Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Z. Š. 2017 m. sausio 4 d. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, nurodydamas, kad advokatė V. Č., siekdama turtinės ir kitos naudos, padarė neleistiną poveikį (duomenys neskelbtini) teisėjai A. A.-Š., tuo padarė nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24–26 straipsnius, 148 straipsnį, 226 straipsnio 1 dalį, taip pat (duomenys neskelbtini) teisėja A. K., dirbanti adresu (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės ar kitos naudos, 2016 m. gruodžio 27 d. reikalavo iš Z. Š. elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodama psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ir tuo padarė nusikaltimus žmogaus laisvei ir valstybės tarnybai pagal BK 24–26 straipsnius, 148 straipsnį, 228 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Z. Š. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. vasario 14 d. nutartį ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. sausio 17 d. nutarimą. Argumentuoja, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėja nepasisakė dėl advokatės V. Č. galimos nusikalstamos veikos – neteisėto poveikio darymo (duomenys neskelbtini) teisėjai A. A.–Š.. Mano, jog teisėja A. K. nutartyje atvirai arba užmaskuotai išsakė grasinimą pareiškėjui, jog jam gali būti iškelta byla dėl netinkamo elgesio su mažamečiu vaiku, todėl filmuotą medžiagą reikalinga pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui, o pareiškėjo ir dukros susitikimus fiksuoti techninėmis priemonėmis, siekiant surinkti bylai reikšmingus duomenis. Tokios sistemingos psichinės prievartos ar grasinimo realumui konstatuoti nebūtina, jog pareiškėjas turėtų pagrindą bijoti būtent dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiau jaustis. Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas subjektyviai vertino, kad teisėja A. K. savo veiksmais sąmoningai vertė pareiškėją nerimauti, nesaugiai jaustis, suvokė, jog pavojingai psichiškai veikė pareiškėją, kėlė jam baimės, netikrumo jausmą ir norėjo taip elgtis. Teisėja A. K. netinkamai aiškino materialinės teisės normas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 158 ir 160 straipsnius, nes tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroro prašymu baudžiamojoje gali duoti leidimą arba suteikti teisę slaptai sekti, filmuoti arba daryti garso įrašus, o ne civilinėje byloje atsakovės prašymu suteikti teisę techninėmis priemonėmis fiksuoti ieškovo (pareiškėjo) veiksmus. Akivaizdžiai šališkomis, paviršutiniškomis ir nepagrįstomis objektyviais duomenimis vertina teismo išvadas, jog pareiškėjas pasyviai dalyvavo sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą. Nurodo, jog aktyviai gynė dukters teises ir teisėtus interesus: teikė ieškinį, nušalinimus teisėjams 2015 m. nuo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo, atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, skundus Teisėjų tarybai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl teisėjos A. A.–Š. etikos pažeidimų, teisėjos J. M. S. ir šios teisėjos galimai padarytos nusikalstamos veikos (BK 148 straipsnyje), yra serija straipsnių internete ir žiniasklaidoje (laikraštis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ filmuoti reportažai apie vaiko motinos S. J., teismų ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų veiklą), prokuratūroje iškeltos dvi baudžiamosios bylos dėl vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų nusikalstamos veikos dalyvaujant pareiškėjo ir vaiko susitikimuose ir kt. Nurodo, jog teisėja A. A.–Š. tenkino atsakovės prašymą ir 2016 m. spalio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė laikiną nepilnametės dukros S. V. Š. bei ieškovo Z. Š. bendravimo tvarką, suteikė teisę filmuoti jų susitikimus pašalinimas asmenims ir tokius įrašus teikti policijai, prokuratūrai ir teismui. Teisėja A. K. 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikdama nepakeistą 2016 m. spalio 14 d. nutartį, pasinaudojo savo visuomenine padėtimi ir tarnyba teisme, galimai suvaržė pareiškėjo veiksmų laisvę, trukdo jam bendrauti su dukra. Tokiais veiksmais ši teisėja kėsinasi į pareiškėjo laisvę pasirinkti savo elgesį, o tam naudoja psichinę prievartą. Leisdama filmuoti pareiškėjos susitikimus su vaiku, teisėja pažeidė asmens teises ir nesiekė apsaugoti asmens garbę ir orumą (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnis), konstitucinę žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje reglamentuotą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, pažeidė vaiko ir tėvo teisę į bendravimą, kliudo atlikti tėvui pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teigia turintis pagrindą manyti, jog advokatė V. Č. keršija pareiškėjui – siekia pakenkti pareiškėjo ir dukros santykiams, sutrikdyti vaiko psichinę sveikatą, nes pareiškėjas du kartus skundėsi dėl šios advokatės elgesio Lietuvos advokatūrai.