakingų institucijų, pvz., Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas). Atsakovas teigė, kad UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, įdarbinantis trečiųjų šalių piliečius, privalėjo žinoti, jog darbdavys tarpininkauja Migracijos departamente dėl nacionalinių vizų (D) išdavimo užsieniečiams, ir kad, nutraukus darbo santykius su tokiais asmenimis, darbdavys privalo vykdyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 21¹ straipsnio 1 punkto reikalavimą ir Migracijos departamentui pateikti pranešimus apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, kurių pagrindu naikinamos išduotos vizos. Atsakovas nurodė, kad J. K. išduotos vizos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo terminas buvo iki 2020 m. liepos 28 d., F. M. išduotos vizos Nr. (duomenys neskelbtini) – iki 2020 m. rugsėjo 17 d., F. Z. išduotos vizos – iki 2020 m. rugsėjo 3 d., ir pažymėjo, kad ir pasibaigus šiems terminams, užsieniečiai toliau buvo Lietuvoje ir dirbo pas Bendrovėje, t. y. J. K. dirbo iki gavo naują Lietuvos nacionalinę vizą, F. M. ir F. Z. – iki 2020 m. spalio 22 d. Atsakovas pabrėžė, kad UAB „Samarkand statyba“ nesiėmė jokių veiksmų nutraukti darbo santykius su neteisėtai Lietuvoje buvusiais ir Bendrovėje neteisėtai dirbusiais užsieniečiais.
VDI Panevėžio skyrius kaip nepagrįstą vertino pareiškėjos skundo teiginį, kad, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 58 straipsnio 11 punktu, Uzbekistano piliečiams nereikėjo leidimų dirbti, nes jų profesija buvo įtraukta į patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Atsakovas teigė, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnis nurodo, jog užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, o pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, įsigyti leidimą dirbti privaloma, kai, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsniu, nėra atleidžiama nuo pareigos jį įsigyti. Pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginių, jog sudarytose su užsieniečiais darbo sutartyse betonuotojų funkcija buvo nurodyta per klaidą, o pranešimuose Sodrai buvo teisingai nurodyta, kad užsieniečiai buvo priimti tinkuotojais, VDI Panevėžio skyrius nurodė, jog darbo sutartys, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai aiškiai įrodo, kad užsieniečiai buvo priimti ir dirbo betonuotojais. Betonuotojo profesija nebuvo įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą Profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 33 straipsnio 2 dalimi, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vertino, jog pareiškėjos teiginiai, kad darbo sutartyse darbo sutarties sąlyga – darbo funkcijos, profesija – buvo nurodyta klaidingai, yra nepagrįsti, nes tai prieštarauja darbo sutarties šalių tikrajai valiai. Pabrėžė, kad Sodrai teikiamas pranešimas su kitokia informacija negali paneigti galiojančių darbo sutarčių sąlygų ir tikrosios darbo santykių šalių valios. Teigė, kad Nutarimas priimtas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas su byla susijusias faktines aplinkybes, pareiškėjai 2 604 Eur bauda skirta sankcijos ribose už tris nelegaliai dirbusius asmenis.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje VDI Panevėžio skyriaus atstovė E. Č. (toliau – E. Č.), iš esmės pakartojusi atsiliepime nurodytais motyvais, pateiktu teisės normų aiškinimu ir išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė atmesti UAB „Samarkand statyba“ skundą kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog būtent darbdavys tarpininkauja dėl nacionalinių vizų (D) išdavimo užsieniečiams ir kad nutraukus darbo sutartis su tokiais užsieniečiais, Migracijos departamentui teikia pranešimus apie tai, UAB „Samarkand statyba“ privalėjo suprasti, kad įdarbinami Uzbekistano piliečiai jau buvo atleisti iš darbo Lietuvos įmonėje.
VDI Panevėžio skyriaus atstovas V. P. papildomų paaiškinimų neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Remiantis Užimtumo įstatymo pažeidimo bylos juridiniam asmeniui bylos duomenimis, nustatyta, kad VDI Panevėžio skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius V. P., atlikęs UAB „Samarkand statyba“ patikrinimą, 2020 m. spalio 26 d. surašė nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 0808-0307, o 2020 m. lapkričio 4 d., vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, Bendrovei surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0808-0004 juridiniam asmeniui.
VDI Panevėžio skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius V. P., išnagrinėjęs Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą juridiniam asmeniui ir remdamasis protokolu, 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė Nutarimą, kuriuo Bendrovei pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalį paskyrė 2 604 Eur baudą. Nutarime konstatuota, kad UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, leidęs trečiosios šalies Uzbekistano Respublikos piliečiams, t. y. J. K. 2020 m. kovo 6 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, F. M. ir F. Z. 2020 m. kovo 6 d. – 2020 m. spalio 6 d. laikotarpiu dirbti Bendrovėje nelegaliai, t. y. juos įdarbinus nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytos tvarkos, pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 ir 57 straipsnių, 62 straipsnio 2 dalies, 64 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje.
Dėl Protokole ir Nutarime nurodytų pažeidimų UAB „Samarkand statyba“ vadovui S. V. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1917-2020 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus nutarimo skirti darbdaviui baudą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui.
Ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti taikomos Darbo kodekse, Užimtumo įstatyme, Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintos nuostatos, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 patvirtintas Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui (toliau – ir Profesijų sąrašas 2020 m. I pusmečiui). Be to, sprendžiant dėl skundžiamo Nutarimo atitikties individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams, taikomos Viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija, taikoma nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatos.
Minėta, kad VDI Panevėžio skyrius priimtame Nutarime konstatavo, kad UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, leidęs Uzbekistano piliečiams, t. y. J. K. 2020 m. kovo 6 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, F. M. ir F. Z. 2020 m. kovo 6 d. – 2020 m. spalio 6 d. laikotarpiu dirbti Bendrovėje nelegaliai, t. y. juos įdarbinus nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytos tvarkos, pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 ir 57 straipsnių, 62 straipsnio 2 dalies, 64 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.
Užimtumo įstatymo pažeidimo bylos juridiniam asmeniui bylos duomenimis, F. M., F. Z. ir J. K. yra Uzbekistano Respublikos, t. y. trečiosios šalies, piliečiai. UAB „Samarkand statyba“ 2020 m. kovo 5 d. darbo sutarčių Nr. 2-1, Nr. 2-2, Nr. 2-3, sudarytų su J. K., F. M., F. Z., lentelės „Integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai“, VDI Panevėžio skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. SD-05-12553 „Dėl informacijos pateikimo“ Migracijos departamentui duomenimis, Uzbekistano piliečiai J. K., F. M., F. Z. Bendrovėje pradėjo dirbti 2020 m. kovo 6 d. Lentelės „Integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai“ duomenimis, J. K. draudimo valstybiniu socialiniu draudimo laikotarpio pabaiga – 2020 m. spalio 15 d., F. M. ir F. Z. šio laikotarpio pabaiga yra 2020 m. spalio 22 d.; 2020 m. kovo–spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, Bendrovėje J. K. dirbo nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 15 d. atostogavo, nuo 2020 m. spalio 16 d. nedirbo; F. M. ir F. Z. Bendrovėje dirbo nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. spalio 6 d., nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 22 d. atostogavo, nuo 2020 m. spalio 23 d. nedirbo.
Įvertinus UAB „Samarkand statyba“, VDI Panevėžio skyriaus pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdyje bylos proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ginčas nėra keliamas.
UAB „Samarkand statyba“ skunde ir jos atstovai teismo posėdyje teigė, kad Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalis (taikoma nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) nustatė, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas VDI, Migracijos departamentui ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
UAB „Samarkand statyba“ ir J. K., F. M., F. Z. sudarytose 2020 m. kovo 5 d. darbo sutartyse Nr. 2-1, Nr. 2-2 ir Nr. 2-3 nurodyta, kad šių užsieniečių darbo funkcija – betonuotojas. Apdraustųjų sąraše 2020 m. kovo 6 dienai – Sodrai pateiktame pranešime Bendrovė nurodė, kad J. K., F. M., F. Z. profesijos kodas yra „7123“. Pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 patvirtintą Lietuvos profesijų klasifikatorių LPK 2012, kodas „7123“, kurį pareiškėja nurodė Sodrai teiktame pranešime, apima tinkuotojų pogrupį, į kurį patenka tinkuotojo apdailininko (kodas 712301), tinkuotojo (kodas 712302), tinkuotojo dekoratyviuoju tinku (kodas 712305), išorinio tinko tinkuotojo (kodas 712306) ir kitos profesijos.
Pareiškėja skunde teigė, jog su J. K., F. M., F. Z. sudarytose darbo sutartyse per klaidą buvo nurodyta, kad jų darbo funkcija yra betonuotojai, teisingi duomenys apie jų profesiją, t. y. kad šie asmenys Bendrovėje įdarbinti kaip tinkuotojai, buvo nurodyti Sodrai nustatyta tvarka teikiamame pranešime. Bendrovės vertinimu, darbo sutartyse padaryta klaida yra formalus neatitikimas, nedarantis šių darbuotojų įdarbinimo neteisėtu. Analogiškus paaiškinimus teismo posėdyje pateikė ir pareiškėjos atstovas J. Sankaitis.
VDI Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, kad darbdavio ir darbuotojo sudaromoje darbo sutartyje užfiksuojama išreikšta darbo sutarties šalių valia, todėl Sodrai teikiamas pranešimas su kitokiais duomenimis negali paneigti galiojančių darbo sutarčių ir tikrosios darbo santykių šalių valios. Teismo posėdyje tokią poziciją palaikė ir atsakovo atstovė E. Č..
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis DK 33 ir 34 straipsnių nuostatomis, daroma išvada, kad J. K., F. M., F. Z., raštu sudarydami su darbdaviu UAB „Samarkand statyba“ darbo sutartis, DK 43 straipsnio nustatyta forma susitarė ir dėl vienos iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijų, ir šiuos susitarimus įtvirtino sutarčių 1.2 punktuose. Taigi, UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, jo vertinimu, nustatęs raštu sudarytose darbo sutartyse klaidų (rašymo apsirikimų) turėjo pareigą nedelsiant aptarti su darbuotojais jų ištaisymo klausimą. Nagrinėjant bylą, duomenų, kad darbo sutartyse galimai padarytos rašymo apsirikimų klaidos buvo ištaisytos, nebuvo pateikta. Teismas sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Samarkand statyba“ parengtuose 2020 m. kovo–spalio mėn. laikotarpio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, 2020 m. kovo, gegužės–spalio mėn. laikotarpio atlyginimo žiniaraščiuose buvo aiškiai nurodoma, jog J. K., F. M., F. Z. profesija (pareigos) buvo betonuotojai. Teismas kaip pagrįstus vertina VDI Panevėžio skyriaus paaiškinimus, kad Sodrai teikiamas pranešimas su informacija, kuri neatitinka darbo sutarčių duomenų apie darbuotojo vykdomą darbo funkciją, negali paneigti galiojančiomis darbo sutartimis sulygtų sąlygų ir jose įtvirtintos tikrosios darbo santykių šalių valios.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgus į DK 32–34 ir 43 straipsnių nuostatas, daroma išvada, kad J. K., F. M., F. Z. pagal raštu sudarytas darbo sutartis į UAB „Samarkand statyba“ buvo priimti dirbti betonuotojais. Pareiškėjos teiginiai, kad su užsieniečiais sudarytų darbo sutarčių 1.2 punktuose buvo padarytos tik formalaus pobūdžio klaidos, nedariusios šių asmenų įdarbinimo neteisėtu, vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.
Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis du kartus per metus tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius įsakymu. Į Profesijų sąrašą 2020 m. I pusmečiui buvo įtrauktos tinkuotojo apdailininko (712301), tinkuotojo (kodas 712302), tinkuotojo dekoratyviuoju tinku (kodas 712305), išorinio tinko tinkuotojo (kodas 712306) profesijos, betonuotojo profesija šiam laikotarpiui į sąrašą nebuvo įtraukta. Betonuotojo (kodas 711407) profesija buvo įtraukta tik į Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nustato, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus (62 straipsnio 2 dalis); užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis pagal šio įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti (57 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2020 m. vasario 1 d.–2020 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu galiojusi redakcija). Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsnio 11 punktas (2020 m. vasario 1 d. –2020 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) numatė, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą arba atšauktą vizą (23 straipsnio 3 punktas); užsienietis, turintis nacionalinę vizą (D), gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, kuris gali trukti iki 12 mėnesių (17 straipsnis).
Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pagal 2020 m. kovo 5 d. sudarytas darbo sutartis Nr. 2-1, Nr. 2-2, Nr. 2-3 Uzbekistano Respublikos piliečiai J. K., F. M., F. Z. į UAB „Samarkand statyba“ buvo priimti dirbti betonuotojais, t. y. užsiimti profesija, kuri jų priėmimo į darbą metu nebuvo įtraukta į Profesijų sąrašą 2020 m. I pusmečiui, ir be nustatyta tvarka įsigyto leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje.
Uzbekistano piliečių F. M., F. Z. ir J. K. pasuose įklijuotų Lietuvos nacionalinių vizų (D), Užsieniečių registro vizų modulio duomenų apie vizas prašančius asmenis F. M. ir F. Z., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyrius) 2020 m. spalio 5 d. rašto Nr. 14PR-2769 „Dėl informacijos pateikimo“ VDI Panevėžio skyriui duomenys patvirtina, kad F. M. išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) Nr. 003948971 galiojimo laikotarpis buvo nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d., F. Z. išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) Nr. 003948738 galiojimo laikotarpis – nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., J. K. išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) Nr. 003948737 galiojimo laikotarpis – nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. liepos 28 d.; Uzbekistano piliečiams išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) buvo daugkartinės. Be to, bylos rašytinių įrodymų – Užsieniečių registro vizų modulio duomenų apie vizas prašančius asmenis F. M. ir F. Z., VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus raštų „Dėl informacijos pateikimo“ VDI Panevėžio skyriui, parengtų 2020 m. spalio 5 d. Nr. 14PR-2769, 2020 m. spalio 6 d. Nr. 14PR-2803, 2020 m. spalio 26 d. Nr. 14PR-3005 – duomenimis, F. M. ir F. Z. išduotos Lietuvos nacionalinės vizos (D) buvo panaikintos Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimu, o J. K. – Migracijos departamento Kauno skyriaus 2019 m. spalio 21 d. sprendimu.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad objektyvūs ir abejonių nekeliantys duomenys patvirtina, jog F. M., F. Z. ir J. K., sudarydami 2020 m. kovo 5 d. darbo sutartis Nr. 2-1, Nr. 2-2, Nr. 2-3 su UAB „Samarkand statyba“, neturėjo nustatyta tvarka išduotų galiojančių Lietuvos nacionalinių vizų (D tipo).
UAB „Samarkand statyba“ skunde ir jo atstovai teismo posėdyje teigė, kad Bendrovė įvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje sąlygas, kadangi prieš darbo sutarčių sudarymą užsieniečiai pateikė leidimą gyventi Lietuvoje patvirtinančius dokumentus – pasus su įklijuotomis nacionalinėmis vizomis (D), todėl pareiškėja neturėjo jokios pagrįstos priežasties abejoti užsieniečių pasuose esančių nacionalinių vizų (D) galiojimu bei užsieniečių teisėtu buvimu Lietuvoje; įgaliotos institucijos Bendrovės neinformavo, kad užsieniečiams nacionalinės vizos panaikintos, o Bendrovė neturi techninių ir teisinių galimybių domėtis bei gauti viešai neskelbiamą informaciją apie nacionalinių vizų galiojimą. VDI Panevėžio skyrius atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje kaip teisiškai nepagrįstus vertino pareiškėjos teiginius, kad įstatymai neįtvirtina jos, kaip darbdavio, pareigos prieš įdarbinant užsienietį ar vėliau kokiu nors būdu įsitikinti, ar užsieniečiui išduota nacionalinė viza yra galiojanti ir nėra panaikinta. Atsakovas teigė, kad darbdavys, įdarbindamas trečiųjų šalių piliečius, turi pareigą įsitikinti jų teisėtu buvimu Lietuvoje ir tuo reikalu reikalingą informaciją gauti iš atsakingų institucijų; pareiškėja, įdarbinanti trečiųjų šalių piliečius, privalėjo žinoti, kad darbdavys tarpininkauja dėl nacionalinių vizų (D) išdavimo darbuotojams užsieniečiams ir kad, nutraukus darbo santykius su tokiais asmenimis, darbdavys privalo Migracijos departamentui teikti pranešimus apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje apibrėžta, kad viza yra į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu. Vizų išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas Vizos išdavimo tvarkos aprašas (taikoma 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gegužės 12 d. laikotarpiu galiojusi redakcija). Vizos išdavimo tvarkos aprašas numato, kad daugkartinė nacionalinė viza, be kita ko, gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (70.6 punktas; 2019 m. vasario 11 d. įsakymų Nr. 1V-134/V-41 redakcija); užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (70.13 punktas; 2019 m. vasario 11 d. įsakymų Nr. 1V-134/V-41 redakcija). Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 78 punktą, 70.6 ir 70.13 punktuose nurodyti užsieniečiai daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis privalo pateikti Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės, organizacijos ar fizinio asmens, pas kurį atvyksta užsienietis, tarpininkavimo raštą. Vizos išdavimo tvarkos aprašo 101 punktas apibrėžia, kad šiame aprašo skirsnyje nustatyta tvarka pateiktas tarpininkavimo raštas – tai priimančio asmens prašymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą užsieniečiui, atvykstančiam pas priimantį asmenį.
VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. 10K-25485 VDI Panevėžio skyriui „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis, F. M. ir F. Z. nacionalinės vizos (D) ar leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje UAB „Samarkand statyba“ prašymu išduoti nebuvo, o J. K. nacionalinė viza (D) pareiškėjos prašymu buvo išduota 2020 m. rugsėjo 22 d.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad UAB „Samarkand statyba“, organizuojančiai F. M., F. Z. ir J. K. įdarbinimą Lietuvos Respublikoje bei sudarančiai su šiais Uzbekistano piliečiais darbo sutartis, buvo žinoma, kad Bendrovė, kaip darbdavys, nesirūpino Vizos išdavimo tvarkos aprašo 101 punkte nurodytais tarpininkavimo raštais, t. y. dokumentais, kurie privalėjo būti pateikti išduodant Lietuvos nacionalines vizas (D) aukščiau nurodytiems Uzbekistano piliečiams, su kuriais pareiškėja ketino sudaryti darbo sutartis. Taigi, pareiškėja privalėjo suprasti ir suprato, kad, sudarant 2020 m. kovo 5 d. darbo sutartis, F. M., F. Z. ir J. K. neturėjo Lietuvos nacionalinių vizų (D), nustatyta tvarka išduotų tarpininkaujant Bendrovei, kurios būtų pripažįstamos kaip galiojančios.
Minėta, kad F. M., F. Z. ir J. K. Lietuvos nacionalinės vizos (D) buvo panaikintos Migracijos departamento teritorinių skyrių sprendimais, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. nutraukus su jais sudarytas darbo sutartis.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 21¹ straipsnis (2019 m. liepos 16 d įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija) įtvirtina darbdavio pareigą ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą (1 punktas).
Teismas vertina, kad UAB „Samarkand statyba“, žinodama ir suprasdama, kad ji, kaip darbdavys, ketinantis priimti į darbą trečiosios šalies piliečius, netarpininkavo išduodant F. M., F. Z. ir J. K. Lietuvos nacionalines vizas (D), privalėjo elgtis apdariai ir, įvertinusi aplinkybę, kad šių Uzbekistano piliečių pasuose jau yra įklijos formos Lietuvos nacionalinės vizos (D), turėjo pakankamą pagrindą suabejoti šių užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką teisėtumu ir privalėjo imtis aktyvių veiksmų šioms abejonėms pašalinti. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja privalėjo trečiųjų šalių piliečius įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, įskaitant ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 straipsnio 1 punkto, nustatytos tvarkos, aukščiau nurodytos pareigos vykdymas nelaikomas neproporcingu ar susijusiu su pernelyg didelėmis darbdavio organizacinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių sąnaudomis. Pareiškėja nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ji, siekdama užtikrinti, jog darbo sutartys būtų sudarytos su teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusiais trečiųjų šalių piliečiais, ir tuo tikslu gauti informaciją apie F. M., F. Z. ir J. K. jau turimas nacionalines vizas (D), t. y. jų galiojimą (panaikinimą), ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas, disponavusiais tokio pobūdžio duomenimis.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, jog VDI Panevėžio skyrius pagrįstai Nutarime konstatavo, kad UAB „Samarkand statyba“, kaip darbdavys, leido trečiosios šalies Uzbekistano Respublikos piliečiams dirbti Bendrovėje nelegaliai, t. y. juos įdarbino nesilaikydama trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytos tvarkos, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 ir 57 straipsnių, 62 straipsnio 2 dalies, 64 straipsnio 1 punkto reikalavimų ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje.
Be to, UAB „Samarkand statyba“, pagrįsdama Nutarimo neteisėtumą, tvirtino, kad jame nurodyti norminių teisės aktų pažeidimai yra neaiškūs; Nutarimas, kaip individualus teisės aktas, neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
VDI Panevėžio skyrius tvirtino, kad Nutarime nurodytos teisinės ir faktinės aplinkybės, sprendimo motyvai, todėl jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.
Atsižvelgus į tai, kad Nutarimas priimtas 2020 m. lapkričio 4 d., taikoma 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Viešojo administravimo įstatymo redakcija, išdėstyta 2020 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2987. Teismas vertina, kad aplinkybė, jog pareiškėja rėmėsi iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, netrukdo vertinti pareiškėjos argumentų dėl Nutarimo turinio.
Administracinio sprendimo turiniui keliami reikalavimai nurodyti taikomos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Įstatymų leidėjas, be kita ko, nurodė, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktai). Iš esmės analogiški reikalavimai individualiam administraciniam aktui buvo įtvirtinti ir iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir dalyse, nustačiusiose, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, individualiame administraciniame akte nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos turi būti aiškiai suformuluotos, nurodyta akto apskundimo tvarka.
Įvertinus Nutarimo turinį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo aspektu, daroma išvada, kad jame administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas išdėstytas aiškiai: nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės apie Uzbekistano piliečių darbą Bendrovėje (darbinių santykių pagrindas, pradžia ir pabaiga, sulygtos profesinės pareigos, jų atlikimo vieta ir kt.), buvimu Lietuvos Respublikoje, apibrėžtas pareiškėjos padarytas teisės pažeidimas, išvardintos pažeistos teisės normos (įstatymai, jų straipsniai, dalys ir punktai); aptarti įrodymai, kuriais įrodinėjamas padarytas teisės pažeidimas; rašymo apsirikimai ištaisyti VDI Panevėžio teritorinio skyriaus patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 5VD-540.
Teismas sprendžia, kad Nutarimo turinys iš esmės atitinka jo priėmimo metu taikomo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse administraciniam sprendimui nustatytus reikalavimus.
Baudos už Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatytus pažeidimus skyrimą reglamentuojančios taisyklės įtvirtintos šio įstatymo 60 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Atsižvelgus į tai, kad VDI Panevėžio skyrius nenustatė UAB „Samarkand statyba“ atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, pareiškėjai buvo paskirta minimalaus dydžio bauda, apskaičiuota pagal nelegaliai dirbusių asmenų skaičių. Teismas vertina, kad skiriant pareiškėjai 2 604,00 Eur baudą, proporcingumo principas nėra pažeistas.
Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti Nutarimą kaip neteisėtą, nenustatyta. Dėl šios priežasties UAB „Samarkand statyba“ skundas atmetamas.
UAB „Samarkand statyba“ prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų, įskaitant ir atstovavimo, atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus UAB „Samarkand statyba“ skundą, pareiškėjos prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samarkand statyba“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.