- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- A15.-222-1023/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00157-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pažeidėjas
- G. B.
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. spalio 20 d. G. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 79ANP-124173747-17 (b. l. 1-2) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. spalio 19 d., apie 23.30 val. Prienų r. sav., Vėžionių k., Dvaro – Plento gatvių sankryžoje, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, vairuodamas automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino tvorą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis ir tvora. Apie eismo įvykį vairuotojas nepranešė, nei policijai, nei tvoros savininkui, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir iki eismo įvykio išaiškinimo vartojo alkoholį, jam nustatytas 0,55 promilių girtumas.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą G. B. paaiškinime (b. l. 7) nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d. apie 23.30 val. pasiėmė sūnaus automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo vienas ir kurį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, būdamas blaivus. Važiuodamas sankryžoje, sukdamas į dešinę nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į tvorą, kurią apgadino, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Policijai dėl eismo įvykio nepranešė, nes išsigando, o kaimynui - tvoros savininkui, nepaskambino, nes neturėjo jo telefono numerio. Nuėjo pas buvusią sugyventinę ir išgėrė 150 gramų degtinės, po to grįžo prie automobilio ir ėjo pas švogerę, kad padėtų ištraukti automobilį, bet tada jį sulaikė pareigūnai ir nustatė girtumą.
Teismo posėdžio metu G. B. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad turi nepilnametę 16 metų dukterį, yra nevedęs, prižiūri 87 metų mamą. 2017 m. spalio 19 d., apie 24 val. jis pagalvojo, kad sūnaus automobiliu apvažiuos aplink gyvenvietę ir neapskaičiavęs greičio atsitrenkė į kaimyno tvorą. Kadangi atsitrenkė į kaimyno tvorą, todėl niekam nepranešė. Nuėjo pas sugyventinę N. D. ir paprašė duoti išgerti. Išgėrė tris stikliukus degtinės. Ryte grįžo ir pagalvojo, kad reikia ištraukti mašiną. Tačiau vienas negalėjo jos ištraukti, todėl sugalvojo nueiti pas švogerį paprašyti pagalbos ir beeinant pas jį atvažiavo policija. Automobilis priklauso sūnui, kuriam jis davė pinigų automobilio pirkimui.
Liudytojas V. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra G. B. sūnus. Automobilis „Opel Astra“ priklauso jam, kurį pirko rugsėjo pradžioje. Automobilio vertė yra apie 200 - 300 eurų. Tėvas neklausdavo ir jei reikdavo važiuodavo su automobiliu. Žino, kad tėvas neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis tėvui nieko nesakydavo dėl automobilio, jeigu reikdavo tėvas važiuodavo. Su automobilio konfiskacija sutinka.
Liudytoja A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad G. B. nepažįsta. Jo sūnus V. C. yra automobilio „Opel Astra“ savininkas, kadangi ji 2017 m. rugsėjo 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė minėtą automobilį V. C..
Motyvuojamoji dalis
G. B. kaltė be jo prisipažinimo (b. l. 7), įrodyta byloje esančiais rašytiniais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 79ANP-124173747-17 (b. l. 1-2), kuriuo nustatytos pažeidimų aplinkybės, jog G. B. 2017 m. spalio 19 d., apie 23.30 val. Prienų r. sav., Vėžionių k., Dvaro – Plento gatvių sankryžoje, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, vairuodamas automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino tvorą. Apie eismo įvykį vairuotojas nepranešė, nei policijai, nei tvoros savininkui, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir iki eismo įvykio išaiškinimo vartojo alkoholį, jam nustatytas 0,55 promilių girtumas; 2017 m. spalio 20 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. D. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), kuriuo nustatyta jog Prienų r. sav., Vėžionių k., Dvaro – Plento gatvių sankryžoje rado stovintį apgadintą automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintą tvorą, bei nuo automobilio nueinantį G. B., kuris prisipažino, neturėdamas teisės vairuoti, vairavęs automobilį ir apgadinęs tvorą, jam buvo nustatytas 0,55 promilių girtumas; Autoavarijos vietos apžiūros protokolo priedu (b. l. 4), kuriuo užfiksuota eismo įvykio vieta ir nubraižyta eismo įvykio schema; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 5), kuriuo nustatyta, kad 2017 m. spalio 20 d. apie 08.23 val. G. B. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo; Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 6); 2017 m. spalio 25 d. R. Č. paaiškinimu (b. l. 11), kuriuo nustatyta, kad 2017 m. spalio 19 d. buvo apgadinta jam priklausančios sodybos tvora, esanti (duomenys neskelbtini) tvorą apgadino automobilis, dėl apgadintos tvoros patyrė 150,00 Eur žalą; išrašu iš vairuotojų registro (b. l. 14), kuriuo nustatyta, kad G. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones; pažyma apie baustumą (b. l. 15), kuria nustatyta, kad G. B. administracine tvarka baustas anksčiau nebuvo. Atsižvelgiant į tai, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrindžia, jog būtent G. B. padarė pažeidimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, jo kaltė pilnai įrodyta, todėl jis baustinas įstatymo nustatyta tvarka.
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padarė KET pažeidimą, kuris nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (pagadinimą). Šiuo atveju byloje suriktais įrodymais nustatyta, kad G. B., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino R. Č. priklausančią sodybos tvorą. Atsižvelgiant į tai, G. B. kaltas dėl ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir yra baustinas.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris neblaivus ar apsvaigęs, ar vengiantis neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo padarė KET pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą ar lėmusį kitiems asmenimis priklausančio turto sugadinimą. Šiuo atveju byloje suriktais įrodymais nustatyta, kad G. B. vairuodamas automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino R. Č. priklausančią sodybos tvorą ir po eismo įvykio vartojo alkoholį, jam buvo nustatytas 0,55 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai, G. B. kaltas dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir yra baustinas.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Byloje nustačius, kad G. B. yra kaltas dėl 2017 m. spalio 19 d., apie 23.30 val. Prienų r. sav., Vėžionių k., Dvaro – Plento gatvių sankryžoje sukelto eismo įvykio, kai vairuodamas automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino R. Č. priklausančią sodybos tvorą, jis yra baustinas už tai, kad vėliau pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes apie eismo įvykį nepranešė policijos pareigūnams, nuėjo pas pažįstamą moterį, kur vartojo alkoholį, o policijos pareigūnų vėliau buvo sulaikytas dar kartą nueinantis nuo automobilio „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, G. B. kaltas dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir yra baustinas.
Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. G. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatytas (ANK 36 straipsnis). G. B. nebaustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. B. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijų ribose (ANK 32 ir 34 straipsniai).
ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo 3 iki 5 metų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą galima skirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo 1 iki 3 metų.
G. B. administracinius nusižengimus padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Administracinio poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia atgrasymu asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nuskalstamų veikų darymo ir asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nepadarytų administracinių nusižengimų, taip pat siekiu nubausti administracinius nusižengimus padarius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Nepritaikius administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 28 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą. Todėl faktas, kad G. B. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą ANK 28 straipsnyje numatytą ir nutarime nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią administracinio poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti G. B. galimybes daryti naujus administracinius nusižengimus ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Nustatant šios priemonės trukmę atsižvelgtina į tai, kad G. B. nebaustas administracine tvarka, yra nevedęs, turi du išlaikytinius: nepilnametį vaiką ir garbaus amžiaus motiną, po eismo įvykio vartojo alkoholį, padarytus pažeidimus pripažįsta, dėl jų gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, jam skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatymo nustatytam 3 metų laikotarpiui.
Už pažeidimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymo uždraustos veikos rezultatas, konfiskuojamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. B. praeityje nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Pažeidėjas yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis neįgalumo ir sveikatos problemų neturi, todėl, teismo manymu, turi dirbti, gauti pastovias pajamas, kad galėtų padengti turimus skolinius įsipareigojimus ir sumokėti jam paskirtą baudą. Transporto priemonė, kuria buvo padaryti administraciniai nusižengimai, nuosavybės teise priklauso pažeidėjo sūnui V. C., kuris leido automobiliu netrukdomai naudotis G. B., net ir žinodamas, kad šis neturi teisės vairuoti transporto priemones ir sukėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyvaims, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė ir pagadino tvorą, pasišalino iš eismo įvykio vietos, po eismo įvykio vartojo alkoholį. Esant aptartoms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas savo pažeidimą pripažino, transporto priemonės savininkas V. C. sutinka, kad jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė būtų konfiskuota, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, manytina, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti G. B. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose numatytas nuobaudas su transporto priemonės konfiskavimu (ANK 29, 32, 34 straipsniai). Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis.
Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis). Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad G. B. yra kaltas padaręs nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, todėl jam administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis) ir galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Teismas pažymi, kad dėl eismo įvykio nukentėjęs asmuo – R. Č., 2017 m. spalio 25 d. paaiškinime nurodė, kad jam dėl G. B. sukelto eismo įvykio buvo padaryta 150,00 Eur turtinė žala (b. l. 11). 2017 m. lapkričio 24 d. R. Č. teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad draudimo bendrovė jam atlygino turtinę žalą ir jis daugiau jokių pretenzijų dėl šio įvykio neturi. Iš pridėto prie minėto prašymo AAS „BTA Baltis Insurance Company“ filialo pranešimo apie priimtą sprendimą įvykio byloje matyti, kad draudimo bendrovė R. Č. atlygino dėl eismo įvykio patirtą žalą (b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusiajam R. Č. turtinė žala padaryta šios bylos administraciniais nusižengimais yra atlyginta, todėl nepriteistina (ANK 664 – 666 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 35-36 straipsniais, 38 straipsniu, 40 straipsniu, 423 straipsniu, 426 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
G. B. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) baudą.
G. B. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti atėmimu 3 (trims) metams ir su V. C. priklausančio automobilio „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacija.
G. B. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi šias nuobaudas subendrinti ir G. B. paskiri galutinę subendrintą nuobaudą – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti atėmimu 3 (trims) metams ir su V. C. priklausančio automobilio „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacija.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).