- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2SA-335-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03560-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Investicon“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Investicon“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Investicon“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. Č., AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Investicon“ pateikė teismui skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų. Pareiškėjo įsitikinimu, buvo padaryti esminiai Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pažeidimai, susiję su vykdymo procesu. Apie vyksiančias varžytynes paskelbta netinkamai, o tai suponuoja neteisėtą teismo sprendimo vykdymą. Pareiškėjas teigia, kad nuosavybės teisė neturi būti suvaržyta daugiau, negu yra būtina. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad kaip įmanoma didesne dalimi turi būti padengtas UAB „Investicon“ skolinis įsipareigojimas bei atitinkamai kaip įmanoma didesne dalimi pardavinėjamas turtas turi išlikti skolininko žinioje. Be to, antstolis privalo užtikrinti, jog varžytynėse parduodamas turtas bus parduotas už didžiausią įmanomą kainą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto pardavimas už mažesnę nei rinkos kainą yra neteisėtas. Suinteresuotiems asmenims apie varžytynes nesant informuotiems tai užkerta kelią turtą parduoti už rinkos kainą. Vykdomojoje byloje nurodyta, kad apie vyksiančias varžytynes paskelbta laikraščiuose „Alio“ ir Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė“. Laikraščio „Alio“ tiražas - 4000 egz. laikraščio „Gimtoji žemė“ - 4500 egz. (3 priedas). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad apie varžytynes buvo paskelbta taip pat ir interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Pareiškėjo manymu, tai įrodo, kad antstolis pažeidė pranešimų apie parduodamą nekilnojamąjį turtą paskelbimo tvarkos reikalavimus (CPK 706 str. 2 d.), nes skelbimas nebuvo iškabintas ant paties nekilnojamojo turto, o tai suponuoja veiksmingo vykdymo proceso pažeidimą, todėl varžytynės yra paskelbtos neteisėtai. Pasak pareiškėjo, žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bandoma parduoti ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, taip pažeidžiant UAB „Investicon“ teisę į veiksmingą vykdymo procesą. Teismo paskirtos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), maksimaliai ir geriausiai galima panaudoti individualių gyvenamųjų namų statybai (ekspertizės akto 26 psl., 5 priedas). Tai patvirtina ir turto vertinimo ataskaitų duomenys. Šių aplinkybių pagrįstumą pripažino ir AS „UniCredit“, suteikdamas leidimą vykdymo proceso metu keisti Žemės sklypo paskirtį.
Antstolis V. Č. vadovaudamasis LR CPK 510 str. 2 d., 512 str. atsiuntė 2012-07-23 patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjo UAB „Investicon“ skundą ir vykdomąją bylą. Kadangi antstolio patvarkymu pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas, vadovaujantis LR CPK 510 str., skundas kartu su vykdomąja byla buvo persiųstas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Suinteresuotas asmuo AS „Unicredit bank“ Lietuvos skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė, skundas įteiktas, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio V. Č. veiksmų netenkino. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad antstolis suvaržė daugiau nuosavybės teisių negu buvo būtina. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad iš esmės antstolis surašydamas 2011-05-02 turto arešto aktą vadovavosi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-27 išduotu vykdomuoju raštu, kad antstolis ėmėsi visų privalomų veiksmų, jog apie varžytynėse parduodamą skolininko turtą sužinotų kuo daugiau asmenų, norinčių ir galinčių dalyvauti varžytynėse, ir tokiu būdu būtų pasiektas varžytynių tikslas parduoti turtą už kaip įmanoma didesnę kainą. Teismas nenustatė LR CPK 706 str. pažeidimo, apie varžytynes pranešta laikantis nustatytų reikalavimų. Skolininko argumentai, jog parduodant nekilnojamąjį turtą iš varžytynių nebuvo iškabintas skelbimas ant paties nekilnojamojo turto objekto, buvo atmesti, kadangi skolininkas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog pats ėmėsi veiksmingų priemonių tokiam skelbimui iškabinti, taip pat apie tokį pageidavimą neinformavo antstolio. Pirmos instancijos teismas nesutiko su skolininko UAB „Investicon" teiginiu, kad žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bandoma parduoti ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad turto vertė nustatyta atlikus Vilniaus apygardos teismo nurodyto turto vertintojo eksperto ekspertizę. Ji ginčijama nebuvo. Skolininkas UAB „Investicon“ antstoliui nepateikė informacijos kokioje stadijoje yra žemės sklypo paskirties keitimas, nenurodė kokiais terminais bus pakeista žemės sklypo paskirtis, ar iš viso bus leista keisti minėto žemės sklypo paskirtį. Teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo (arbitražo) sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundžiami antstolio V. Č. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0116/11/00901 yra teisėti ir naikinti juos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliantas UAB „Investicon“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir patenkinti 2012 m. liepos 10 d. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė skundo dėl antstolio veiksmų dalyką, todėl neteisingai vertino UAB „Investicon“ nuosavybės teisių suvaržymą. Apeliantas tvirtina, kad skundas yra paduotas ne dėl antstolio pritaikyto arešto apimties, o dėl netinkamo antstolio veikimo, kuris tik formaliai, o ne realiai ir veiksmingai gali užtikrinti UAB „Investicon“ teisę į teisingą vykdymo procesą. Taigi, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas antstolio veiksmus vertino tik formaliuoju aspektu ir neatsižvelgė į tai, kad antstolis privalo veikti maksimaliai aktyviai vykdymo procese, t.y. antstolis turėjo užtikrinti, kad varžytynėse parduodamas turtas bus parduotas už didžiausią įmanomą kainą, kad visi suinteresuoti asmenys apie varžytynes bus informuoti tinkamai. Pasak apelianto, antstolis nepasirūpino, kad apie parduodamą turtą sužinotų kuo didesnis ratas žmonių, nesivadovavo CPK 706 str. 2 d., t.y. neiškabino skelbimų ant parduodamo nekilnojamojo turto, apie parduodamą iš varžytynių turtą paskelbė laikraštyje, kuris spausdinamas tik šeštadieniais vos 4500 egzempliorių tiražu, nepasinaudojo galimybe skelbimo patalpinti viename iš internetinių portalų, kur skelbimai kasdien peržiūrimi po kelis šimtus tūkstančių kartų, o tokie antstolio veiksmai/neveikimas užkerta kelią turtą parduoti už didžiausią įmanomą kainą, kuri atitiktų tikrąją tokio turto rinkos vertę. Be to, teismas netinkamai aiškino antstolio ir skolininko pareigų santykį ir be pagrindo antstolio pareigas perkėlė skolininkui. Apie varžytynes antstolis privalo pranešti tinkamai, o tai apima ir skelbimo ant nekilnojamojo turto iškabinimą, todėl nepagrįstas pirmos instancijos teismo motyvas, kad skolininkas pats turėjo imtis veiksmų tokiam skelbimui iškabinti arba informuoti antstolį apie tokį savo pageidavimą. Teismas netyrė ir neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių UAB „Investicon“ skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą. Nepagrįstai nurodė, kad informacija apie tai, ar bus leista keisti žemės sklypo paskirtį, nebuvo pateikta antstoliui. Apeliantas nurodo, jog 2011-08-22 buvo kreiptasi į UniCredit Bank su prašymu leisti pakeisti žemės sklypo paskirtį ir jį padalinti, kad padidėtų pardavimo kaina. 2011-10-03 UniCredit Bank tokį leidimą suteikė. Be to, V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės atlikta žemės sklypo vertinimo ataskaita taip pat rodo, kad žemės sklypo paskirtį pakeitus bei padalijus į atskirus sklypus, sklypas būtų parduotas didesne kaina. Taigi pirmos instancijos teismas klaidingai vertino turto pardavimo ekonominį naudingumą, neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad turtą yra daug naudingiau parduoti išskaidžius. Be to, pasak apelianto, pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino skundo argumentų, susijusių su šiuo metu vykstančiu ginču dėl sutarties, dėl kurios neįvykdymo buvo pradėtas išieškojimas, vykdymo termino pratęsimo, o pratęsus kredito Kredito sutarties vykdymo terminą, visi vykdymo veiksmai, kuriuos antstolis imasi vykdyti, būtų neteisėti, nes neliktų priežasties vykdyti išieškojimą nukreipiant jį į UAB „Investicon“ nekilnojamąjį turtą. Taip pat apeliantas tvirtina, kad jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su esminę reikšmę turinčiu 2012-07-23 antstolio patvarkymu dėl atsisakymo patenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Tokių įrodymų, kad šis antstolio į bylą pateiktas dokumentas būtų įteiktas UAB „Investicon“ byloje nėra, todėl buvo pažeista apelianto teisė į tinkamą procesą.
Atsiliepimas
Antstolis V. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad antstolis skelbdamas varžytynes, ėmėsi visų būtinų veiksmų: turto vertė buvo nustatyta atlikus Vilniaus apygardos teismo 2011-04-26 nutartimi paskirtą ekspertizę, tik atlikus ekspertizę, buvo paskelbtos skolininko turto varžytynės, vadovaujantis CPK 706 str. apie varžytynes buvo tinkamai pranešta kuo didesniam ratui žmonių, norinčių dalyvauti varžytynėse. Pats apeliantas nepasinaudojo teise informuoti potencialius pirkėjus apie parduodamą turtą, nepasirūpino, kad būtų iškabintas skelbimas ant parduodamo nekilnojamojo turto. Iškabinti skelbimą ant nekilnojamojo turto nėra antstolio pareiga. Skelbimas laikraštyje apie parduodamą turtą buvo paskelbtas vadovaujantis CPK nuotatomis. Parduodamo iš varžytynių turto kainą nustatė Vilniaus apygardos teismo 2011-04-26 nutartimi paskirtas ekspertas, skolininkas nepareiškė jokių prieštaravimų nei dėl eksperto kandidatūros, nei dėl paties įvertinimo. Antstolis teigia, kad jis tinkamai atliko savo funkcijas ir įvertino turtą. Nors skolininkas pateikė prašymą išieškotojui leisti pakeisti žemės sklypo paskirtį, o išieškotojas tam neprieštaravo, tačiau antstoliui nebuvo pateikta informacija, kokioje staidijoje yra žemės sklypo paskirties keitimas, nebuvo nurodyta kokiais terminais bus pakeista žemės sklypo paskirtis, ar iš viso bus leista keisti žemės sklypo paskirtį. Nors Vilniaus apygardos teisme ir nagrinėjama civilinė byla dėl kredito sutarties pratęsimo, tačiau jokių dokumentų, kada buvo kreiptąsi į teismą ar teismo nutarčių, kuriomis remiantis būtų galimas vykdomosios bylos ar vykdymo veiksmų sustabdymas ar atidėjimas, nebuvo pateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolis V. Č. už tinkamą kainą ir nepažeisdamas teisės normų pardavė UAB „Investicon“ priklausiusį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundą atmetė pagrįstai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. CPK 700 str. nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma, taikoma skolininkui, neįvykdžiusiam savo turtinių įsipareigojimų. Varžytynėse skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi (kreditoriais). Turto pardavimas iš varžytynių - tai priverstinis turto perleidimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant gauti lėšas atsiskaityti su turto savininko kreditoriais. Nagrinėjamu atveju antstolis būtent šią priemonę ir taikė vykdydamas išieškojimą iš UAB „Investicon“.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). CPK 634 str. 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, kad būtent šias pareigas nagrinėjamu atveju antstolis ir įvykdė. Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; ir kt.). Taigi, turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimali. Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Be to, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus, Vilniaus apygardos teismo 2011-04-26 nutartimi Nr. 2-1843-258/11, buvo paskirta minėto turto ekspertizė. Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu, galėjo reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos, skolininkas jokių prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų nereiškė, LR CPK 643-644 str. jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis nepasinaudojo, nors tokią galimybę turėjo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti ekspertizės nustatyta parduodamo iš varžytynių turto kaina, todėl apelianto argumentai, kad antstolis neatliko savo pareigos turtą parduoti už didžiausią kainą ir tuo suvaržė skolininko nuosavybės teises, atmestini kaip nepagrįsti. Nors pirmos instancijos teismas dėmesį atkreipė tik į tai, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą ar vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, nepažeidė LR CPK 675 straipsnio 2 dalyje ir 677 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų, tačiau, atsižvelgiant į visą nutarties turinį, laikytina, jog teismas įvertino visas faktines aplinkybes, kurios leidžia konstatuoti, jog antstolis visas savo pareigas, kurias numato įstatymas, atliko realiai siekdamas užtikrinti visų vykdymo proceso dalyvių teises į teisingą vykdymo procesą.
Atlikus ekspertizę, buvo paskelbtos skolininko turto varžytynės. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su skundo motyvais dėl varžytynių paskelbimo tvarkos pažeidimo, priešingai, ši tvarka nebuvo pažeista. CPK 706 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu iš varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia antstolių kontoros skelbimų lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje ir specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių dienos. Kitais atvejais pakanka paskelbti tuo pačiu būdu prieš dvidešimt dienų. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolis tokias savo pareigas įgyvendino: apie įvyksiančias varžytynes viešai paskelbė daugiau nei prieš vieną mėnesį specialiame antstolių internetiniame tinklapyje (www.antstoliai.lt) ir turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje „Gimtoji žemė“ ir taip pat laikraštyje „Alio“ (v.b.l. 150, 154, 145). Pabrėžtina, kad šios teisės normos antroje dalyje numatyta dispozityvi galimybė, tačiau ne imperatyvas, iškabinti skelbimą ant paties nekilnojamojo daikto vertinama konkrečioje situacijoje ir todėl antstolio nesaisto. Todėl faktas, kad ant turto, parduodamo iš varžytynių, tokio skelbimo šiuo atveju nebuvo iškabinta, nepatvirtina nei varžytynių paskelbimo tvarkos pažeidimo, nei turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtumo. Pačiam apeliantui taip pat daugiau nei prieš mėnesį buvo išsiųstas patvarkymas apie jo turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą (v.b.l. 155,156). Kaip minėta, CPK 604 str. tvarka toks informavimas pripažintinas tinkamu (CPK 706 str. 3 d.). Apelianto argumentas, kad paskutiniais metais labiau yra orientuojamasi į internetinę reklamą, todėl antstolis skelbimą apie parduodamą iš varžytynių turtą patalpinti internetinėje erdvėje, vertintinas kritiškai, kadangi skelbimas laikraštyje apie iš varžytynių parduodamą turtą skelbiamas vadovaujantis CPK nuostatomis, o ne bendromis vyraujančiomis tendencijomis. CPK 706 str. 1 d. aiškiai įtvirtinta, kad jeigu iš varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje. Taigi antstolis skelbdamas varžytynes atliko visus privalomus veiksmus: turto vertė nustatyta atlikus turto vertinimo ekspertizę, pranešimai apie varžytynes išsiųsti šalims, skelbimai laikraščiuose bei internetiniame puslapyje paskelbti laikantis LR CPK 706 str. reikalavimų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad antstolis nesiėmė visų privalomų veiksmų, kad apie varžytynėse parduodamą skolininko turtą sužinotų kuo daugiau asmenų, norinčių ir galinčių dalyvauti varžytynėse, ir tokiu būdu būtų pasiektas varžytynių tikslas parduoti turtą už kaip įmanoma didesnę kainą.
CPK 643-644 str. pateikiamas skolininko teisių ir pareigų sąrašas. Skolininkas turi teisę dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, reikšti prašymus, aktyviai domėtis vykdymo eiga. Šiuo atveju įstatymo jam suteiktomis teisėmis skolininkas nepasinaudojo: skolininkas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog pats ėmėsi veiksmingų priemonių tokiam skelbimui iškabinti, taip pat apie tokį pageidavimą neinformavo ir paties antstolio. Apeliantas neteisingai traktuoja, kad pirmos instancijos teismas antstolio pareigą skelbimą pakabinti ant iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto perkėlė skolininkui. Pakartotinai pabrėžtina, kad apie būsimas varžytynes paskelbti yra antstolio pareiga, tokią savo pareigą, kaip jau buvo minėta, antstolis atliko tinkamai, o CPK 706 str. 2 d. negali būti aiškinama kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti antstolį skelbimą iškabinti ant paties nekilnojamojo turto. Antstoliui tokia galimybe nepasinaudojus, skelbimą ant iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto galėjo pakabinti pats skolininkas ar bent jau tokį savo pageidavimą išreikšti antstoliui. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas išlaikė antstolio ir skolininko pareigų vykdymo procese pusiausvyrą.
Priverstinio sprendimų vykdymo procesas ? svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal LR CPK 681 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010).
Teismas nesutinka su skolininko UAB „Investicon“ teiginiu, kad žemės sklypą, bandoma parduoti ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, nes sklypą buvo siekiama parduoti neišskaidytą ir žemės ūkio paskirties. UAB „Investicon“ antstoliui V. Č. nepateikė jokios informacijos, kokioje stadijoje yra žemės sklypo paskirties keitimas, nenurodė, kokiais terminais bus pakeista žemės sklypo paskirti, ar iš viso bus leista keisti minėto žemės sklypo paskirtį. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, būtent taip nagrinėjamu atveju antstolis ir elgėsi. Be to, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o skolininkas šiuo atveju nepateikė konkrečių įrodymų, kad žemės sklypo paskirtį bus tikrai leista pakeisti. Jeigu antstolis būtų rėmęsis vien skolininko prašymu pakeisti žemės sklypo paskirtį ir vykdymo procesą stabdęs, tai būtų nepagrįstai nukrypęs nuo išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas netyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų dėl antstolio veiksmų nepagrįstumo.
Vykdymo veiksmų sustabdymas ir atidėjimas reglamentuotas CPK XLII skyriuje. Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). CPK 626 straipsnis numato baigtinį sąrašą, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir skunde nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus pagal CPK 176?182 str. suformuluotas taisykles, konstatuoja, jog vien aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1173-258/2012 dėl kredito sutarties pratęsimo, nesudaro pagrindo privalomai antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus, todėl antstolis, nestabdydamas vykdomosios bylos, įstatymų nepažeidė. Pabrėžtina, kad skolininkas nepateikė jokių dokumentų, kada buvo kreiptasi į teismą, nebuvo pateiktos jokios teismo nutartys, kurios sudarytų objektyvų pagrindą vykdomosios bylos ar vykdymo veiksmų sustabdymui ar atidėjimui, todėl vykdomąją bylą atsisakyta stabdyti pagrįstai.
Be to, apelianto argumentas, kad jam buvo užkirsta galimybė susipažinti su antstolio V. Č. 2012-07-23 patvarkymu, taip pat laikytinas nepagrįstu, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012-07-23 antstolio patvarkymas Nr. 0116/11/00901 buvo siųstas ir skolininkui, ir išieškotojui (b.l. 2).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atmetė pareiškėjo UAB „Investicon“ skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, todėl atskirojo skundo argumentais pakeisti šią nutartį nėra pagrindo.
Pareiškėjas pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
UAB „Investicon“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.