- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-141-245/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Advokatai
- Nerijus Katilius
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs advokato Nerijaus Katiliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo K. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu K. Ž. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d. 1448 Eur (5000 Lt) bauda už tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2014-01-01, turėdama mokestinę nepriemoką, nuo 2014-01-01 atliko mokėjimus per Bendrovės kasą kitiems kreditoriams išduodant pinigus atskaitingiems asmenims, kurie atsiskaitė su tiekėjais, t. y. kitais kreditoriais, kas atsispindi kasos avanso apyskaitose: gegužės mėn. I. R. 103206,06 Lt, K. Ž. 67628,67 Lt - mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 96355,97 Lt, sumokėta 1800 Lt; birželio mėn. I. R. 96527,89 Lt, K. Ž. 60940,72 Lt, R. P. 4878,48 Lt, P. B. 2108,88 Lt - mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 98747,42 Lt, sumokėta 0 Lt; liepos mėn. I. R. 130413,94 Lt, K. Ž. 55386,54 Lt, R. P. 5150,05 Lt - mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 116722,84 Lt, sumokėta 0 Lt; rugpjūčio mėn. I. R. 144411,39 Lt, K. Ž. 43962,33 Lt, R. P. 10512,29 Lt- mokestinė nepriemoka tuo metu buvo 130491.22 Lt, sumokėta 0 Lt. Tuo bendrovės vadovas K. Ž. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos interesus, nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. 1 d. numatytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde K. Ž. advokatas Nerijus Katilius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-19 nutarimą ir priimti naują nutarimą – pritaikyti ATPK 30¹ str. ir atleisti K. Ž. nuo baudos arba ją sumažinti. Skunde nurodo, kad šioje byloje egzistavo reikiamos sąlygos taikyti ATPK 30¹ str., tačiau Kauno apylinkės teismas nepagrįstai jo netaikė. Advokatas pažymi, kad teisės pažeidimas buvo padarytas dėl sunkios Bendrovės finansinės padėties, bandant Bendrovę išsaugoti, kad tiekėjai nenutrauktų su Bendrove sudarytų sutarčių ir Bendrovei nereiktų nutraukti veiklos. Bendrovė 2013 m. turėjo didelių nuostolių ir tik 2014 m. pradėjo išbristi iš skolų. Taip pat teismui buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad tiekėjai siuntė Bendrovei pretenzijas dėl įsiskolinimo likvidavimo ir grasino, kad skolos nelikvidavus bus nutraukiamos su Bendrove sudarytos sutartys. Pažymima, jog Bendrovei buvo būtina atsiskaityti su tiekėjais, kitaip jie nebūtų teikę Bendrovei prekių. Pagrindinė Bendrovės veikla yra maitinimo paslaugos, todėl be prekių iš tiekėjų Bendrovė nebūtų galėjusi vykdyti veiklos ir gauti pajamų, reikalingų likviduoti skolą VMI. Šiuo metu skola VMI yra po truputį mažinama.
Atkreipiamas dėmesys, jog pažeidimas nebūtų buvęs padarytas, jei VMI būtų sutikusi išdėstyti Bendrovės mokestinę nepriemoką dalimis ir leidusi Bendrovei mokėti įsiskolinimą pagal nustatytą grafiką. Nors Bendrovė prašė tą padaryti, VMI su tuo nesutiko ir savo veiksmais sąlygojo pažeidimo padarymą. Sodra leido Bendrovei susidariusį įsiskolinimą dengti dalimis pagal nustatytą grafiką ir Bendrovė pagal grafiką tvarkingai moka savo įsiskolinimą. Pagrindus taikyti ATPK 30¹ str. sudarė ir egzistuojančios atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės: K. Ž. kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailestis už padarytą administracinį teisės pažeidimą; faktas, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas dėl sunkios Bendrovės finansinės padėties; faktas, kad su tiekėjais buvo būtina atsiskaityti, siekiant išvengti sutarčių su jais nutraukimo ir Bendrovės veiklos nutraukimo.
K. Ž. atlyginimas yra tik 1200 Lt, iš gaunamo atlyginimo jis turi sumokėti ne tik būsto kreditą, kadangi butas, kuriame gyvena K. Ž. su šeima, yra įsigytas paėmus iš banko paskolą, sumokėti komunalinius mokesčius, bet ir išlaikyti savo nepilnametį sūnų P. Ž., padėti savo studentei dukrai D. Ž. bei savo pensininkams tėvams, iš kurių vienas turi neįgalumą. K. Ž. neturi jokių galimybių sumokėti paskirtos baudos, kadangi jis neturi santaupų, o visas jo nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankams už prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Taigi, 5000 Lt baudos paskyrimas, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, pažeidžia K. Ž. bei jo išlaikytinių interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas (toliau – Institucija) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-12-19 nutartį palikti nepakeistą, skundo netenkinti. Institucija pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytas teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus, tai, kad VMI nesuteikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinės paskolos nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. K. Ž. dirba ne tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bet ir dar trijose įmonėse, taigi jo pajamos turėtų būti didesnės nei nurodoma skunde.
Motyvuojamoji dalis
K. Ž. gynėjo advokato Nerijaus Katiliaus apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju buvo padarytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, tačiau ginčo dėl šio pažeidimo nėra, nesutinkama tik su paskirtos nuobaudos individualizavimu, t. y. advokatas ginčija ATPK 30¹ straipsnio nuostatų netaikymo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą veiką, todėl administracinio teisės pažeidimo byla patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde – dėl administracinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo (ATPK 302¹¹ str.).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuojama, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą K. Ž. skirtą minimalią nuobaudą, šioje byloje nenustatyta. Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro visumos faktinių aplinkybių, kurios leistų teismui spręsti apie taikytos nuobaudos akivaizdų prieštaravimą protingumo, teisingumo principams.
Pirmosios instancijos teismas K. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nurodė tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad nesumokėta nepriemokos dalis nėra labai didelė 111 473,36 Lt, ji mažinama, kreditorių eiliškumas pažeistas siekiant išsaugoti įmonės veiklą, K. Ž. turi finansinių įsipareigojimų, augina nepilnametį vaiką, padeda senyvo amžiaus tėvams, todėl skyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį. Jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs apylinkės teismas, advokatas aukštesnės instancijos teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta advokato argumentus dėl Bendrovės sunkios finansinės padėties, kuri ir nulėmė pažeidimo padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios laikytis privaloma visiems skolininkams. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Taigi minėta teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, t. y. padeda išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją. Kiekvienas kreditorius, žinodamas savo eilę, turi pagrįstus teisėtus lūkesčius laukti visiško atsiskaitymo, nesibaiminant, jog turimas turtas bus perleistas kitiems, galbūt eilės gale esantiems kreditoriams. Tai, jog K. Ž. siūlė Valstybinei mokesčių inspekcijai tartis ir išdėstyti Bendrovės mokestinę nepriemoką dalimis pagal pateiktą grafiką, nepaneigia fakto, jog pažeidimo padarymo metu Bendrovė buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kad įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, pažeisdama įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą. Be to, byloje esantys duomenys liudija, jog Valstybinė mokesčių inspekcija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartą jau buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį susidariusiai mokestinei nepriemokai išdėstyti, tačiau, Bendrovei laiku nevykdant įsipareigojimų, sutartis 2013-01-23 buvo nutraukta. Todėl tai, jog Valstybinė mokesčių inspekcija antrą kartą atsisakė įsitraukti į jai nepalankų sandorį, nėra pagrindas konstatuoti K. Ž. padėtį lengvinančia aplinkybe, neva jis bandė tartis ir tokiu būdu geranoriškai taisyti susidariusią situaciją.
Kitos advokato skunde nurodomos aplinkybės – turimas būsto kreditas, nepilnamečio sūnaus išlaikymas, materialinė pagalba studentei dukrai bei pensininkams tėvams, nėra kuo nors ypatingos ar išskirtinės. K. Ž. yra darbingo amžiaus vyras, turintis pakankamai didelę darbinę patirtį, todėl gali ieškotis geriau apmokamo darbo arba papildomo darbo, jei jo netenkina dabartinis gaunamas atlyginimas (kaip nurodo gynėjas 1200 Lt per mėnesį). Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyrius nurodo, kad jų turimais duomenimis K. Ž. dirba ne tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bet ir dar trijose įmonėse, tuo tarpu K. Ž. gynėjas nurodo tik tas pajamas, kurias jis gauna iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Taigi akivaizdu, jog visų savo pajamų šaltinių K. Ž. sąmoningai nenurodo.
Abu pažeidėjo tėvai yra senatvinės pensijos gavėjai, vienam jų nustatytas vidutinių poreikių lygis, taigi jokių išskirtinių aplinkybių nėra pateikta. Be to, K. Ž. yra vedęs, jo žmona taip pat darbingo amžiaus, o vaikų išlaikymas nėra vien tėvo pareiga. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Analizuojamu atveju viešojo intereso apsauga, poreikis surinkti į valstybės biudžetą pakankamai lėšų, kad būtų galima tenkinti visų visuomenės narių poreikius, negali būti sumenkinamas ar visai ignoruojamas, todėl atsisakyti taikyti K. Ž. administracinę nuobaudą nėra objektyvaus pagrindo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno apylinkės teismo 2014-12-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014-12-19 nutarimą palikti nepakeistą ir K. Ž. advokato Nerijaus Katiliaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.