Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-05-24 · Byla Nr. ATP-364-107/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-1498-826/2013Nutarimas · 2013-04-02Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-364-107/2013Nutartis · 2013-05-24Klaipėdos apygardos teismas
  3. A2.13.-717-526/2015Nutartis · 2015-03-02Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-24
Bylos Nr.
ATP-364-107/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01296-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-364-107/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01296-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarimo, kuriuo S. D. (S. D.), gim. (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 100 litų dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta subendrinta 3000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nutarimu S. D. (S. D.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013-03-15, apie 6.28 val., (duomenys neskelbtini), degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) , pradėdamas vairuoti automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus, neįsitikino saugumu, neatsijungė nuo transporto priemonės dujų užpylimo žarnos, dėl to ją nutraukė. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde S. D. tvirtina, kad apylinkės teismas turėjo vadovautis ATPK 284 straipsnio nuostatomis, nurodo, kad jis pasišalinti iš įvykio vietos tikslo neturėjo, išvažiavo, nes nesuprato, kad padarė žalą. Apeliantas neneigia, kad užmiršo ištraukti žarną, nes pats dujas pylė pirmą kartą, degalinėje operatoriaus nebuvo. Pradėjęs važiuoti suprato, kad kažkas ne taip, todėl sustojo. Išlipęs iš automobilio atjungė žarną, ją perdavė kartu važiavusiam A. S., kad šis pažiūrėtų, ar nėra sugadinimų. S. S. pasakė, kad sugadinimų nėra, todėl nuvažiavo. Apelianto manymu, teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad degalinės teritorija stebima vaizdo kamerų, todėl jis tai žinojo ir pasišalinti iš įvykio vietos tyčios neturėjo. Gavęs pranešimą, apeliantas iš karto atvyko į įvykio vietą, sąžiningai paaiškino aplinkybes, degalinei padaryta žala nėra didelė. S. D. tik nuo 2013 m. vasario mėnesio pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbas susijęs su komandiruotėmis, todėl turi turėti vairuotojo pažymėjimą, priešingu atveju neteks darbo. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, mano, kad paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – yra neproporcinga padarytam pažeidimui, nuobaudos tikslų galima pasiekti ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones (ATPK 20 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis su S. D. apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka, mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. D. įvykio metu apgadino UAB „(duomenys neskelbtini) “ degalinės dujų užpylimo žarną, padarė bendrovei turtinės žalos už 327,66 Lt (b. l. 21) ir iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nei degalinės darbuotojams, nei policijos pareigūnams nepranešė, taip padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Kad pradėjo važiuoti iš automobilio neišėmęs dujų užpylimo žarnos, neginčijo ir pats S. D..

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Iš fotolentelėse užfiksuotų vaizdų matyti, kad dujų užpylimo žarna buvo nutraukta (b. l. 5, 5a). Akivaizdu, kad šio fakto S. D. nepastebėti negalėjo, todėl ši aplinkybė pagrįstai leidžia tvirtinti, kad S. D. iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai. S. D. įvykio metu turėjo įsitikinti, ar nepadarė degalinei žalos, apie tai pranešti degalinės darbuotojams, policijai, o ne prašyti, kad dujų užpylimo žarną apžiūrėtų kartu su juo buvęs A. S.. Tai, kad, gavęs pranešimą, apeliantas iš karto atvyko į įvykio vietą, jo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nesumažina. Aplinkybė, kad S. D. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pripažinta jo atsakomybe švelninančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kitos). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

S. D. anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių už 2012-05-23, 2012-06-22 padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus paskirtos nuobaudos yra galiojančios, todėl jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 11–13). Ši aplinkybė turėjo būti pripažinta apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau, nesant institucijos, surašiusios S. D. administracinį teisės pažeidimo protokolą, apeliacinio skundo, sunkinti apelianto padėties teismas negali.

Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į S. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, pažeidimu padaryta turtinė žala neatlyginta. Aplinkybė, kad S. D. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas ir kurios pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nėra išskirtinė.

Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei laipsnį, S. D. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, S. D. už padarytus administracinius teises pažeidimus pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas paskyrė minimalias sankcijoje numatytas baudas, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį teisę vairuoti transporto priemones atėmė minimaliam trejų metų terminui. Paskirta subendrinta nuobauda nėra per griežta, nes, neatėmus teisės vairuoti transporto priemones, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bei užtikrintas visuomenės interesas.

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

n u t aria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-02 nutarimą palikti nepakeistą, S. D. (S. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Stasys Valužis