Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Algerdo Urbšio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajam A. B. ir jo atstovui Vytautui Gustui, išteisintiesiems V. V. ir L. S., gynėjams advokatams Violetai Naujokienei, Vladui Incui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusio A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. ir L. S. pagal LR BK 154 str. 1d. išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltino V. V. tuo, kad jis 2006-09-04 pareiškime, rašytame Kauno miesto Vilijampolės PN, nurodė tikrovės neatitinkančias, jį apšmeižusias žinias apie tai, kad 2006-08-06 apie 13 val. namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) kieme, A. B. rankomis pastūmė V. V., ko pasekoje V. V. nukritus ant plytų krūvos, buvo sulaužyti šonkauliai, o L. S. kaltino tuo, kad 2006-09-06 pareiškime Kauno miesto Vilijampolės PN nurodė, jog matė, kaip A. B. pastūmė V. V., ir pastarasis nugriuvo.

Nukentėjusysis A. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-05-15 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodė, kad remiantis V. V. pareiškimu buvo pradėta administracinė byla, A. B. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymo. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2006-10-30 įsiteisėjusiu nutarimu administracinės teisės pažeidimo bylos teisena A. B. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apelianto nuomone, dėl nepagrįstai pradėtos administracinės teisenos kaltas V. V., kuris pareiškime nurodė A. B. šmeižiančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, t.y. neteisingai nurodė, kad A. B. pastūmė V. V., ko pasekoje šis nugriuvo ir susilaužė šonkaulius. Iš tikrųjų V. V. šonkaulius susilaužė ne dėl A. B. kaltų veiksmų, o patirdamas traumą buityje. Tuo pačiu, apelianto nuomone, kaltinamasis L. S. policija neteisingai paaiškino, kad tikrai matė, kaip A. B. tyčia pastūmė V. V., ko pasekoje šis nugriuvo ir susilaužė šonkaulius. Pirmos instancijos teismas neteisingai ir labai formaliai išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Dėl šių priežasčių išteisinamasis teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį ir jo atstovą, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, išteisintuosius, jų gynėjus ir prokurorą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą V. V. ir L. S. išteisinamąjį nuosprendį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarimu administracinėje byloje (b.l. 3) nustatyta, kad nukentėjusiajam A. B., remiantis V. V., jo sugyventinės A. P. ir L. S. pareiškimais, 2006-10-16 buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymo. V. V., A. P. ir L. S. pareiškimuose buvo nurodyta, kad A. B. pastūmė V. V., o šis nukrito ant plytų krūvos. Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėjant administracinę bylą pagal A. B. surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą buvo konstatuota, kad nėra pakankamai įrodymų A. B. kaltei dėl ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymo pripažinti, o minėtų asmenų pareiškimuose nurodytos faktinės pažeidimo aplinkybės nesutampa su išrašu iš medicininių dokumentų dėl V. V. patirtų sužalojimų. Tai reiškia, kad V. V., A. P. ir L. S. pareiškimuose surašyti šių asmenų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes nebuvo pripažinti melagingais, žinomai neatitinkančiais tikrovės ar tyčia šmeižiančiais A. B.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai galėjo apsirikti dėl įvykio datos ir kitų faktinių aplinkybių, nes V. V. į medikus kreipėsi tik po trijų savaičių po įvykio, o į policiją – dar vėliau. Be to, administracinė teisena buvo nutraukta ne dėl melagingo A. B. įskundimo, o dėl įrodymų nepakankamumo. Šis administracinės teisenos nutraukimo faktas nesuponuoja neabejotino konstatavimo, kad V. V. ir L. S. tyčia apšmeižė A. B.. Todėl kaltinamųjų asmenų veikose nėra BK 154 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymių, ir šie asmenys teisėtai ir pagrįstai išteisinti.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusio apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusio A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.