Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-31 · Administracinė byla Nr. I-3452-422/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-31
Bylos Nr.
I-3452-422/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01066-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3452-422/2016Proceso Nr. 3-62-3-01066-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.;21.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 31 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,nedalyvaujant pareiškėjui S. V. ir atsakovo atstovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S.V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-8) nurodė, kad Kauno TI buvo laikomas nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. birželio 19 d. Nuo 2013 m. liepos mėn. pabaigos buvo uždrausta gauti siuntiniuose vokus, pašto ženklus, atvirutes, tušinukus, taksofono korteles, nors šie daiktai nėra įtraukti į draudžiamų turėti daiktų sąrašą, esantį Bausmių vykdymo kodekso 1 priede. Tokiais atsakovo veiksmais buvo apribota jo galimybė bendrauti su šeima, vaikais, advokatu. Visa tai iššaukdavo barnius su pareigūnais, vertė jį nervintis, kėlė pareiškėjui pyktį, dvasinius sukrėtimus. Gindamas savo teises, pareiškėjas dalyvavo bado akcijoje, dėl to atsirado skausmai skrandyje. Mano, kad bendravimo galimybės sumažinimas, neleidžiant gauti pašto ženklų, vokų, taksofono kortelių yra bausmės griežtinimas. Dėl tokių Kauno TI veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3000 Eur, prašydamas priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 38-40) nurodė, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reglamentavimą galimybės suimtųjų gaunamuose paketuose be spaudos siųsti kitus daiktus nebuvo numatyta. Pažymėjo, kad galimybė gauti taksofono korteles nėra numatyta ir naujos redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 24 str. 1 d. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas sąskaitoje turėjo pakankamai pinigų, ja aktyviai naudojosi, todėl galėjo įsigyti telefono kortelių Kauno TI parduotuvėje. Patikrinus pareiškėjo asmens bylos įrašus nustatyta, kad pareiškėjui buvo leista daugkartiniai telefoniniai pokalbiai, todėl jo argumentai dėl trukdymo telefonu bendrauti su artimaisiais yra nepagrįsti. Kauno TI pareigūnai, neleisdami perduoti pareiškėjui taksofono kortelių paketuose su spauda, tinkamai vykdė įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis patyrė kalėdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, šios institucijos pareigūnams atsisakius jam perduoti vokus, pašto ženklus, tušinukus bei taksofono korteles.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Nors pareiškėjas skunde neįvardino konkretaus atvejo, kuomet jam buvo neperduoti vokai, pašto ženklai, atvirutės, tušinukai ir taksofono kortelės, buvę jo artimųjų atsiųstuose (atneštuose) siuntiniuose, tačiau iš prie skundo pateiktų pareiškėjo skundų matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. jam nebuvo perduoti pašto ženklai, buvę voke, atsiųstame kartu su pareiškėjos žmonos laišku (b.l. 16-17), taip pat 2013 m. rugsėjo mėnesį atsisakius priimti iš pareiškėjo žmonos atneštus daiktus, t.y. vokus, pašto ženklus, atvirukus ir pan. (b.l.13-15). Atsakovo atstovas neginčija pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl Kauno TI taikyto draudimo pareiškėjui nebuvo perduoti jo artimųjų atsiųsti ar atnešti perduoti daiktai: vokai, pašto ženklai, atvirutės, rašikliai, taksofono kortelės.

Suimtųjų teisė gauti ir siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims neribotą kiekį laiškų nustatyta Sėmimo vykdymo įstatymo (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01) 16 straipsnio 1 dalyje. Šio įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė gauti pašto ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda. Minėtoje straipsnio 1 dalis numato, jog suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, 4 dalyje nurodyta, jog pašto ar perduodamų drabužių, avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims tvarka ir labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo šiems asmenims tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2012-04-01 iki 2014-12-23) 38 punkto nuostatas, suimtajam atsiųstas laiškas prieš jį įteikiant suimtojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas, ar jame nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos suimtiesiems draudžiama turėti. Priimant perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, juos atnešusio asmens akivaizdoje patikrinama, ar juose nėra daiktų, kurių perdavimo Suėmimo vykdymo įstatymas nenumato. Rasti daiktai, kurių perdavimas nenumatytas Suėmimo vykdymo įstatyme, grąžinami asmeniui, atnešusiam siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, ir apie tai nurodoma Prašyme perduoti siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda (Taisyklių 55 p.). Pašto siuntinys ar smulkusis paketas su spauda perduodamas suimtajam, kurio vardu jis gautas, prieš tai jo akivaizdoje atidarius ir patikrinus, ar jame nėra daiktų, kurių perdavimas nenumatytas Suėmimo vykdymo įstatyme (Taisyklių 58 p.), pašto siuntinyje ar smulkiajam pakete su spauda rasti daiktai ir reikmenys, kurių perdavimas Suėmimo vykdymo įstatyme nenumatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami (Taisyklių 59 p.).

Aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų analizė duoda pagrindą daryti išvadai, kad suimtajam gali būti perduodami laiškai, drabužių, avalynės siuntinys ir smulkieji paketai su spauda.

Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, jog vokai, pašto ženklai, atvirukai, taksofono kortelės, rašikliai nepriskiriami prie draudžiamų gauti daiktų, kurie išvardinti Bausmių vykdymo kodekso 1 priede. Tačiau šių daiktų perdavimas kartu su pašto siuntiniu ar smulkiuoju paketu su spauda Suėmimo vykdymo įstatyme nėra numatytas, todėl atsakovas, neperduodamas šių daiktų pareiškėjui, laikėsi teisės aktų reikalavimų ir neteisėtų veiksmų neatliko.

Pažymėtina, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 25 str. 1 d. nuostatas suimtiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams, sugyventiniams ir artimiesiems giminaičiams, o tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu – kitiems asmenims. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į suimtojo asmeninę sąskaitą (Suėmimo vykdymo įstatymo 25 str. 2 d.). Tardymo izoliatoriaus administracija privalo priimti suimtajam atneštus grynuosius pinigus (Suėmimo vykdymo įstatymo 25 str. 3 d.). Suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus (Suėmimo vykdymo įstatymo 26 str. 1 d.). Suėmimo vykdymo įstatymo 28 str. 1 d. numato, kad suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Suimtiesiems draudžiamų įsigyti būtiniausių reikmenų sąrašas nurodytas Taisyklių 16 priede, kuriame tokiems daiktams priskirti metaliniai peiliai, šakutės, šaukštai ir kiti aštriabriauniai bei smailūs reikmenys, žirklės, medicininės paskirties reikmenys – be rašytinio gydytojo leidimo, šaltkalvio, staliaus ir kiti įrankiai, kvepalai, odekolonai ir kiti gaminiai, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio; skustuvai (išskyrus elektrines ir mechanines skutimosi priemones bei skutimosi aparatus su kasetėmis), buitiniai elektriniai prietaisai (išskyrus nurodytus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte, iki 1000 W galingumo virdulius ir vandens šildytuvus).

Akivaizdu, kad pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, suimtiesiems, asmeninėje sąskaitoje turintiems piniginių lėšų, suteikta teisė kartą per savaitę įsigyti Kauno TI parduotuvėje būtiniausių reikmenų, nepatenkančių į Taisyklių 16 priede nurodytą draudžiamų įsigyti būtiniausių reikmenų sąrašą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nurodyti daiktai - vokai, pašto ženklai, rašymo priemonės, atvirukai, taksofono kortelės į minėtą Taisyklių 16 priedo sąrašą nepatenka, byloje esantys duomenys patvirtina, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjas gaudavo pinigines perlaidas, asmeninėje sąskaitoje turėjo pinigų (b.l. 45-50), todėl, teismo nuomone, turėjo galimybę Kauno TI veikiančioje parduotuvėje įsigyti reikmenų, reikalingų bendravimui su artimaisiais palaikyti, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl galimybės bendrauti su šeima ribojimo atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Kauno tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (Įstatymo įgyvendinimas) teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė