Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio, Evaldo Pašilio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo M. V. gynėjo advokato Edgaro Jautakio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. M. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 d. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti:

1.1. jis ne vėliau kaip 2022 m. birželio mėn. kartu su broliu R. V. subūrė organizuotą grupę, turinčią tikslą neteisėtai disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, vykdyti jų prekybą ir taip gauti neteisėtas pajamas, susidedančią iš jo (M. V.), R. V. bei E. S., (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str.), visiems būnant pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis – jam (M. V.) kartu su R. V. vykdyti neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą E. S. bei iš pastarojo surinkinėti pinigus, gautus iš neteisėto narkotinių medžiagų platinimo, o E. S. pardavinėti šias narkotines medžiagas jų vartotojams;

M. V. su R. V. ne vėliau kaip 2022 m. birželio mėn., sutelkęs ir suvienijęs bendram sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis darymui, bei kiekvienam grupės nariu susitarus atlikti tam tikrą vaidmenį grupėje, bei pasiskirsčius užduotis, reikalingas bendrai nusikalstamai veikai daryti, jis (M. V.) kartu su R. V., būdamas atsakingu už organizuotos grupės disponuojamų konkrečių narkotinių medžiagų – kokaino įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą E. S. bei iš pastarojo pinigų surinkimą, gautų iš neteisėto narkotinių medžiagų platinimo, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2022 m. birželio mėn., dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, pats betarpiškai vykdė jam pavestą vaidmenį ir tam tikras atskiras užduotis, neteisėtai įgydavo, laikydavo, gabendavo ir platindavo didelius kiekius narkotinių medžiagų - kokaino:

M. V. kartu su R. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 25 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 69,606 g baltos spalvos miltelių mišinio, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį narkotinės medžiagos - 29,267 g kokaino, šį didelį kiekį (29,267 g) narkotinės medžiagos – kokaino 2022 m. birželio 25 d. apie 17.30 val. j M. V.) vairuojamu automobiliu VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko m. su R. V. neteisėtai atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur už 5000 Eur R. V. neteisėtai perdavė E. S., kuris tokiu būdu neteisėtai įgijęs nurodytą didelį kiekį 69,606 g baltos spalvos miltelių mišinio, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį narkotinės medžiagos - 29,267 g kokaino, tą pačią dieną laikotarpyje nuo 17.30 val. iki 18.14 val., nuo (duomenys neskelbtini), iki namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tolesnio platinimo tikslu neteisėtai gabeno automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol tą pačią dieną 18.14 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sulaikius ir įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėjus automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šį didelį kiekį narkotinių medžiagų – kokaino surado ir išėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. M. V. yra kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. padarymu.

1.2. Be to, M. V. kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 3 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį narkotinių medžiagų ir taip gauti neteisėtas pajamas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 175,137 g baltos spalvos medžiagos, turinčios savo sudėtyje didelį kiekį narkotinės medžiagos - 27,783 g. kokaino, kurį neteisėtai laikė K. V. priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2022 m. lapkričio 3 d. laikotarpyje nuo 13:46 val. iki 16:45 val. kratos metu šį labai didelį (27,783 g) kiekį narkotinės medžiagos - kokaino surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. V. laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 4 d. Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimas M. V. buvo tęsiamas, paskutinį kartą suėmimo terminas M. V. pratęstas Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi trijų mėnesių terminui, jį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 3 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. V. gynėjo advokato Edgaro Jautakio skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau ir LITEKO) esančią medžiagą, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas M. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis matyti, kad iš duomenų, kurie užfiksuoti liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratų, vietų ir daiktų apžiūros protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje, pagrįstai manytina, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad, sprendžiant kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

8. Suėmimas yra skiriamas (jo terminas tęsiamas) tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). M. V. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato didesnes, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.

9. Kauno apygardos teismas kaltinamajam M. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, jog kaltinamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis).

11. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. V. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, viena jų – veikiant organizuota grupe. Veikos priskiriamos sunkiems nusikaltimams, jų sankcijose baudžiamuoju įstatymu numatytos tik griežtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Tai gali lemti asmens galimo pasislėpimo nuo proceso riziką. Nors, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, minėtų veikų pobūdis, gresianti bausmė nėra lemiami kriterijai, tačiau teismui perduotoje nagrinėti byloje M. V. pareikšto kaltinimo turinys sudaro pagrindą svarstyti ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo klausimą. Kita vertus, apygardos teismas, svarstydamas dėl tolesnio suėmimo taikymo tikslingumo, nevertino vien bausmės griežtumo – teismas galimo pasislėpimo rizikos realumą įvertino kartu su duomenimis apie kaltinamojo socialinius, ekonominius ryšius, jo padėtį iki sulaikymo, kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai suabejojo kaltinamojo socialinių, darbinių ryšių tvirtumu. Bylos duomenimis, M. V. turi faktinę gyvenamąją vietą (kartu su drauge yra paėmęs būsto kreditą), jis taip pat yra saistomas tam tikrais ekonominiais ir socialiniais ryšiais su Lietuvos Respubliką (paimtas būsto kreditas, vykdo individualią veiklą, ūkininkauja, užsiima neformaliu vaikų švietimu ir ugdymu, kaip akcentuojama skunde, yra futbolo klubo prezidentas, salės futbolo rinktinės narys). Tačiau kaltinamojo gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės, nors yra svarbios, teismo buvo vertinamos kartu su kitų bylos duomenų visuma (kaltinamojo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra skirtingos, skirtinguose miestuose; jis nėra susituokęs, nepilnamečių vaikų ir išlaikytinių neturi, ūkininko veiklą vykdo ne vienas, su giminaičiu). Be to, šios aplinkybės laikytinos nepakankamomis paneigti tikimybę, kad, būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Akcentuojamos aplinkybės, jog kaltinamasis turi legalų pragyvenimo šaltinį ir pakankamas pajamas (iš ūkio gauna pajamų, jas deklaruoja), tačiau aukščiau paminėti bylos duomenys apie kaltinamajam reiškiamo kaltinimo turinį ir pobūdį (galimai įvykdytos neatsitiktinės nusikalstamos veikos gali būti organizuotos, galimai susijusios su turtinės naudos siekimu), menkina legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimo, kaip kriterijaus, mažinančio bėgimo ar slėpimosi nuo teismo riziką, reikšmę. Todėl kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos savaime eliminuojančiomis kaltinamojo pasislėpimo riziką. Šiuo aspektu įvertinti ir bylos duomenys apie kaltinamojo apsilankymus užsienio valstybėse (dažnai lankosi, jose turi pažįstamų), jo turimi ryšiai jose (Jungtinėje Karalystėje gyvena brolis), iš jų sprendžiant, kad suimtasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo. Todėl kaltinamojo deklaruojami socialiniai ryšiai nėra tokie, dėl kurių jis negalėtų išvykti iš Lietuvos ir slapstytis. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos pamintos aplinkybės yra svarbus teismo vidinį įsitikinimą, sprendžiant dėl suėmimo pagrindo egzistavimo, formuojantis duomuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais, kurie galėtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog deklaruojamos aplinkybės nėra tokios, kurios sumažina kaltinamojo bėgimo nuo baudžiamojo persekiojimo (slapstymosi) riziką. Skunde dėstomi argumentai, kaip eliminuojantys M. V. bėgimo (slapstymosi) nuo teismo galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankami šioje proceso stadijoje taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad suėmimo kaltinamajam M. V. terminas pratęstas, pagrįstai nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį, padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. Minėta, jog M. V. pareikšti kaltinimai dėl sunkių nusikaltimų padarymo, kurie be kita ko patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, ir kurių vieną jis yra kaltinamas padaręs, veikdamas organizuotoje grupėje. Priešingai nei tvirtinama gynėjo skunde, pagrindą manyti, kad M. V. gali daryti naujus nusikaltimus, sudaro ne kaltinamajam pareikštų kaltinimų sunkumas, o jam reiškiamas kaltinimas dėl kelių nusikaltimų padarymo, vaidmuo galimų nusikaltimų padaryme, tikėtina, turtinės naudos iš galimų nusikaltimų siekis, kitos apygardos teismo nurodytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, jog M. V. gali nusikalsti. Pažymėtina, kad M. V. kaltinamas padaręs iš anksto suplanuotus, organizuotus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotiniu medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platini, jų pardavimu. Nors skunde pažymima apie kaltinamojo darbinius ryšius, pajamas, tačiau jam pareikštų kaltinimų turinys ir jų pobūdis menkina kriterijaus – legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimo reikšmę. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Gynėjo skunde pateikti argumentai paminėtų aplinkybių kontekste negali būti vertinami, kaip esmingai mažinantys galimą M. V. nusikalstamo elgesio riziką. Todėl įvertinus byloje reiškiamą kaltinimą, spręstina, jog nagrinėjamoje byloje buvo pakankamas pagrindas konstatuoti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą. Svarbu pažymėti, kad šiam pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamoje nutartyje apygardos teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad M. V., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam, tinkamai įvertino jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, pavojingumą, sunkumą bei siekį užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindai neišnyko. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminas yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis ne tik gali slėptis (bėgti) nuo teismo, bet ir gali daryti naujus nusikaltimus.

14. Nėra pagrindo išvadai ir dėl to, kad apygardos teismas nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo kaltinamajam M. V. galimybės. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese. Kaltinamojo gynėjo skunde dėstomi argumentai dėl kitų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau M. V. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

15. Svarstant dėl galimybės asmens dalyvavimą užtikrinti jam paskyrus užstatą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu asmuo yra kaltinamas ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodyta, kad kaltinamojo tėvai į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą yra sumokėję 10 000 Eur galimam užstatui, teismui nusprendus, kad ši suma yra nepakankama, artimieji nedelsiant sumokėtų dar tokią pačią sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas M. V. pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jį charakterizuojančius duomenis, skunde nurodyta suma nėra tinkama, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Minėto dydžio užstatas yra neadekvatus, o galimas tik tam tikrų pajamų, be to, net ne paties kaltinamojo, o jo artimųjų netekimas nėra tinkama priemonė eliminuoti galimą M. V. pasislėpimo riziką. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti kaltinamajam švelnesnių kardomųjų priemonių ar jų komplekso, nes tai nebus pakankamos priemonės. Jokios kitos švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamojo atžvilgiu, kaip neefektyvios, bent jau šioje proceso stadijoje negali būti taikomos. BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, tuo pačiu ir siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, užkardyti galimą naujų nusikalstamų veikų darymą, pasiekiami, toliau tęsiant jam kardomąją priemonę – suėmimą.

16. Vertinant kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės trukmę, nenustatyta BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimo pažeidimo. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad, bylą perdavus nagrinėti teismui, suėmimo termino pratęsimų skaičius nėra ribojamas, tačiau bendra suėmimo trukmė viso baudžiamojo proceso metu negali viršyti dviejų trečdalių didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju nei suėmimo taikymo M. V. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas nėra per ilgas, nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. Paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimas yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, todėl jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų, atitinka Konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

17. Remiantis išdėstytu, Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kaltinamajam M. V. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, kadangi neišnyko suėmimo taikymo pagrindai, nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau M. V. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. V. gynėjo advokato Edgaro Jautakio skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kaltinamajam M. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.