Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-17 · Byla Nr. N1-1309-1018/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-17
Bylos Nr.
N1-1309-1018/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42496-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Petrauskienė
Kaltinamasis
A. S.
Civilinis ieškovas
V. K.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1309-1018/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42496-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė,sekretoriaujant Martynai Lukauskaitei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamajam A. S. (A. S.),jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), mokosi Vilniaus statybininkų rengimo centre, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – per pirmus 6 laisvės apribojimo mėnesius išdirbti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį;

3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per 8 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 ir 9 dalis, 65 straipsnio 1 dalį, 1 punkto b papunktį - laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui; pritaikius LR BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalių, 82 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 87 straipsnio 1 ir 2 dalių 1, 2 ir 4 punktus, 3 dalies 5 punkto nuostatas, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausta be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo keisti gyvenamąją vietą; 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausta be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo keisti gyvenamąją vietą, 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2015 m. liepos 30 d. nuo 11.55 val. iki 12.05 val., būdamas VšĮ „Antakalnio poliklinika“, Antakalnio g. 59, Vilniuje, iš kabineto Nr. 811 pagrobė V. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG G2“, 400 Eur vertės, kuris buvo įdėtas į dėklą, 35 Eur vertės, tuo padarydamas V. K. 435 Eur turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su draugu dieną atėjo į polikliniką, užėjo į kabinetą, pamatė telefoną ir jį pavogė. Kabinete nieko nebuvo, niekas jo nematė. Draugas apie vagystę nežinojo. Nežino, kokį telefoną paėmė. Telefonas buvo su dėklu. Paėmęs telefoną, iškart pasišalino. Jį pardavė stotyje, kiek už jį gavo, neprisimena. Ne pirmą kartą pavogia telefoną. Sutinka atlyginti žalą, ketina dirbti. Norėtų baigti mokslus ir gauti darbą pagal profesiją. Pažadėjo, kad tai nepasikartos.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. paaiškino, kad telefonas buvo padėtas prie kompiuterio, kabineto durys buvo uždarytos, ji nematė jaunuolio. Civiliniame ieškinyje nurodyta ta suma, kurią sumokėjo už telefoną ir jo dėklą. Dabartine telefono kaina nesidomėjo. Už naują telefoną mokėjo virš 600 Eur. Patyrė didesnius nuostolius, nei nurodyta civiliniame ieškinyje, kadangi, pirkdama naują telefoną, nebegavo nuolaidų, nes negalėjo grąžinti pavogto telefono.

Kadangi kaltinamasis A. S. po kaltinamojo akto paskelbimo visiškai prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekėlė, teismui įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus ir apklausus kaltinamąjį, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimas buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. K. parodė, kad ji dirba Antakalnio poliklinikoje, adresu Antakalnio g. 59, Vilniuje, 811 kabinete. 2015 m. liepos 30 d. apie 12.20 val. pastebėjo, kad nuo stalo dingęs jos mobiliojo ryšio telefonas LG G2 su originaliu dėkliuku. Prisiminė, kad nuo 11.55 val. iki 12.05 val. buvo išėjusi iš kabineto, jį (kabinetą) palikusi neužrakintą. Jai kiti gydytojai papasakojo, kad kaip tik tuo metu prie jos kabineto durų be tikslo vaikščiojo pacientas A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo atliktos procedūros, tačiau pas ją lankytis neturėjo (b.l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. paaiškino, kad 2015 m. liepos 30 d. nuo 11.30 val. iki 12.30 val. lankėsi Antakalnio poliklinikoje, esančioje Antakalnio g. 59, Vilniuje, kadangi turėjo pasidaryti plaučių echoskopiją. Su juo kartu buvo pažįstamas Artūras, gyvenantis Naujininkuose, apie 16-17 metų amžiaus. 8-ame pastato aukšte pasidarius echoskopiją išėjo į poliklinikos koridorių, kur jo laukė Artūras. Kartu laukė, kol daktarė išrašys pažymą dėl sveikatos patikrinimo. Belaukiant Artūras nieko jam nepasakęs užėjo į vieną iš gydytojų kabinetą, po ko staiga išėjo ir pranešė, kad palauks jo lauke prie poliklinikos. Gavęs medicininę pažymą, jis išėjo iš poliklinikos ir susitiko su Artūru, kuris jam pasakė, kad pavogė iš gydytojo kabineto mobiliojo ryšio telefoną LG bei tą telefoną parodė, kuris buvo įdėtas į dėklą. Po to jie kartu nuvažiavo į Karoliniškių rajoną, ten Artūras žaidė pavogtu telefonu žaidimus. Vėliau jie išsiskyrė. Kur šiuo metu yra minėtas telefonas, nežino. Artūras minėjo, kad telefoną parduos arba pasiliks sau (b. l. 31).

Kaltinamojo kaltę padarius LR BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, patvirtina ir V. K. 2015 m. liepos 30 d. protokolas – pareiškimas (b. l. 3-4), išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 6-7), apžiūros protokolas su priedais (b. l. 9-11).

Surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad A. S. pagrobė svetimą V. K. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną LG G2, 400 Eur vertės, ir telefono dėklą, 35 Eur vertės, bendros 435 Eur vertės turtą. A. S. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo asmenybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailėjosi įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra (LR BK 60 str.).

Teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teistas 4 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei ir tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį bei rodo, kad jis linkęs nusikalsti, taip pat yra baustas administracine tvarka, nuo 2010 m. gegužės 13 iki 2010 m. gegužės 24 d. gydytas Respublikonėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: hiperkinezinis elgesio sutrikimas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, nedirba, mokosi Vilniaus statybininkų rengimo centre. Taip pat teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, nukentėjusiajai pagrobtas telefonas nėra grąžintas, ji yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Visgi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Nors teismo posėdžio metu prokuroras siūlė kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, A. S. skirtina bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis, t. y. laisvės atėmimas 6 mėnesiams. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. S. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą (LR BK 75 str. ir 92 str.) apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis teismų praktika Nr. 28, p. 342) pažymėta, kad galiojantis baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau teismas turėtų motyvuoti, kodėl tikslinga atidėti bausmės vykdymą kaltinamajam, kuris veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir todėl teismas mano, kad ir vėl bus pasiekti bausmės tikslai. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti LR BK 75 ir 92 straipsnius ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Kitaip tariant, teismas turi vadovautis LR BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę). Kaltinamojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. S. yra jauno amžiaus (18 m.), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, nors šiuo metu yra teistas 4 kartus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jo atžvilgiu nebuvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, šiuo metu jis nubaustas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas yra atidėtas, realios laisvės atėmimo bausmės jam atlikti neteko, nedirba, tačiau mokosi Vilniaus statybininkų rengimo centre. Teismo vertinimu, šiuo metu kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai, A. S. prarastų galimybę mokytis bei įgyti profesiją, nutruktų jo santykiai su artimaisiais, o atlikdamas bausmę pataisos namuose, galimai bendrautų su neigiamą įtaką galinčiais daryti asmenimis. A. S. įvykdė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, kuri nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusiosios atsiprašė, pasižadėjo atlyginti žalą. Teismas neturi duomenų, kad kaltinamasis nesilaiko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi jam nustatytų įpareigojimų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad A. S. paskyrus bausmę ir ją subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi paskirta bausme, yra pagrindas taikyti LR BK 92 straipsnį ir dar kartą atidėti jam paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, suteikiant jam galimybę pasitaisyti.

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios V. K. pateiktas civilinis ieškinys dėl 470 Eur žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Nukentėjusioji pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius civilinį ieškinį, kaltinamasis A. S. sutiko su jam teikiamu civiliniu ieškiniu ir jo neginčijo, todėl teismas nusprendžia, kad ieškinyje prašoma priteisti suma yra reali padarytai žalai, todėl 470 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamojo civilinės ieškovės (nukentėjusiosios) naudai.

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo A. S. valstybės naudai priteisti 66,59 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo advokato Anatolijaus Svilos dalyvavimo baudžiamojoje byloje Nr. N1-1309-1018/2016. Prašymas netenkintinas, nes: pirma, prašymas gautas po bylos išnagrinėjimo, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį; antra, pagal LR BPK 51 straipsnio 2 dalį paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino gynėjo dalyvavimą procese būtinu pagal LR BPK 51 straipsnio 2 dalį, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, o pagal teismų praktiką tokiais atvejais (kai byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo finansinę padėtį, o jis pats nurodė, kad yra 10 klasių išsilavinimo, pastovių pajamų neturi, materialiai padeda brolis, todėl ir dėl šių aplinkybių teisinės pagalbos išlaidų iš jo priteisimas nebūtų pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir A. S. paskirti galutinę bausmę – 4 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi paskirta ir subendrinta bausme, prie pastarosios iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. S. atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsniu, A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausti be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo keisti gyvenamąją vietą, bei išdirbti 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į A. S. paskirtąją bausmę įskaityti pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį įskaitytą laikino sulaikymo laiką.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. S. palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) V. K. 470 Eur turtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Petrauskienė