- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-1637-262/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14984-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- Z. V.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Vilniaus miesto apylinkės teismo2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas visiškai: ieškovui iš atsakovės priteista 464,07 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 33,81 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-10-23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog su teismo sprendimu nesutinka, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-04-23 d. sprendimą ir priimti nauja sprendimą atmesi ieškovo ieškinį, arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovei nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti.
Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Taigi atsakovė turi sumokėti 20 EUR dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui duomenis apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir priimti apeliacinį skundą.
Nurodo, kad šios bylos tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo reikalavimai yra akivaizdžiai kildinami iš vartojimo teisinių santykių, nes atsakovė yra šilumos energijos vartotoja, o ieškovas yra šilumos energijos tiekėjas, t.y. verslininkas, kuriam kaip kvalifikuotam teisinių santykių dalyviui, keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir sąžiningumo reikalavimai. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovui atsisakius 58,55 Eur skolos priteisimo, teismas negalėjo palikti neatskaičiuotų palūkanų, nes tai yra ne tik kad matematiškai neteisinga, bet vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, jei mažėja suma, privalo atitinkamai mažėti ir palūkanos.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra.
Nurodo, kad klausimas dėl pareigos (ne)mokėti žyminį mokestį yra spręstinas teismo nuožiūra. Klausimas dėl palūkanų neperskaičiavimo nėra atskirojo skundo dalykas. Minėtos aplinkybės galimai yra apeliacijos dalykas, kuris galės būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei bus priimtas apeliacinis skundas dėl 2015-04-23 sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami darbuotojai ir vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių.
CK 6.228¹ str. 2 d. yra nurodyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
Šio straipsnio 4 d. yra nurodyta, kad elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos taip pat laikomi prekėmis, jeigu parduodamas jų ribotas tūris arba nustatytas kiekis. Šio kodekso 6.228⁴ straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos.
Taigi, pagal šias teisės normas atsakovė laikytina vartotoja, nes ji ieškovo tiekiamą šilumos energiją vartojo tik savo buitinėms reikmėms, o šilumos tiekimo sutartis buvo sudaryta su savo verslu, ar profesija nesusijusiais tikslais. Be to, iš šių įstatymų nuostatų matyti, jog šilumos energija taip pat laikytina preke, o dėl šilumos energijos tiekimo sutartims taip pat taikomos normos reglamentuojančios vartojimo teisinius santykius.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovei, kaip vartotojai, turi būti taikoma CPK 83 str. 1 d. 1 p. nuostatos ir atsakovė turi būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai įpareigojo atsakovę sumokėti žyminį mokestį.
Pažymėtina, kad tokios nuomonės Vilniaus apygardos teismas laikosi ir kitose bylose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis c.b. Nr. 2S-1066-661/2015).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra nurodyta, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose.
Kadangi iš esmės analogiškoje byloje Vilniaus apygardos teismas yra nurodęs, jog šilumos vartotojai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio, tai, remiantis analogija, yra pagrindas ir dėl šios priežasties konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei nustatė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.
Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas tenkinamas iš dalies: dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas nutartį panaikinti, tačiau apeliacinio skundo priėmimo klausimą turi išspręsti ne atskirąjį skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, bet pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinio skundo priėmimo klausimas grąžinamas Vilniaus miesto apylinkės teismui svarstyti iš naujo.
Kiti atskirajame skunde nurodyti klausimai (dėl palūkanų sumažinimo) nėra šio atskirojo skundo dalykas, nes čia buvo nagrinėjamas tik žyminio mokesčio mokėjimo klausimas, todėl dėl jo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir atsakovės Z. V. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo svarstyti pirmosios instancijos teismui.