- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-25-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- K. S.
- Suinteresuotas asmuo
- LR Teisingumo ministerija, LR Socialinės apsaugos
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko,
dalyvaujant atsakovės atstovei advokatei Aušrai Ručienei, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Čereškienei,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliacine tvarka perduotą iš naujo nagrinėti ieškovo R. S. 2010-02-23 apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo c. b. Nr. 2-20-644/2010 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei K. S. dėl santuokos nutraukimo, vaiko neteisėto išvežimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (išvadą teikusi institucija – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, suinteresuoti asmenys: LR Teisingumo ministerija ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2007-01-10 ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-939-644/2007 (b. l. 2-4) K. S. prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2005-03-10, tarp jos ir R. S.; nustatyti, kad santuoka iširo dėl pastarojo kaltės; priteisti šalių nepilnamečiam sūnui L. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės; nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei S. pavardę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2007-08-01 ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-938-644/2007 (b. l. 2-3) ieškovas R. S. prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2005-03-10, tarp jo ir atsakovės K. S.; priteisti iš atsakovės 50.000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2007-11-13 protokoline nutartimi civilines bylas Nr. 2-939-644/2007 ir Nr. 2-938-644/2007 sujungė, paliekant numerį Nr. 2-939-644/2007.
Šalies argumentai
2007-05-04 ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-650-34/2007 (t. 1, b. l. 2-4) ieškovas R. S. prašė pripažinti atsakovės K. S. veiksmus išvežant šalių nepilnametį sūnų L. S. į Angliją ir jo negrąžinant į Lietuvos Respubliką laikinajame leidime nustatytu terminu neteisėtais; įpareigoti atsakovę grąžinti nepilnametį sūnų L. S. į Lietuvą; nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu R. S..
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2007-11-30 nutartimi (1 t., b. l. 65) civilines bylas Nr. 2-650-34/2007 ir Nr. 2-939-644/2007 sujungė, paliekant numerį Nr. 2-650-34/2007.
2008-02-29 pareiškimu (1 t., b. l. 159) reikalavimo grąžinti vaiką į Lietuvą atsisakė, nurodydamas, kad šis klausimas yra sprendžiamas Didžiosios Britanijos teisme.
2010-01-12 teismo posėdžio metu (4 t., b. l. 32-36) ieškovo atstovė sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės, vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, iš ieškovo priteista 250 Lt per mėnesį sūnaus išlaikymui, prašė nustatyti tokią bendravimo su sūnumi L. S. tvarką: pavasario mokymosi atostogų metu – balandžio 1 d. vaikas privalo būti atvežtas į Lietuvą, oro uoste vaiką pasiima tėvas, o išvykimo dieną – balandžio 18 d., tėvas vaiką atveža į oro uostą; vasaros mokymosi atostogų metu – liepos 24 d. vaikas privalo būti atvežtas į Lietuvą, oro uoste vaiką pasiima tėvas, o išvykimo dieną – rugsėjo 1 d., tėvas vaiką atveža į oro uostą; kitomis atostogų ir švenčių dienomis tėvas lanko vaiką Anglijoje, prieš tai informavęs vaiko motiną.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko su ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka, nurodė, kad tėvas kaip ir kiti artimieji giminaičiai su vaiku gali bendrauti kiek nori, gali atvykti į Angliją, bendrauti telefonu, internetu. Atsakovė nurodė, kad reikalavimo atvežti vaiką į Lietuvą įvykdyti negalės, nes ji dirba ir negali kada nori atvažiuoti į Lietuvą. Nesutiko, kad tėvas su vaiku bendrautų visų pavasario ir vasaros mokymosi atostogų metu, kadangi tokiu būdu būtų apribota jos teisė savo atostogų metu bendrauti su vaiku, kartu leisti atostogas.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2010-01-26 sprendimu (4 t., 37-40) tenkino dalį ieškinio ir dalį priešieškinio: šalių santuoką, įregistruotą 2005 03 10 Prienų rajono CMS (akto įrašo Nr.19), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakove; nustatė tokią bendravimo su vaiku tvarką: vaiko pavasario mokymosi atostogų metu ieškovas turi teisę pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo dešimt kalendorinių dienų nuo atostogų pradžios; pasibaigus šiam bendravimo laikui, privalo grąžinti vaiką į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą; vaiko vasaros mokymosi atostogų metu ieškovas turi teisę pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo dvidešimt kalendorinių dienų nuo atostogų pradžios; pasibaigus šiam bendravimo laikui, privalo grąžinti vaiką į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą; nurodytų atostogų metu ieškovui neribojama teisė išvykti su vaiku į Lietuvą (jeigu vaikas gyvens ne Lietuvoje) ar į kitą šalį praleisti atostogas; apie tai, kad bendraus su vaiku atostogų metu, ieškovas privalo pranešti atsakovei prieš dvidešimt dienų; kitu metu, atostogų ir švenčių dienomis ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, kai atsakovė sutinka, kad ieškovas bendrautų su vaiku ieškovo pasirinktoje vietoje; šiais atvejais apie tai, kad bendraus su vaiku, ieškovas privalo pranešti atsakovei prieš septynias dienas; bet kuriuo atveju, po bendravimo, ieškovas privalo grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą; įpareigojo atsakovę nedelsiant informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius telefonus ir elektroninio ryšio priemones, taip pat apie bet kuriuos šių duomenų pasikeitimus; priteisė iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2007-08-02 iki jo pilnametystės, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; šias lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti atsakovei; priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą nutraukė; priteisė valstybei iš ieškovo 108 Lt, iš atsakovės 18 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 48-51) prašė iš dalies panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2010-01-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą - nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu); teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su jo motina (atsakove), nustatyti tokią jo bendravimo su sūnumi tvarką: vaiko žiemos ir vasaros atostogų metu jo motina (atsakovė) vaiką atveža į Lietuvą, o ieškovas oro uoste vaiką pasiima ir pasibaigus atostogoms jį grąžina Vilniaus oro uoste motinai; arba panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2010-01-26 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokios buitinės sąlygos, kuriose gyvens vaikas, įrodymų apie savo darbinę veiklą, gaunamas pajamas ir kt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad net buto, kuriame gyvena atsakovė su šalių sūnumi, nuoma yra pasibaigusi. Kiti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pagrindinis atsakovės pragyvenimo šaltinis yra gaunamos vaiko išmokos iš Anglijos valstybės. Be to, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas iš Lietuvos Respublikos apgaulės būdu buvo išvežtas jo motinos (atsakovės) į Angliją ir to pasekmėje dėl atsakovės neteisėtų veiksmų beveik dvejus metus ieškovas negalėjo matytis su savo sūnumi. Atsakovė proceso eigoje buvo įtikinusi teismą, jog ieškovas šeimoje smurtavo, jog ieškovui yra apribotos galimybės įvažiuoti į Angliją, neva tai tokius sprendimus priėmė Anglijos teisėsaugos institucijos ir tokių atsakovės veiksmų pasekmėje ieškovas neturėjo jokios realios galimybės bendrauti su sūnumi. Tik vykstant teisminiam procesui dėl sūnaus grąžinimo į Lietuvos Respubliką ieškovui atsirado galimybė pasimatyti su savo sūnumi, kurio nebuvo matęs beveik dvejus metus, tačiau, atvykęs į Angliją pasimatyti su vaiku, jis neturėjo jokios galimybės tai daryti betarpiškai, nes atsakovės motina buvo visą laiką su jais, mėgino provokuoti konfliktus, tikėdamasi, jog ieškovui bus apribotas įvažiavimas į Angliją. Dėl nurodytos priežasties, apsidrausdamas nuo nepagrįstų kaltinimų, ieškovas privalėjo prašyti savo Anglijoje gyvenančio draugo, kad jis ieškovą lydėtų į susitikimus su sūnumi, kad visą susitikimų laiką būtų kartu, kas labai apribojo ieškovo ir sūnaus bendravimo betarpiškumą. Šių bendravimų metu sūnus atsakovui pasakęs, kad kartu su juo ir jo mama gyvena dėdė, kurį mama liepia vadinti tėvu. Neatmestina, kad atsakovė yra sukūrusi faktinę kitą šeimą, tačiau nėra įrodymų, kaip kiti jos šeimos nariai priima ieškovo sūnų, ar tai nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, ar vaikas juos priima ir kt. Tokiu būdu teismo sprendimo motyvas, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, nes Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisiu apsaugos tarnyba proceso metu pateikė išvadą, jog nepilnamečio vaiko gyvena vieta turi būti nustatyta su motina, o duomenų, jog motina netinkamai rūpintųsi vaiku nėra, yra nepagrįsti reikiamais rašytiniais įrodymais, nes Vaiko teisių apsaugos tarnyba nepateikė jokių įrodymų apie vaiko gyvenimo ir buities sąlygas, nes neturėjo tokios galimybės vaikui gyvenant Anglijoje, o teismas savo iniciatyva šių įrodymų nerinko, jų pateikti atsakovei nenurodė. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų teismo proceso metu pateikti paaiškinimai negali būti laikomi įrodymais (CPK 57 str.). Teismas, nustatęs nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo motina, kuri jau daugiau kaip du metus su sūnumi laikinai gyvena Anglijoje, šių aplinkybių visiškai nesiaiškino, o tai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, kas nėra leistina šios kategorijos bylose (LAT senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 35). Teismas neišsiaiškino ne tik būtinų faktinių aplinkybių (vaiko buities sąlygos; vaiko prisirišimas prie tėvo ir/ar motinos; tėvo ir/ar motinos materialinė padėtis; vaiko noro, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi, ir kokioje valstybėje; vaiko atvykimo ir gyvenimo Anglijoje be tėvo sutikimo, teisėtumo ir kt.), bet ir specifinių aplinkybių šioje byloje, t. y. vaiko nuolatinio gyvenimo Anglijoje teisėtumo, socialinių ir kitų vaiko teisių užtikrinimo garantijas šioje valstybėje, paties vaiko požiūrio į gyvenimą Anglijoje, vaiko adaptavimosi galimybių, vaiko tėvo (ieškovo), su kuriuo vaikas negyvena, ir kitų giminaičių galimybių matytis su vaiku jam išvykus j užsienio valstybę nuolat gyventi. Šiuo atveju bylos rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad vaikas iš Lietuvos į Angliją buvo išvežtas prieš ieškovo valią, ieškovui, kaip vaiko tėvui, iki šiol trukdoma laisvai bendrauti su vaiku, vaikui atimta bet kokia galimybė bendrauti su ieškovo motina - vaiko močiute, ieškovo broliu - vaiko dėde, ieškovo seserimi - vaiko teta ir jos šeima bei kitais artimais giminaičiais. Ieškovui susitikus su savo sūnumi Anglijoje, po gana trumpo bendravimo vaikas pareiškė norą važiuoti su tėvu namo į Lietuvą, o tai akivaizdžiai įrodo, jog vaikas sunkiai adaptuojasi svetimoje šalyje, kad jis, nors ir būdamas pakankamai jauno amžiaus, nepamiršo savo šalies, Lietuvą jis laiko savo namais. Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimas, kaip pažeidžiantis nepilnamečio vaiko interesus bei materialinės teisės normas, yra naikintinas. Teismas ieškovui faktiškai apribojo bendravimą su savo sūnumi ir vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais. Pagal teismo sprendimą ieškovas privalo važiuoti į Angliją ir pasiimti vaiką tik 30 dienų per metus. Teismas šiuo atveju visiškai nepasisakė ir nevertino tos aplinkybės, kad nepilnametį vaiką į Angliją jo motina išsivežė apgaulės būdu, šią aplinkybę patvirtindama Kauno apygardos teisme sakydama, kad, prašydama ieškovo laikino leidimo išsivežti vaiką iš Lietuvos, ji jau žinojo, jog vaiko į Lietuvą negrąžins. Ne dėl savo kaltės ištisus kelerius metus ieškovas buvo visiškai atskirtas nuo sūnaus, ne dėl jo kaltės kelerius metus vyko teisminiai ginčai, atsakovės tikslingai vilkinami, kad praeitų kuo daugiau laiko, nes vaiko grąžinimui labai svarbus laikas, prabuvus kitoje šalyje daugiau kaip metus laiko, faktiškai vaiko grąžinti nėra galimybės, kas įvyko ir šiuo atveju. Teismas patenkino atsakovės reikalavimą, kad sūnų ieškovas turėtų pasiimti jos gyvenamojoje vietoje Anglijoje, savo lėšomis atsivežti į Lietuvą ir jį savo lėšomis grąžinti į Angliją, nes atsakovei atvežti vaiko į Lietuvą nėra finansinių galimybių bei laiko, o kitu laiku vaiką leido paimti tik jai leidus. Tai akivaizdžiai pažeidžia ieškovo, kaip vaiko tėvo, interesus. Atsakovė pati patvirtina, kad jos materialinė padėtis yra daug blogesnė, tačiau teismas šios labai svarbios aplinkybės visiškai nesiaiškino. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visą šio proceso laiką ieškovui buvo kliudoma bendrauti su vaiku, jis buvo šmeižiamas dėl nebūto smurto, kad vaikas ieškovo bijo ir kt. Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai tėvas ar motina yra išvykę į kitą šalį, tėvui ar motinai, gyvenančiam Lietuvoje, vaikus į Lietuvą atveža tas iš tėvų, kuris išvyko iš Lietuvos. Tokiu būdu teismas nukrypo ir nuo teismų praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010-09-09 nutartimi (4 t., b. l. 120-125) atmetė ieškovo apeliacinį skundą (4 t., b. l. 48-51), Prienų rajono apylinkės teismo 2010-01-26 sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas kasaciniu skundu (4 t., b. l. 136-138) prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su juo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-29 nutartimi (4 t., b. l. 150-160) panaikino Kauno apygardos teismo 2010-09-09 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, atsakovės įpareigojimo informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius telefonus ir elektroninio ryšio priemones bei apie bet kuriuos šių duomenų pasikeitimus, išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovės šių lėšų tvarkytoja paskyrimo, ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui; panaikino nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; 2010-09-09 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, dėl paliktinų pavardžių ir dėl ieškovo atsisakymo nuo reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti sūnų į Lietuvą ir šios bylos dalies nutraukimo paliko nepakeistą.
Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atsakovė pateikė savo kontaktinio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 33); būsto, esančio FLAT 2 23a (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nuorašą su vertimu (t. 5, b. l. 41-68), iš kurio matyti, kad atsakovė moka 650 svarų per mėnesį nuomos mokestį, nuomos terminas 12 mėn., skaičiuojant nuo 2010-12-09. Atsakovės atstovės teigimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsakovė imasi priemonių, kad ji su vaiku persikeltų į naujus namus su didesnėmis patalpomis, kas išsispręs sausio mėnesį, todėl negalėjo pateikti į bylą naujos nuomos sutarties. Taip pat gauti duomenys apie atsakovės pajamas (t. 5, b. l. 67-89), iš kurių matyti, kad atsakovė dirba 16 val. per savaitę, nuo 2011-04-06 iki 2012-04-05 jos darbo apmokestintas kreditas (kita nei vaiko priežiūra) buvo 3.872,28 svarai, darbo apmokestintas kreditas (vaiko priežiūra) - 154.36 svarai, vaiko apmokestintas kreditas - 3.103,68 svarai, be to, nuo 2011-03-21 atsakovei buvo skiriama gyvenamojo būsto pašalpa 131,75 svarai per savaitę (t. 5, b. l. 86-88). (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 2011-05-25 pažyma (t. 5, b. l. 81) patvirtina, jog šalių sūnus nuo 2009-09-09 mokosi valstybinėje pradinėje mokykloje, jo lankomumo lygis yra 91,9 proc. Visi minėti dokumentai patvirtinti tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka.
Kolegija, iš naujo nagrinėdama bylos dalį apeliacine tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartyje išdėstytais išaiškinimais, kurie yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.), taikydama 2003-11-27 Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, taip pat vadovaudamasi 2001-05-28 Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 ,,Dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose”, su prašymu dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi į kompetentingą teismą Didžiojoje Britanijoje, prašydama: įvertinti vaiko, gyvenančio kartu su mama atsakove adresu FLAT 2 23a (duomenys neskelbtini) gyvenimo ir šeimos aplinkos sąlygas, motinos (atsakovės) pastangas ir realias galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tinkamas raidos sąlygas, vaiko ir motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, motinos asmeninius bruožus; apklausti nepilnametį vaiką, pateikiant jam šiuos klausimus: a) su kuriuo iš tėvų (t. y. su mama (atsakove) ar su tėvu (ieškovu)) jis norėtų toliau gyventi?; b) kokie yra jo apsisprendimo motyvai? (t. 5, b. l. 27-29).
Jos Didenybės Aukštojo Teisingumo Teismo Karalienės suolo skyriaus 2011-08-22 potvarkiu Vaikų ir šeimos referentui buvo pavesta paruošti socialinio gerbūvio ataskaitą. Šeimos teismo konsultantė Sharon Walsh parengė ir 2011-11-01 pasirašė Socialinio gerbūvio ataskaitą, kurią Kauno apygardos teisme gavus 2011-11-28, buvo padarytas jos vertimas į lietuvių kalbą.
Ataskaitoje nurodyta, kad motina neįrašyta į Policijos įskaitą Jungtinėje Karalystėje; kad tuo metu dėl Luko ir jo motinos nebuvo užvestų bylų, tačiau praeityje 2010-2011 m. buvo keturi socialinėms tarnyboms policijos (3) ir mokyklos (1) perduoti atvejai (dėl konflikto tarp K. S. ir jos partnerio, dėl suaugusių vyrų konflikto ir dėl mėlynės ant Luko nugaros), kurių vertinimo išdavos buvo teigiamos ir bylos uždaryta vietinės valdžios institucijoms įsitikinus, kad K. S. ,,gerai auklėja ir gina Luką“, kad ,, tiesiogiai Lukui nebuvo padaryta jokios žalos“ bei pripažinus, kad ,,L. S. netyčia nugriuvo“. Ji susitiko su K. S. ir Luku jų namuose 2011-09-20 bei su Luko senele iš mamos pusės. K. S. jai patvirtinusi, kad ji nėra smurto šeimoje auka su savo dabartiniu partneriu, kurį ji pažįsta ketverius metus, kuris kartu su jais negyvena, bet apsilanko ir būtent kuris, buvo įtrauktas į visus tris pranešimus Socialinėms tarnyboms, nes jis, išgėręs alkoholio, tampa pavydus ir agresyvus kitų vyrų atžvilgiu, tačiau jo elgesys didesnę laiko dalį yra visiškai deramas, įskaitant ir tai, kad jis būna labai geras su L. S. per savo apsilankymus. K. S., dirbdama puse etato valytoja, 16 valandų per savaitę, nuveža L. S. į mokyklą ir iš jos pasiima, be to, L. S. lanko mokyklos atostogų klubą, per ilgesnes mokyklos atostogas jos motina pasiūlo jai pagalbą pasirūpinant vaiku. Į jų dabartinį būstą L. S. su savo mama persikėlė 2008 metais. Tai yra dviejų miegamųjų privačiai nuomojamas butas pirmame aukšte Londono priemiesčio High gatvėje. Šeimos namai yra švarūs ir atitinkamai apstatyti bei tinkami vaikui, L. S. turi savo kambarį. L. S. pasirodė kaip drovus, jautrus ir kūrybingas berniukas, suprantamai nenorintis kalbėtis apie savo norus ir jausmus, susijusius su jo tėvu. Šeimos teismo konsultantės nuomone, L. S. labai sutrikęs savo nuomonėse apie tėvą, patekęs tarp savo mamos baimių tėvo atžvilgiu, apie kurias jis žino, ir tarp savo atsargumo tėvo atžvilgiu, kai jis buvo nuviltas, kad metų metus tėvas nepalaikė su juo ryšio. L. S. nerodo noro klausinėti ir nerodo susidomėjimo tiesiogiai bendrauti su tėvu – šioje fazėje jis verčiau nori netiesioginio bendravimo. Dėl aiškaus ketinimo bendrauti poreikio – L. S. negali apibūdinti reikšmingo ir teigiamo ryšio su savo tėvu. Šeimos teismo konsultantės požiūriu taip yra dėl to, kad jo tėvai gyvena skirtingose šalyse, ir dėl L. S. persiduodančios baimės, kurią motina jaučia dėl neprižiūrimo bendravimo, kartu su L. S. aiškiu prisiminimu, kad tėvas nepalaikė bendravimo su juo po savo paskutinio susitikimo, šiuo metu perspektyvos, kad tarp L. S. ir jo tėvo gali būti sukurtas palankus ryšys, yra realiai sumažėjusios. Dėl saugių bendravimo vizitų galimybės - šeimos teismo konsultantė negalėjo patvirtinti, kad L. S. gali būti surengtas saugus tiesioginis bendravimas, kuris būtų reikalingas, jeigu motinos pranešimas apie teismo išvadas dėl jos teiginių apie tėvo elgesį jos atžvilgiu praeityje, ką paliudijo ir L. S., yra tiesa. Saugus bendravimas šiame kontekste taip pat paremtas ir tėvo galimybe suprasti bei įrodyti nepertraukiamą nuolatinį įsipareigojimą bendrauti, prisiderinant prie L. S. dienotvarkės, ir pastarojo baimės matytis su tėvu be kito patikimo suaugusiojo kartu. Apibendrindama šeimos teismo konsultantė negalėjo šioje stadijoje L. S. rekomenduoti, kad vyktų tiesioginis bendravimas, bet rekomendavo pirmiausia nustatyti netiesioginį bendravimą telefoniniais pokalbiais ar bendravimą per Skype. Tai L. S. suteiktų geresnę pusiausvyrą, svarstant praktinę naudą ir riziką jam bendraujant su tėvu. Tėvas turėtų įrodyti norą nepertraukiamai bendrauti su vaiku, domėtis jo gyvenimu, nes po vaiko atsiminimų, jog tėvas nepalaikė bendravimo su juo po paskutinio susitikimo, sukurtas palankus ryšys yra sumažėjęs, vaikui susiformavusi baimė matytis su tėvu be kito patikimo suaugusiojo kartu. Apie tiesioginį bendravimą galima bus svarstyti tik po vaiko ir tėvo netiesioginio pabendravimo (telefonu, skype), kuris, rekomenduotina, turėtų trukti ne mažiau pusę metų bent kartą per mėnesį, kad vaikas suprastų, kad tėvas iš tiesų juo domisi (kaip jam sekasi mokykloje, namuose), kad jis jam rūpi. Motina tuo tarpu turėtų skatinti tokį bendravimą ir nesidalinti su vaiku savo negatyvia nuomone apie jo tėvą. Rekomenduotina netiesioginio bendravimo pažangą, prieš nustatant tiesioginį kontaktą, teismui patikrinti, nes, priešingu atveju, yra didelė tikimybė, kad net ir netiesioginis bendravimas gali nutrūkti. Teismui rekomenduota: derama tvarka patvirtinti, jog L. S. ir toliau galėtų gyventi globojamas motinos, taip pašalinant bet kokį L. S. nerimą, kad jam gali tekti persikelti gyventi su tėvu ar reguliariai lankytis Lietuvoje be mamos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Daiva Čereškienė pateikė vienareikšmišką išvadą, jog, remiantis iš Anglijos pateiktomis išvadomis, pagal vaiko interesus jis turi likti su mama, o ieškovo prašymas dėl gyvenamosios vietos nustatymo su juo yra neįgyvendinamas, nes ieškovas Lietuvoje nebūna. Vaikas, 2 metus nematęs tėvo, nori tik netiesiogiai bendrauti su tėvu, o tiesioginio kontakto nenori, todėl atstovė prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Spręsdama dėl ieškovo ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta kartu su atsakove, teisėjų kolegija nustatė, kad nei ieškovas, nei atsakovė nedalyvavo 2010-01-12 vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje, po kurio buvo priimtas skundžiamas sprendimas, jiems atstovavo advokatai (CPK 51 str.). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir kad iš jo būtų priteista sūnui išlaikyti po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės. Nurodyti ieškovo atstovės paaiškinimai užfiksuoti 2010-01-12 teismo posėdžio protokole, dėl jų CPK nustatyta tvarka nepareikšta jokių pastabų. Pirmosios instancijos teismas, pagal tokią ieškovo atstovės pareikštą nuomonę konstatavęs, kad nėra šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, patenkino atsakovės prašymus nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja ir priteisti iš ieškovo 250 Lt per mėnesį išlaikymą sūnui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi apeliacinės instancijos teisme surinktus vaiko gyvenimo, mokymosi ir buities sąlygas Londone bei atsakovės materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus, atsižvelgdama į ieškovo atstovės teismo posėdyje žodžiu išsakytus ir raštu pateiktus argumentus, iš kurių akivaizdu, jog ieškovo netenkina tik teismo nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, pripažįsta pirmosios instancijos teismą teisingai išsprendus šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina bei jos prašomo išlaikymo priteisimo klausimą, ir šios teismo sprendimo dalies nekeičia, o ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais ši buvo ginčijama, atmeta. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto teismo posėdyje papildomai duotą kategorišką išvadą, jog vaiko gyvenimas su motina atitinka jo interesus, taip pat į tai, kad mažametis vaikas nuo gimimo nuolat gyvena su motina ir kad byloje nepateikta duomenų, jog ji negalės užtikrinti sūnui normalių gyvenimo sąlygų. Ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nerinko duomenų apie vaiko gyvenimo ir buities sąlygas Anglijoje, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais, tačiau iš pačios kolegijos surinktų duomenų akivaizdu, jog dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra jokio pagrindo padaryti kitokią išvadą, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė tokią bendravimo su vaiku tvarką: vaiko pavasario mokymosi atostogų metu ieškovas turi teisę pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo dešimt kalendorinių dienų nuo atostogų pradžios; pasibaigus šiam bendravimo laikui, privalo grąžinti vaiką į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą; vaiko vasaros mokymosi atostogų metu ieškovas turi teisę pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo dvidešimt kalendorinių dienų nuo atostogų pradžios; pasibaigus šiam bendravimo laikui, privalo grąžinti vaiką į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą; nurodytų atostogų metu ieškovui neribojama teisė išvykti su vaiku į Lietuvą (jeigu vaikas gyvens ne Lietuvoje) ar į kitą šalį praleisti atostogas; apie tai, kad bendraus su vaiku atostogų metu, ieškovas privalo pranešti atsakovei prieš dvidešimt dienų; kitu metu, atostogų ir švenčių dienomis ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, kai atsakovė sutinka, kad ieškovas bendrautų su vaiku ieškovo pasirinktoje vietoje; šiais atvejais apie tai, kad bendraus su vaiku, ieškovas privalo pranešti atsakovei prieš septynias dienas; bet kuriuo atveju, po bendravimo, ieškovas privalo grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Be to, teismas įpareigojo atsakovę nedelsiant informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius telefonus ir elektroninio ryšio priemones, taip pat apie bet kuriuos šių duomenų pasikeitimus.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto ieškovo advokatės rašto (5 t., b. l. 97) matyti, jog ieškovas pageidautų, kad nustatytu laiku motina sūnų atvežtų į Lietuvą arba tėvas nustatytu laiku vaiką pasiimtų vaiko gyvenamosios vietos oro uoste; kad kelionės išlaidas abu tėvai dalintųsi lygiomis dalimis, nes vaikas Londone buvo paliktas prieš tėvo valią, bendravimas dėl vaiko motinos kaltės nutrūkęs jau keleri metai, tėvas neturi jokios galimybės bendrauti su vaiku net ryšio priemonėmis, nes vaiko motina vengia šią informaciją suteikti (pateiktuose papildomuose dokumentuose nėra nurodytas atsakovės telefono numeris, elektroninio pašto adresas).
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams. Atsižvelgiant į Šeimos teismo konsultantės Sharon Walsh parengtą Socialinio gerbūvio ataskaitą, kurioje, įvertinus situaciją, kad tėvas maždaug du metai nebendrauja su sūnumi, rekomenduota pirmiausia nustatyti netiesioginį tėvo bendravimą su sūnumi telefoniniais pokalbiais ar bendravimą per Skype, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimas tokiu būdu, kad nustatytu laiku motina sūnų atvežtų į Lietuvą arba tėvas nustatytu laiku vaiką pasiimtų vaiko gyvenamosios vietos oro uoste, neišvengiamai pažeistų mažamečio sūnaus interesus, nes tokiu būdu vaikui nebūtų sudaroma galimybė pirmiausia savo namų aplinkoje (kuri vienintelė susiklosčiusioje situacijoje jam yra saugi), dalyvaujant jį auginančiai mamai, pamatyti nuo jo jau gerokai nutolusį tėvą, prie jo vėl iš naujo priprasti ir, pačiam geranoriškai apsisprendus, be jokios prievartos kartu su tėvu išvykti iš anksto sutartam laikui iš namų. Būtent pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka, kai pačiam ieškovui suteikta teisė (bet ne pareiga) pavasario ir vasaros atostogų nustatytu metu, iš anksto apie tai informavus atsakovę (o tuo pačiu - ir suderinus tai su pačiu vaiku netiesioginio bendravimo metu), pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, o po tam tikro termino grąžinti, kolegijos nuomone, susiklosčiusioje situacijoje apsaugotų mažametį vaiką nuo streso, kurį jis patirtų tuo metu, kai mama jį turėtų perduoti tėvui oro uoste. Kolegijos nuomone, vaiko motinai neturėtų būti užkraunama atsakomybė už tai, kad ji tiek materialiąja, tiek ir psichologine prasme viena (neprisidedant prie to vaiko tėvui) vaiką paruoštų vykimui pas tėvą ir dar palydėtų jį į oro uostą arba net nuskraidintų jį į Lietuvą. Esant tokiai situacijai, kai tėvo ir vaiko ryšiai pagal bylos duomenis nėra atkurti, kolegijos nuomone, visiškai įmanoma situacija, kai vaikas, motinos nuvežtas į oro uostą arba net į Lietuvą, atsisakys pasilikti arba toliau vykti su tėvu, jeigu šalia nebus mamos. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įpareigojimas K. S. kelis kartus atvežti vaiką į Lietuvą, o po to jį pasiimti oro uoste Lietuvoje yra sunkiai įvykdomas ir nepagrįstai pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, nes atsakovė turi nuolatinį darbą ir akivaizdu, kad ji objektyviai nevisada galėtų vykdyti teismo skirtus įpareigojimus. Kolegijos nuomone, ieškovas (kuris, atsakovės atstovės teigimu, dažniausiai būna Švedijoje, ką pripažino ir jo atstovė, nurodžiusi jo telefoną Švedijoje 4 t., b. l.182), turėdamas ne tik teisę, bet ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime, gali pats iš savo buvimo vietos (pavyzdžiui, iš Švedijos) atvykti į vaiko gyvenamąją vietą, pasiimti jį su savimi (svarbių priežasčių, dėl ko jis negalėtų nuvykti į sūnaus gyvenamąją vietą ir, iš pradžių jį vėl iš naujo prisipratinus prie savęs, jį pasiimti, ieškovas nenurodė) ir bendrai leisti laiką, neribojant jam galimybės po įvykusios vaiko adaptacijos išsivežti vaiką į Lietuvą ar kitas šalis, atostogų praleidimui, nustatytą dieną vaiką grąžinant jo motinai vaiko gyvenamosios vietos adresu. Kolegija, pripažindama pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, taip pat nurodo, jog ieškovas, prašydamas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atostogų metu atsakovė atveža sūnų į Lietuvą, kur ieškovas jį pasiima ir vėliau grąžina vaiką atsakovei Vilniaus oro uoste, susijęs tik su padėtimi, kada vaikas gyvens užsienyje, tuo tarpu teismas pagrįstai nustatė ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, nepriklausomą nuo to, kur jis gyvens.
Kolegija taip pat nesutinka su ieškovo atstovės išsakytu argumentu, jog kelionės išlaidas abu tėvai turėtų dalintis lygiomis dalimis. Kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentui, jog tėvo bendravimas su sūnumi jau keleri metai nutrūkęs tik dėl vaiko motinos kaltės. Tai, kad tėvas neturi jokios galimybės bendrauti su vaiku net ryšio priemonėmis, nes vaiko motina vengia šią informaciją suteikti, kolegijos nuomone, paneigia byloje esanti ir nuo ieškovo neslepiama byloje nuo 2008-01-25 esanti informacija apie tuometinį atsakovės gyvenamosios vietos adresą 23A (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 142), apie Luko CHEAM FIELDS pradinės mokyklos adresą (4 t., b .l. 29), apie atsakovės mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116) ir Nr.+ (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 33, 107) bei atsakovės atstovės nurodymas teismo posėdyje apie tai, jog ieškovui yra nurodytas ir Skype numeris, tačiau ieškovas tais numeriais nei atsakovei, nei sūnui neskambina (5 t., b. l. 107). Kolegijos nuomone, susiklosčiusioje situacijoje sūnaus kelionės išlaidų paskirstymas sprendime, dalinant tas išlaidas pusiau, būtų neprotingas ir neįmanomas taip pat ir dėl tos priežasties, kad sūnus pagal nustatytą tvarką turi teisę su tėvu keliauti pagal ieškovo pasirinkimą, t. y. nebūtinai į Lietuvą, o į bet kurią šalį, bilietus pirktų pats ieškovas (t. y. jis nebūtų suinteresuotas ieškoti pigesnių bilietų)
Dėl apeliaciniame skunde ieškovo suformuluoto alternatyvaus prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nenurodyta jokio įstatyme nustatyto pagrindo, kuriuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas turėtų tenkinti šį apelianto prašymą, tuo labiau, kad trūkumus, kuriuos konstatavo LAT, pašalino pati kolegija.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, atsakovės įpareigojimo informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius telefonus ir elektroninio ryšio priemones bei apie bet kuriuos šių duomenų pasikeitimus, išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovės šių lėšų tvarkytoja paskyrimo, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2010-01-26 sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, atsakovės įpareigojimo informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius telefonus ir elektroninio ryšio priemones bei apie bet kuriuos šių duomenų pasikeitimus, išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovės šių lėšų tvarkytoja paskyrimo, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.