Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad 2017 m. spalio 16 d., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. (R. S.), apie 21 val. 5 min. iš Vilniaus apskrities VPK OVS pareigūno gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko eismo įvykis, vienas iš dalyvių pasišalino. Jie apie 21 val. 12 min. atvyko į eismo įvykio vietą ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Nustatė, kad eismo įvykyje dalyvavo trys automobiliai: BMW, „Toyota“ ir „Mazda“, tačiau įvykio vietoje rado tik BMW automobilį. Kadangi visi eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos, o reikėjo atkurti įvykių seką, buvo nuspręsta į įvykio vietą iškviesti automobilį „Toyota“ vairavusį asmenį. Automobilio „Mazda“ vairuotoja savo noru atsisakė policijos pareigūnų pagalbos ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo iki jiems atvykstant. Su šio automobilio vairuotoja bendravo telefonu. Vairuotoja nurodė, kad automobilis apgadintas nežymiai, į eismo įvykio vietą neatvažiuos, raštiško paaiškinimo neteiks, užregistruoti eismo įvykį atsisakė. Vėliau, pranešę automobilių BMW ir „Toyota“ vairuotojams, kad visa reikalinga informacija surinkta, eismo įvykyje neįžvelgiant pasišalinusio vairuotojo tyčios, abiejų vairuotojų sutarimu nusprendė leisti eismo įvykio dalyviams užsipildyti eismo įvykio deklaraciją.

Po šio eismo įvykio BMW vairuotoja kreipėsi su skundu, dėl to buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, o remiantis šio patikrinimo išvada, priimtas įsakymas paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Nesutikimą su šiuo įsakymu grindžia remdamasis toliau išdėstytais argumentais.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 220 punktą, eismo įvykio dalyviams leidžiama pildyti eismo įvykio deklaraciją, kai nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus; kai eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos. Pažymi, kad šiuo atveju eismo įvykyje nežuvo ir nebuvo sužeistas nė vienas asmuo, o tai, kad buvo atvykę į eismo įvykio vietą, nereiškia, kad toks eismo įvykis neatitinka KET 220 punkte nustatytų reikalavimų. Mano, kad nagrinėjamu atveju jie suteikė pagalbą ar konsultaciją dėl deklaracijos pildymo, o BMW vairuotoja galimai neteisingai suprato pareigūnų paaiškinimus dėl deklaracijos pildymo.

Mano, kad aplinkybė, jog eismo įvykio dalyviai sutarė dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo vėliau, o pareigūnai tam neprieštaravo, nelaikytina Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 63 punkto reikalavimų nevykdymu, o tai, kad eismo įvykio deklaracija buvo pildoma ne eismo įvykio vietoje, neprieštarauja teisės aktams.

Nesutinka su tuo, kad jie turėjo pradėti galimai padaryto administracinio nusižengimo teiseną. Pažymi, kad, aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, nebuvo gauta jokių duomenų, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas sąmoningai (tyčia) išvažiavo iš įvykio vietos. Priešingai, remiantis automobilio „Mazda“ vairuotojos suteikta informacija, nustatyta, kad kontaktas tarp automobilių „Toyota“ ir „Mazda“ buvo nedidelis, įtakos važiavimo trajektorijai neturėjo, garsų ar kitų požymių, kad įvyko kontaktas, nebuvo, taip pat automobilio BMW vairuotoja nebandė sustabdyti automobilio „Toyota“ vairuotojo, todėl šio automobilio vairuotojas nė nejuto, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad kliudė kitas transporto priemones. Automobilio „Toyota“ vairuotojas nevengė atsakomybės, kadangi kai policijos pareigūnai su juo susisiekė, atvyko į eismo įvykio vietą ir pripažino savo kaltę pasirašydamas eismo įvykio deklaraciją.

Atkreipia dėmesį, kad fiksuoti automobilių apgadinimus nebuvo techninės galimybės, o sudaryti schemos, remiantis vien subjektyviais įvykio dalyvių paaiškinimais, taip pat nebuvo galimybės, kadangi visi automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos. Kadangi eismo įvykio dalyviai susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir pasirašė eismo įvykio deklaraciją, todėl tam tikrų veiksmų neatlikimas negali būti laikomas teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimu ar jų nevykdymu. Be to, deklaracija nebuvo panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta automobilio „Toyota“ vairuotojo atžvilgiu, o tai patvirtina, kad policijos pareigūnų veiksmai įvykio vietoje atitiko teisės aktų reikalavimus.

Nurodo, kad tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek ginčijamame įsakyme nėra vertinamas nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas – asmens kaltės forma, o vien formalus nurodymas, kad kaltė pasireiškė netiesioginės tyčios forma, negali būti laikomas tinkamu įvertinimu, pagrindžiančiu subjektyviąją nusižengimo sudėties pusę.

Jei teismas nuspręstų, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, mano, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukeliantis jokių neigiamų pasekmių atsakovui, todėl laikytinas mažareikšmiu, o paskirta nuobauda neproporcinga. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta kilusių tiesioginių neigiamų pasekmių, nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio.

Pažymi, kad vidaus tarnyboje dirba nuo 2011 m. ir tarnybinė atsakomybė anksčiau jam nebuvo taikyta, priešingai, buvo 5 kartus skatintas, charakterizuojamas teigiamai, o paskirta nuobauda turėtų įtakos tolesnei jo karjerai bei pakenktų jo įvaizdžiui.

Paaiškina, kad vyriausieji patruliai S. K. ir R. S., pagal iš nukentėjusiosios gautus duomenis įvykio vietoje bandydami nustatyti iš eismo įvykio vietos pasišalinusį vairuotoją, iš dalies atliko Instrukcijos 68.2 punkte nustatytus veiksmus, t. y. vykdė eismo įvykio tyrimą.

Mano, kad būtent policijos pareigūnai privalėjo atlikti Instrukcijos 63 punkte nustatytus veiksmus ir ne įvykio dalyvių valioje buvo spręsti, ar pildyti eismo įvykio deklaraciją. Neišsiaiškinę visų eismo įvykio aplinkybių, iš įvykio vietos pasišalinusiam vairuotojui suteikdami galimybę pačiam spręsti dėl nuvykimo pas kito galimai apgadinto automobilio („Mazdos“) vairuotoją užpildyti eismo įvykio deklaraciją, policijos pareigūnai taip pat nevykdė Instrukcijos 63 punkto reikalavimų.

Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad vyriausiasis patrulis S. K. įvykio vietoje priėmė esminius sprendimus dėl šio eismo įvykio aplinkybių vertinimo (bendravo su pasišalinusio automobilio vairuotoju, automobilio „Mazda“ vairuotoja, nurodė pasišalinusio automobilio vairuotojui nuvykti pas automobilio „Mazda“ vairuotoją pildyti eismo įvykio deklaraciją).

Nurodo, kad pareiškėjas tinkamai cituoja KET 220 punktą, tačiau netinkamai jį aiškina. Policijos registruojamų įvykių registre buvo užfiksuota, kad pranešėjos automobilį BMW kliudė mėlynos spalvos automobilis „Toyota“ ir pasišalino, taip pat apgadino automobilį „Mazda“, pranešėja laukia policijos. Taip pat nurodo, kad vyriausieji patruliai S. K. ir R. S., pažeisdami Instrukcijos 63.6 punktą, neišsiaiškino eismo įvykio aplinkybių, nenustatė eismo įvykio kaltininko ir nesiėmė priemonių, kad šis būtų patrauktas atsakomybėn.

Surinkti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti, kad pažeisdami Instrukcijos 63.2, 63.4, 63.5 punktų reikalavimus policijos pareigūnai nenustatė ir neužfiksavo visų su eismo įvykiu susijusių dalyvių (su automobilio „Mazda“ vairuotoja buvo bendrauta tik telefonu), liudytojų duomenų, nepaėmė jų paaiškinimų, nesudarė eismo įvykio schemos ir neužfiksavo transporto priemonių apgadinimų. Be to, nebuvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl įvykio vietoje nustatytų aplinkybių, o tai prieštarauja Instrukcijos 63.7 punkto nuostatoms. Nesant galimybės atlikti minėtų veiksmų, vyriausieji patruliai S. K. ir R. S. nesiėmė Instrukcijos 63.8 punkte nustatytų priemonių. Vadinasi, pareigūnai nevykdė pareigybės aprašymo 6.6 papunktyje nustatytų pareigų dėl KET pažeidimų bei eismo įvykių aplinkybių išaiškinimo, įforminimo bei tyrimo, taip pat 6.7 papunktyje nustatytų pareigų dėl administracinių nusižengimų protokolų surašymo ir nuobaudų surašymo. Tokie pareigūnų veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatai, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pažymi, kad šis įvykis turėjo atgarsį visuomenėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities VPK viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai BMW 525 (vals. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Mazda“. Juos apgadino automobilis „Toyota Prius“ (vals. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Automobilio BMW vairuotoja T. C. po įvykio 18 val. 17 min. kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Į įvykio vietą 20 val. 55 min. buvo nukreiptas patrulis V1812 (vyriausieji patruliai S. K. (patrulio vyresnysis) ir R. S. (R. S.)) (b. l. 43–44).

T. C., nors ir pasirašė deklaraciją, tačiau, nesutikdama su pareigūnų veiksmais tiriant minėtą eismo įvykį, kitą dieną elektroniniu laišku kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK. Nurodė, kad, pranešus apie įvykusį eismo įvykį, policijos pareigūnų ekipažas atvyko tik po kelių valandų, o eismo įvykio kaltininkas jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Atvykę pareigūnai susisiekė su kaltininku ir kito apgadinto automobilio vairuotoju, šie vėliau atvyko į įvykio vietą. Padedant pareigūnams, eismo įvykio dalyviai užpildė deklaraciją ir išsiskirstė. Teigė, kad pareigūnai nepatikrino eismo įvykio kaltininko blaivumo, o jam atvykus, bandė pateisinti jo pasišalinimą iš įvykio vietos (b. l. 37–38).

Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyrius, įvertinęs pateiktą T. C. informaciją, 2017 m. spalio 30 d. pradėjo tarnybinį patikrinimą.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. gruodžio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-203 „Dėl T. C. pateiktos informacijos nagrinėjimo rezultatų“ (toliau – Išvada) konstatavo, kad Vilniaus aps. VPK KPV KPR vyriausiasis patrulis S. K. nevykdė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – PĮ) 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, taip pat nevykdė Instrukcijos 3 punkto ir pareigybės aprašymo 6.6, 6.7 papunkčiuose nustatytų pareigų, pažeidė Instrukcijos 63.2, 63.4, 63.5, 63.6, 63.7 papunkčių reikalavimus. Tokiais neteisėtais veiksmais, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį, atsižvelgus į nusižengimo padarymo pobūdį, atgarsį visuomenėje ir atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina tarnybinė nuobauda (b. l. 6–10).

Vilniaus apskrities VPK viršininkas ginčijamu Įsakymu, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atsižvelgdamas į Išvadą, paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 5).

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos.

Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Už tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos (33 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad tam, kad pareigūnas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien konstatuoti faktą, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr. LVAT sprendimus ir nutartis šiose administracinėse bylose: 2010 m. lapkričio 29 d. Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008 m.; 2008 m. gegužės 29 d. Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta nustačius VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, PĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Instrukcijos 3 punkto, 63.2, 63.4, 63.5, 63.6, 63.7 papunkčių, pareigybės aprašymo 6.6, 6.7 papunkčių reikalavimų pažeidimus.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, pareiškėjas skunde iš esmės nesutinka su jo veiksmų 2017 m. spalio 16 d. nuvykus į eismo įvykio vietą ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) pagal gautą pranešimą vertinimu, kuris lėmė, kad jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju, remiantis KET 220 punktu, eismo įvykio dalyviams susitarus ir užpildžius deklaraciją, jis neturėjo atlikti Instrukcijos 63 papunktyje pareigūnams nustatytų pareigų.

Pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

Šie VTĮ dalyje valstybės tarnautojams nustatyti reikalavimai yra bendro pobūdžio, jie turi būti individualizuoti vertinant pareiškėjo veiką.

LVAT praktikoje pažymima, kad VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Taigi, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nustatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–2476/2012).

PĮ (redakcija, galiojusi priimant Įsakymą) 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui.

Policijos patrulio pareigos, atvykus į eismo įvykio vietą, detaliai nustatytos Instrukcijos 63 punkte, t. y. jis privalo nustatyti transporto priemonių vairuotojus, su eismo įvykiu susijusius asmenis ir liudytojus, paimti jų rašytinius paaiškinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užsirašyti jų vardus, pavardes, adresus, telefono numerius ar elektroninio pašto adresus; patikrinti, ar eismo įvykyje dalyvaujančios transporto priemonės nėra ieškomos, nustatyti eismo įvykio koordinates pagal Globalaus pozicionavimo sistemą (63.2 papunktis); sudaryti eismo įvykio vietos schemą (mastelis 1 su 200). Jei įvykio vietoje tvarkingai sudaryti schemos neįmanoma, sudaromas schemos juodraštis, kuriame turi pasirašyti eismo įvykio dalyviai. Schemos juodraštyje gali pasirašyti ir liudytojai. Atvykus į policijos įstaigą, pagal juodraštį nubraižoma schema, kurią pasirašo schemą sudaręs pareigūnas ir eismo įvykio dalyviai. Schemos juodraštis pridedamas prie eismo įvykio medžiagos (63.4 papunktis); apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje, ir aprašyti jų apgadinimus (63.5 papunktis); išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti įvykio kaltininką (-us) ir surašyti jam (jiems) administracinio teisės pažeidimo protokolą (-us) (63.6 papunktis); surašyti tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, kuriame nurodyti eismo įvykio vietoje nustatytas aplinkybes (63.7 papunktis) ir kt.

Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo, su kuriuo jis pasirašytinai supažindintas 2017 m. vasario 1 d., 6.6 papunktį, valstybės tarnautojas, siekdamas įgyvendinti apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešajai policijai keliamus uždavinius, išaiškina ir tiria KET pažeidimus bei eismo įvykius, įformina eismo įvykių medžiagas (turintis įgaliojimus vykdyti šią funkciją), o remiantis 6.7 papunkčiu, pagal kompetenciją surašo administracinių nusižengimų protokolus ir administracinės teisės pažeidėjams skiria administracines nuobaudas (b. l. 139–141).

Nurodytos teisės aktų ir pareigybės aprašymo nuostatos patvirtina, kad pareiškėjas, kaip Vilniaus apskrities VPK vyriausiasis patrulis, atvykęs į eismo įvykio vietą, turi pareigą nustatyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis, liudytojus, gauti jų paaiškinimus, sudaryti eismo įvykio schemą, apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, pažymėti jų apgadinimus, išaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti kaltininką ir surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl įvykio surašyti išsamų tarnybinį pranešimą, t. y. atlikti tyrimą.

Vertinant pareiškėjo veiksmus, atvykus į minėto eismo įvykio vietą, aktualus KET 220 punktas, kuriame nustatyti eismo įvykio deklaracijos pildymo atvejai ir eismo dalyvių pareigos, t. y. jeigu per eismo įvykį nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Kaip matyti iš šios nuostatos, deklaraciją pildo patys eismo įvykio dalyviai, jei įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, jei susitaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos. Taigi, deklaracija pildoma tik esant visoms minėtoms sąlygoms.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji automobilio BMW vairuotoja iškvietė policijos pareigūnus, šie atvyko į eismo įvykio vietą. Byloje esanti deklaracija (b. l. 42) patvirtina, kad automobilio BMW vairuotoja su automobilio „Toyota“ vairuotoju užpildė eismo įvykio deklaraciją. Atvykę pareigūnai surado ir apklausė eismo įvykyje dalyvavusius vairuotojus, įvertino automobilių apgadinimus ir padėjo nubraižyti eismo įvykio schemą pagal vairuotojų pateiktus paaiškinimus, nes visi automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos. Išsiaiškinus aplinkybes „Toyota“ vairuotojas pripažino kaltę. „Mazdos“ vairuotojas į įvykio vietą neatvyko, nes paaiškino, kad automobilis apgadintas nežymiai ir pretenzijų neturi. Taigi, šiuo atveju du eismo įvykio dalyviai užpildė deklaraciją policijos pareigūnams atlikus preliminarų tyrimą ir iš dalies išsiaiškinus eismo įvykio aplinkybes (b. l. 40–41, 48–49).

Sistemiškai vertinant KET 220 punkto ir Instrukcijos 63 punkto nuostatas, darytina išvada, kad policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą pagal iškvietimą, privalo atlikti Instrukcijos 63 punkte nustatytus veiksmus, tai šiuo atveju ir buvo padaryta, tačiau nevisiškai išsamiai.

Remiantis pajėgų išdėstymo planu, 2017 m. spalio 16 d. 6.00–23.00 val. pareiškėjas kartu su R. S. 19.30–7.30 val. patruliavo 1-ojo policijos komisariato teritorijoje (b. l. 64–65). Kaip teigia atsakovas, pareiškėjas patrulio vyresniuoju paskirtas dėl didesnio tarnybos stažo (eismo priežiūros funkcijas jis vykdo nuo 2011 m., o R. S. – nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d.).

Pagal Instrukcijos (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) 3 punktą, policijos patrulio vyresnysis – tiesioginio policijos patrulių vadovo paskirtas vienas iš policijos patrulio pareigūnų, kuris tiesiogiai atsako už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir proceso šalių paaiškinimus, sutinka su Išvada, kad pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 63.2, 63.4, 63.5, 63.6, 63.7 papunkčius, kurių turinys nurodytas anksčiau, o tokiais veiksmais nevykdė pareigybės aprašymo 6.6 ir 6.7 papunkčiuose nustatytų pareigų, o tai prieštarauja VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir PĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms.

Pareiškėjas, kaip ekipažo vyresnysis, buvo atsakingas už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų atlikimą ir kontrolę. Neįformindamas eismo įvykio sudarė sąlygas galimai kaltam asmeniui išvengti teisinės atsakomybės ir taip pažeidė Instrukcijos 3 punktą, t. y. netinkamai vadovavo kitam pareigūnui.

Iš Išvados matyti, kad pareiškėjo veiksmus atsakovas vertino kaip padarytus netiesiogine tyčia, o būtent, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad nevykdo jam teisės aktuose priskirtų funkcijų, galėjo suvokti dėl to kilsiančias pasekmes, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Teismas su tokia atsakovo išvada dėl kaltės formos nesutinka.

Teisės teorija kaltę apibrėžia kaip asmens (teisės pažeidėjo) psichinį santykį su savo veika, priešinga teisei, kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus ir sąmoningai siekia tų padarinių, kuriuos gali sukelti tie veiksmai. Netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus, bet nenori tų padarinių, kuriuos būtinai sukels tie veiksmai. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių. Neatsargumas išskiriamas į nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju veiką padaręs asmuo numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti, o nusikalstamo nerūpestingumo atveju veiką padaręs asmuo nenumato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas buvo nerūpestingas, nes nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pareiškėjas turėjo suvokti, kad, neatlikdamas privalomų veiksmų, pažeidžia savo veiklos funkcijas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Policijos pareigūnams keliami aukštesni elgesio standartai, nes jų padaryta veika kertasi su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš pareigūnų. Pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais sumenkino policijos pareigūnų bendruomenės reputaciją, t. y. dėl jo veiksmų kilo neigiamų pasekmių.

Atsižvelgiant į padarytą pažeidimą, nedidelį kaltės laipsnį, neigiamas pasekmes, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai pritaikyta pati lengviausia nuobauda – pastaba, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.