Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-173-884/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
2-173-884/2019
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00556-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Valinskytė
Ieškovas
N. B.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 2-173-884/2019Teisminio proceso Nr.2-10-3-00556-2018-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.5.1.2.2.; 2.2.2.3.1.10.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Skaistė Valinskytė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei,dalyvaujant ieškovei N. B. ir jos atstovui advokatui V. G.,atsakovės atstovams G. L. advokatui I. B., advokatei S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Neringa 2“ dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos „Neringa 2“ 2017 m. lapkričio 7 d. valdybos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė prašė panaikinti atsakovės valdybos 2017 m. lapkričio 7 d. nutarimus Nr. 1.1., 1.2. visa apimtimi. Nurodė, kad ieškovė yra daugiabučio namo savininkų bendrijos „Neringa 2“ (toliau – bendrija) narė. Jai nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos esančios daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini). bei dalis žemės sklypo. Bendrijos valdybos 2017 m. lapkričio 7 d. nutarimų Nr. 1.1. ir 1.2. pagrindu buvo atlikti savavališki veiksmai, kurių metu buvo pašalinti po ieškovės buto langais buvę jai nuosavybės teise priklausantys želdiniai ir tvora. Minėti nutarimai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi atsakovė viršijo savo kompetencijos ribas, t. y. atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovės pirmininką atlikti neteisėtus veiksmus, bet kokia atsakovės veikla buvo galima tik gavus atitinkamus ieškovės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos leidimus ir/ar sutikimus šalinti iš žemės sklypo esamus želdinius ir tvorą. Atsakovė, prieš pradėdama savo veiksmus, turėjo gauti ieškovės sutikimą, kadangi buvo nutarta pašalinti ieškovei priklausančius želdinius ir tvorą. Ginčijami nutarimai, jai pateikus rašytinį prašymą Palangos miesto policijos komisariatui, jai buvo įteikti 2018 m. birželio 8 d. ir šie nutarimai prieš tai nebuvo niekur paskelbti viešai, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. birželio 9 d.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigianti apie ginčijamus nutarimus sužinojusi tik 2018 m. birželio 8 d. 2017 m. lapkričio 7 d. bendrijos valdybos posėdžio protokolo kopiją bendrijos pirmininkas ieškovei pateikė elektroniniu paštu 2018 m. sausio 18 d. Ginčijami nutarimai taip pat buvo viešai paskelbti daugiabučio namo gyventojams, 2017 m. lapkričio 7 d. bendrijos valdybos posėdžio protokolo kopiją pakabinant daugiabučio namo skelbimų lentoje. Ieškovė nuo 2018 m. sausio mėnesio tiesiogiai dalyvavo žemės sklype vykusiuose tvoros statybos teisėtumo patikrinimuose ir atsakingų institucijų ir pareigūnų apklausose, todėl nutarimų esmė ieškovei neabejotinai buvo žinoma anksčiau nei ieškinyje nurodoma data. Ieškovė žinojo apie ginčijamų nutarimų priėmimą ir tariamą jos teisių pažeidimą nuo 2018 m. sausio mėnesio, todėl pateikusi ieškinį tik 2018 m. rugsėjo 5 d., ieškovė akivaizdžiai praleido sutrumpintą trijų mėnesių bendrijos valdybos priimtų nutarimų apskundimo terminą. Atsakovės tvarkomame ir prižiūrimame žemės sklype, kurio didžioji dalis, t. y. 828/853 arba 97 proc., priklauso Lietuvos Respublikai, buvo nustatytas savavališkos statybos faktas ir pastebėta, jog žemės sklypo rytinėje dalyje stovi augalais apželdinta kaltinė - metalinė 1,5 m aukščio tvora su rakinamais varteliais, kuri trukdė atsakovei organizuoti ir atlikti daugiabučio namo fasado šiltinimo darbus. Bendrijos valdyba 2017 m. lapkričio 7 d. vykusio susirinkimo metu priėmė nutarimus inicijuoti šio statinio pašalinimą ir įpareigojo bendrijos pirmininką atlikti būtinus veiksmus, įskaitant darbams atlikti reikiamų sutikimų ir leidimų gavimą. Bendrijos pirmininkas kreipėsi į trečiąjį asmenį, veikiantį kaip valstybinės žemės patikėtinį, su prašymu atlikti valstybinės žemės naudojimo patikrinimą žemės sklype. 2018 m. sausio 17 d. 12 val. 30 min. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius atliko patikrinimą žemės sklype ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 16ŽN-1- (14.13.73), kuriuo buvo konstatuota, jog žemės sklypo rytinėje dalyje prie ieškovei priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatyta kaltinė - metalinė tvora (aukštis apie 1,5 m), apaugusi augalais. 2018 m. vasario 28 d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus pranešimu atsakovė buvo informuota, jog tvora stovinti bendro naudojimo kieme buvo pastatyta ieškovės, neturint kitų žemės sklypo naudotojų pritarimo, o 2018 m. balandžio 16 d. institucijos pranešimu suteiktas leidimas atsakovei šią tvorą nugriauti. Remdamasis trečiojo asmens sutikimu bei įgyvendindama bendrijos valdybos įpareigojimą, bendrijos pirmininkas teisėtai ir pagrįstai pašalino ieškovės savavališkai pastatytą kaltinę - metalinę tvorą kartu su ant jos augančia augmenija ir griovimo darbams atlikti trukdančiomis krūmų šakomis, todėl ieškinio argumentai, susiję su tariamu tvoros griovimo ir želdinių pašalinimo darbų vykdymu neturint trečiojo asmens sutikimo, yra nepagrįsti, neįrodyti ir neturintys jokio teisinio pagrindo. Ieškovė, pažeisdama imperatyvias įstatymų normas žemės sklype pastatė nesudėtingą inžinerinį statinį (1,5 m aukščio tvorą) ir įveisė želdinių, todėl bendrijos valdyba priėmė pagrįstus ir savalaikius nutarimus imtis reikiamų priemonių kitų žemės sklypo savininkų ir naudotojų teises ir interesus pažeidžiančiai situacijai išspręsti, šalinant neteisėtų ieškovės veiksmų sukeltus padarinius (statinį ir želdinius), kurie taipogi trukdė organizuoti ir atlikti daugiabučio namo fasado šiltinimo darbus. Bendrijos valdyba, 2017 m. lapkričio 7 d. vykusio posėdžio metu priimdama ginčijamus nutarimus, neviršijo savo kompetencijos, ginčijami nutarimai buvo priimti vienbalsiai visų bendrijos valdybos narių ir bendrijos pirmininko įgyvendinti, turint trečiojo asmens sutikimą, todėl yra teisėti ir pagrįsti bei turėtų būti palikti galioti.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

5. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Neringa 2“ (toliau – bendrija) įstatai (toliau – Įstatai) patvirtinti 2017 m. liepos 8 d. vykusiame narių susirinkime, Juridinių asmenų registre įregistruoti 2017 m. lapkričio 3 d., Įstatų 6 p. įtvirtinta, kad bendrijos steigimo tikslas: įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Įstatų 18 p. numatyta, kad bendrijos valdymo organai yra bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdyba, bendrijos veiklos uždaviniai įtvirtinti įstatų 7 p. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė yra bendrijos narė, jai nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), bei 13/853 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (12/853 dalys priklauso M. B., 828/853 dalys Lietuvos Respublikai), žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta. Iš bendrijos valdybos posėdžio Protokolo Nr.1 matyti, kad 2017 m. lapkričio 7 d. vykusiame bendrijos valdybos posėdyje svarstyti šie klausimai – pasiruošimas remonto darbų atlikimui; atliekamų darbų sąrašas, kiekvienu darbotvarkės klausimu buvo priimti sprendimai, kurie detalizuoti Protokolo Nr.1 dalyje „Nutarta“. Ieškovė ginčija bendrijos valdybos Protokolo Nr.1 punktą: įpareigoti bendrijos pirmininką iki 2017 m. gruodžio 15 d. atlaisvinti bendrijai priklausančią žemės valdą nuo pašalinių įrenginių (1.1 p.) ir sutvarkyti želdinius, kad netrukdytų atlikti remonto darbus ir negadintų namo sienų, tvoros, įvažiavimo į garažą apsauginės sienelės (1.2. p.). Ieškovė paminėtus punktus vadina nutarimais Nr.1.1 ir 1.2., tad toliau tekste Protokolo Nr. 1 punktai 1.1. ir 1.2. bus įvardijami kaip nutarimai Nr.1.1 ir 1.2. Ieškovė minėtus nutarimus ginčija dėl šių aplinkybių – valdyba neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti bendrijos pirmininką pašalinti iš žemės sklypo ieškovei priklausančių želdinių ir tvoros; ieškovės želdiniai ir tvora buvo jai ir valstybei priklausančiame žemės sklype, todėl bet kokia bendrijos veikla jame buvo galima gavus tik ieškovės ir trečiojo asmens leidimus ir sutikimus; nutarimai pažeidė ieškovės kaip žemės sklypo ir jame buvusių želdinių bei tvoros savininkės teises. Tačiau kaip matyti iš nutarimų Nr.1.1. ir 1.2. turinio, šie nutarimai yra bendro pobūdžio įpareigojimai, juose nėra įvardijama, nuo kokių konkrečių pašalinių įrenginių pirmininkas įpareigojamas atlaisvinti žemę, kokiu būdu ir kokius želdinius įpareigojamas sutvarkyti. Todėl visiškai nėra jokio pagrindo teigti, kad šie nutarimai pažeidžia ieškovės teises ir interesus. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teigdama paaiškinimus teismo posėdžio metu vardijo, kokius konkrečius veiksmus atliko bendrijos pirmininkas, kad jie buvo neteisėti ir panašiai. Bet sprendžiant nutarimų teisėtumo klausimą vėliau tai nėra teisiškai reikšminga.

6. Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad 2017 m. lapkričio 7 d. bendrijos valdybos posėdžio metu priimti nutarimai 1.1. ir 1.2. yra teisėti, neprieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principams. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl bendrijos valdybos ar atsakovės veiklos kompetencijos viršijimu ir priimtų nutarimų neteisėtumu, todėl ieškinys vertintinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

7. Ieškinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad ginčijami nutarimai buvo priimti 2017 m. lapkričio 7 d. protokolu Nr. 1. 2018 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku bendrijos pirmininkas visus bendrijos narius supažindino su priimtais nutarimais ir numatomais darbais. Ieškovė teigia, kad elektroninio laiško bei prisegto dokumento negavo, tačiau teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta bendrijos pirmininko el.pašto paskyra ir įsitikinta, kad laiškas su prisegtu valdybos posėdžio protokolu buvo ieškovei išsiųstas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2018 m. sausio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akto nustatyta, kad atliekant ieškovės pastatytos tvoros ir želdinių apžiūrą dalyvavo ir ieškovė, kuri savo dalyvavimą šiame patikrinime patvirtino savo parašu. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ieškovė būdama bendrijos nare buvo supažindinta su priimtais nutarimais, bei apžiūrint jos pastatytą tvorą ir želdinius turėjo galimybę susipažinti kokiu tikslu ir kuom remiantis yra daroma apžiūra jos statiniams. Todėl konstatuotina, kad ieškovė vėliausiai su ginčijamais nutarimais susipažino ir turėjo galimybė susipažinti 2018 m. sausio 19 d. kai buvo atliekamas žemės naudojimo patikrinimo aktas.

8. Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, atsakovei prašant taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytam senaties terminui, konstatuotina, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikdama ieškinį dėl bendrijos 2017 m. lapkričio 7 d. valdybos sprendimų panaikinimo, praleido sutrumpintą trijų mėnesių senaties terminą, todėl ieškovės ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

9. Netenkinus ieškinio ir atsižvelgiant į tai, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas yra priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas 450 Eur be PVM ir atstovavimas teismo posėdžiuose vykstant į kitą miestą 600 Eur be PVM – iš viso su PVM 1270,50 Eur (b. l. 173). Ieškovės ieškinio netenkinus jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

10. Atsakovės atstovas G. L. pateikė prašymą apmokėti jo patirtas kelionės išlaidas į ir iš teismo posėdžio, t. y. iš Klaipėdos į Skuodą ir atgal. Atstovas pateikė degalinės UAB „Circle K Lietuva“ kvitą Nr. 481521/642, iš kurio matyti, kad atsakovės atstovas įsipylė 16 litrų kuro ir sumokėjo 19,44 Eur. Iš atstovo pateikto automobilio registracijos dokumento nustatyta, kad atstovas į teismo posėdį vyko automobiliu NISSAN X-TRAIL, 2184 m³, 2004 metų gamybos. Iš automobilio gamintojo deklaruojamų duomenų nustatyta, kad minėto automobilio vidutinės degalų sąnaudos yra 7.2l/100 km. Nustačius, kad atstumas iš Klaipėdos į Skuodą yra 83 km, pirmyn ir atgal 166 km, darytina išvada, kad atstovas kelionės metu į ir iš teismo posėdžio sunaudojo 12 litrų degalų (7.2 l / 100 km. = 0.072 l) (0.072 l * 166 km = 12 l). Iš pateikto degalinės UAB „Circle K Lietuva“ kvito Nr. 481521/642 nustatyta, kad atstovas už litrą degalų sumokėjo 1,215 Eur, iš ieškovės jam priteistina 14,58 Eur (1,215 Eur/l * 12 l = 14,58 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti daugiabučio namo savininkų bendrijai „Neringa 2“, juridinio asmens kodas 225206070, iš N. B. 1270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų ir 50 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovės atstovui G. L. iš N. B. 14,58 Eur (keturiolika eurų ir 58 euro ct) kelionės išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Skaistė Valinskytė