- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- 1-71-424/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29635-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Kaltinamasis
- A. J.
kaltinamajam A. J.
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A.J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) ūkvedžiu, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas.
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str.1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė
A. J. 2016 m. birželio 24 d., apie 19.50 val. Pilaitės ežere, esančiame Trakų rajone, Aukštadvario seniūnijoje, Aukštadvario miestelyje, būdamas neblaivus, plaukdamas keturviete metaline šviesiai rudos spalvos korpuso valtimi „Kazanke“, prie kurios savavališkai buvo pritvirtinęs juodos spalvos 9.9 AG galingumo vidaus degimo variklį „Suzuki“, minėtame ežere plaukdamas šia valtimi dideliu greičiu bei nesaugiu atstumu nuo jame besimaudančių žmonių, valtimi užplaukė ant tuo metu šiame ežere besimaudančios nepilnametės A. Š., gim. 2002-03-08, tokiu būdu pastarajai trimis trauminiais poveikiais padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio momenkaulio atviru, įspaustiniu lūžiu, galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimu, dviejomis muštinėmis dešinės momeninės smilkininės srities žaizdomis, atviru kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžiu, kairės plaštakos plėštine žaizda su nykščio pritraukiamojo, trumpojo, lenkiamojo raumenų pažeidimu, dešinio dilbio ir žasto plėštinėmis žaizdomis.
Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d.
Kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. birželio mėnesį per Jonines buvo draugo M. G. tėvų sodyboje prie (duomenys neskelbtini) Vakare apie 20 val. jis iš M. U. pasiskolino valtį, norėdamas paplaukioti ežere. Valtis aliumininė, gana sunki. Prie valties prikabino variklį. Prieš pusvalandį buvo išgėręs du butelius alaus, bet jautėsi blaivus. Nustatytas girtumas jo veiksmams įtakos neturėjo. Į valtį įsėdo draugo žmona ir mergaitė. Plaukiodami ežere apsuko du ratus. Plaukdamas antrą ratą, pliaže pamatė žmones, todėl plaukė toliau nuo kranto, vandenyje žmonių nematė. Plaukė nedideliu greičiu, greitis galėjo būti apie 10 km/val., ves valtis buvo sunki, o variklis silpnas. Plaukdamas ties liepteliu valties priekiu pajuto smūgį. Tad sustojo ir vandenyje pamatė nukentėjusiąją. Grįžo prie jos apie 3-4 metrus atgal. Kažkoks vyras jam padėjo nukentėjusiąją įkelti į valtį. Jis nuvežė nukentėjusiąją ir paguldė ant lieptelio. J. G. iškvietė greitąją pagalbą. Padedamas J. G., kuri dirba medicinos įstaigoje, teikė mergaitei pirmą pagalbą. Dėl įvykio jis patyrė didžiulį šoką, todėl kai kurias aplinkybes po įvykio nelabai atsimena. Susidūrimo metu jis buvo nuo kranto apie 30 metrų atstumu. Jis ežerą toje vietoje labai gerai žino, dažnai ten žvejoja. Nesitikėjo, kad toje vietoje bus žmonių, nes plaukiant jo kelyje žmonių nebuvo. A. Š. jis nematė, mano, kad ji galėjo būti panėrusi po vandeniu. Labai gaisi dėl įvykio, A. Š. sužalojo netyčia. Žalą nukentėjusiajai atlygino, su jos tėvais susitaikė. Iki šiol nukentėjusiąją lanko, kiek gali padeda šeimai.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir davus parodymus, neprieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams, įrodymai tirti sutrumpinto jų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).
Iš 2016-06-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog ežere „Pilaitė“, prie medinio liepto, yra rudos spalvos metalinė valtis. Valties gale pritvirtintas juodos spalvos variklis su užrašu ant šono „Suzuki“, o priekyje - „99“. Valtyje mėtosi rūbai. Valties viduje ir ant dešinės pusės šoninės sienelės matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. ( t. 1, b.l. 10-13 )
Nukentėjusioji nepilnametė A. Š. parodė, kad 2016 metų birželio mėnesį per Jonines po 19 val., ji kartu su drauge A. Ž. išėjo maudytis į Pilaitės ežerą. Atėjusios prie ežero nuėjo prie tiltelio, kur visada maudydavosi. Žmonių buvo nedaug. Kurį laiką jos stovėjo ant tiltelio, matė kaip ežeru plaukioja motorinė valtis. Į ežerą nešoko, laukė kol nuplauks valtis. Vėliau maudėsi netoli tiltelio. Valtis ežere suko ratus, o ji su drauge pradėjo šokinėti nuo tiltelio, vėliau ėjo maudytis nuo kranto. Nuo kranto plaukė prie lieptelio. Paties įvykio, kai ant jos užplaukė valtis, ji neprisimena, smūgio nepajuto. Daugiau kas vyko neprisimena, atsibudo ligoninėje. Jai buvo sužalota ranka ir galva, prapjauta kakta. Ji mano, kad žmonės valtyje jos su drauge nematė bei ant jos užplaukė netyčia. Pretenzijų ji neturi (t. 1, b.l. 16-17, 27-29).
Liudytoja nepilnametė A. Ž. parodė, kad 2016-06-24 vakare, apie 19.00 val. ji su A. Š. atėjo prie Pilaitės ežero, esančio Aukštadvario miestelyje, išsimaudyti. Jos šokinėjo nuo tiltelio į ežerą, matė, kad ežere plaukioja motorinė valtis, kuri buvo atplaukiusi netoli tiltelio. Jos tuo metu buvo ant tiltelio, nesimaudė. Kai valtis nuplaukė, jos pradėjo šokinėti nuo tiltelio ir plaukti link kranto. Kai jos paskutinį kartą nušoko nuo tiltelio ir plaukė link kranto, ji pamatė nuo miško pusės atplaukiančią motorinę valtį, kurioje sėdėjo keli žmonės, todėl pasakė A. trauktis, nes suprato, kad nespės nuplaukti iki kranto. Ji plaukė į vieną pusę, o A. - į kitą. Koks buvo likęs atstumas, ji negali pasakyti, tačiau išgirdo garsą ir ji pamatė sustojusią valtį, bei vandenyje gulinčią savo draugę, - galimai be sąmonės. Ji nematė, kaip A. perplaukė valtis, tačiau atsisukusi pamatė, kad A. plūduriuoja vandenyje. Ji pradėjo šaukti, kad gelbėtų A., pati priplaukė prie jos. Vyras, vardu A., sėdėjęs valtyje, buvo išsigandęs. Vėliau atplaukė kažkas iš poilsiautojų ir padėjo A. įkelti į valtį. A. iš galvos bėgo kraujas, ji buvo be sąmonės. A. ta pačia valtimi, kuri ją perplaukė, buvo parplukdyta ant tiltelio, kur jai buvo suteikta pagalba ir ji buvo išvežta į ligoninę. Ji neatkreipė dėmesio, kaip plaukiojo valtis, kadangi ji būdavo arba prie tilto, arba kitoje ežero pusėje. Labai arti žmonių valtis nebuvo, plaukiojo pakankamai toli nuo kranto. Ji nemano, kad tai įvyko tyčia bei pažymėjo, jog labai greit valtis neplaukiojo (t. 1, b.l. 34-35, 42-43).
Liudytoja J. G. parodė, kad 2016-06-24, apie 16 valandą ji su šeima atvažiavo į sodybą prie (duomenys neskelbtini), Trakų rajone. Jiems būnant lauke, prie sodybos motorine valtimi atplaukė jos vyro pažįstamas A. J. ir pasiūlė paplaukioti valtimi. Į valtį įsėdo mažametė E. T. ir ji. A. sėdėjo valties gale, kadangi valdė valties variklį. E. T. atsisėdo į valties vidurį, atsisukusi į valties priekį, o ji sėdėjo valties priekyje, atsisukusi į A. J.. Jie išplaukė į Pilaitės ežerą, prasuko vieną ratą, plaukė greitai. Po to A. J. suko antrą ratą link Pilaitės ežero pliažo, kur matėsi žmonės. Matė, kad vaikai, pamatę valtį, išbėgo iš vandens. Taip pat matė vieną mergaitę, kuri maudėsi arti kranto. Plaukiant maždaug 15-20 metrų nuo kranto atstumu, netoli tiltelio pajuto, kad valtis pakilo ir išgirdo, kad kažkas atsitrenkė į valtį. A. J. iš karto išjungė variklį. Šalia plaukianti mergaitė pradėjo rėkti „gelbėkit“, pastaroji plaukė link jų valties ir sugriebė valties partrenktą mergaitę. Tuo pačiu metu nuo kranto šoko vyras ir plaukė link valties gelbėti partrenktos mergaitės. A. J. priplaukė arčiau, įjungęs atbulinę pavarą. Ji pamatė partrenktą mergaitę. Prie mergaitės priplaukęs vyras pastarąją paėmė ir padavė A., kad jis įkeltų ją į valtį. Ji matė, kad iš mergaitės galvos ir rankos stipriai kraujuoja, galvoje buvo dvi gilios žaizdos. Tuomet A. J. užsivedė valtį ir parplukdė visus į krantą. Ji kartu su A. J. ir dar dviem nepažįstamais vyrais mergaitę iškėlė ant liepto. Kažkas iš žmonių iškvietė medicininę pagalbą. Mergaitei ant liepto buvo teikiama būtinoji medicinos pagalba. Po kurio laiko pasirodė mergaitės mama. Mergaitę medikai išvežė į ligoninę (t. 1, b.l. 45-46).
Liudytoja nepilnametė E. T. parodė, kad 2016-06-24, per Jonines, Aukštadvaryje ežere ji, jos patėvio dukra J. ir J. šeimos draugas A. plaukiojo valtimi. Vienam šone buvo nemažai žmonių, o kitoj ežero pusėj buvo medžiai. Žmonių, kurie būtų arti valties, ji nematė. Jie negreitai valtimi plaukiojo ežere ratais. Jie valtyje nesikalbėjo, nes nebuvo nieko girdėti. Plaukiant ežere ji išgirdo bumbtelėjimą. Ji nesuprato kas galėjo įvykti, bet išsigando. Ji girdėjo vaikų spiegimą, tuomet puolė J. G. į glėbį, o pastaroji tuo metu žiūrėjo į A. J.. Ką darė A. J. po bumbtelėjimo,- ji nematė. Kažkokiu būdu ji atsirado ant krato ir pabėgo namo. Po kiek laiko ji sužinojo, kad valtimi sužalota mergaitė (t. 1, b.l. 54-55).
Nukentėjusioji, ir nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą I. Č. parodė, kad A. Š. yra jos dukra. 2016-06-24 ji leido dukrai kartu su drauge A. išeiti prie Pilaitės ežero maudytis. Maždaug po valandos, apie 20 val. į namus parbėgo mažametis D. ir pasakė, kad atsitiko nelaimė. Ji tuomet nuvažiavo prie Pilaitės ežero ir pamatė, kad A. gulėjo ant tiltelio apklota rankšluosčiu. A. ant sužalotos galvos buvo padėtas ledas. Matė, jog jai buvo perpjauta ranka. Laukiant atvažiuojančios greitosios medicinos pagalbos, atbėgo gydytoja į pagalbą. A. buvo išvežta į Santariškių ligoninę (t. 1, b.l. 31-32).
Liudytojas E. L. parodė, kad 2016 metų birželio mėnesio 25 dieną, apie 19 val. jis buvo prie Pilaitės ežero, Aukštadvario miestelyje, Trakų rajone, ir pastebėjo motorinę valtį, plaukiojančią ežere. Motorinė valtis, kurioje sėdėjo vaikinas ir dar keli žmonės, plaukiojo ratais nuo maudyklės į miško pusę ir atgal. Jis girdėjo, kad kažkas iš žmonių, buvusių ant kranto, valtį vairavusiam vyriškiui suriko, kad neplauktų prie kranto, nes maudosi žmonės, tačiau motorinė valtis praplaukė prie pat maudymosi vietos, visiškai arti kranto, maždaug 10-15 metrų nuo nendrių. Po ko vėl grįžo atgal ir plaukė antrą ratą tuo pačiu atstumu, gal ir dar arčiau kranto. Po to jis išgirdo, kad pradėjo šaukti žmonės „kvieskit medikus, žmogų perplaukė“. Jis su draugais nubėgo prie tiltelio pažiūrėti kas atsitiko. Pribėgęs pamatė, kad valtis, kuri plaukiojo ežere, plaukė link tiltelio. Valtyje gulėjo mergaitė, kuriai kraujavo galva ir ranka. Matė, kaip valties vairuotojas buvo išsigandęs, verkė ir vis sakė: - „ką aš padariau“. Valtį vairavęs asmuo prisistatė A. J.. (t. 1, b.l. 57-58).
Liudytojas V. L. parodė, kad 2016-06-24 jis kartu su šeima ir draugais poilsiavo prie Pilaitės ežero, Aukštadvario mstl., Trakų rajone. Apie 19 val. jo mažametė dukra su draugais tuo metu maudėsi. Pilaitės ežero poilsio aikštelėje tuo metu buvo daug žmonių, taip pat buvo daug besimaudančių tiek suaugusių žmonių, tiek vaikų. Jis pastebėjo, kad ežere pasirodė motorinė valtis, Girdėjo, kaip kažkas iš žmonių būdamas krante valtį vairavusiam vyriškiui suriko „neplaukit prie kranto, nes maudosi žmonės“, ir po 5 minučių motorinė valtis praplaukė prie pat maudymosi vietos, visiškai arti kranto, maždaug 10-15 m. nuo nendrių. Plaukiant valčiai antrą ratą jis išgirdo, kad žmonės pradėjo šaukti „kvieskit medikus, žmogų perplaukė“. Pribėgęs prie lieptelio pamatė, kad valtis, kuri plaukiojo ežere, plaukė link tiltelio. Valtyje jis pamatė gulinčią mergaitę, kuriai kraujavo galva ir ranka. Valties vairuotojas buvo išsigandęs, verkė, vėliau sėdėjo ant tilto, pastoviai verkė ir sakė „ką aš padariau“. Valtį vairavęs asmuo prisistatė A. J. (t. 1, b.l. 62-63).
Liudytojas A. L. parodė, kad 2016-06-24 apie 20 val. jis kartu su vaikais ėjo palei Pilaitės ežero pakrantę, kai išgirdo jam už nugaros padidintu nei įprastai greičiu palei ežero pakrantę plaukiančios motorinės valties garsą. Taip pat girdėjo, kad tuo metu ežero paplūdimyje buvę žmonės kažką šaukė, kiek suprato, šios valties vairuotojui, garsiai reiškė savo nepasitenkinimą dėl to, kad valtis plaukioja visai netoli ežero pakrantės, kur tuo metu maudėsi žmonės. Netrukus išgirdo stiprų duslų smūgio garsą. Tuomet valties variklio garsas sumažėjo ir vyras, kuris vairavo motorinę valtį pasakė - „kas tai buvo?“. Po 2-5 sekundžių jis išgirdo, kad mergina pradėjo šauktis pagalbos draugei. Po to iš karto jis pamatė ežere motorinę valtį, kurioje buvo du žmonės, vienas iš jų - vyras, kuris vairavo motorinę valtį, išjungė šios valties variklį. Tuomet valtis iš inercijos praplaukė dar apie 10-15 metrų ir sustojo maždaug 10 metrų atstumu nuo tiltelio. Jis pamatė vyrą, sėdintį valtyje, prie variklio, kuris apie vieną minutę valtyje tylėjo, jam buvo šokas, nes pastarasis iš pradžių nesuprato, kas įvyko. Tuo pat metu kita mergaitė, kaip vėliai suprato, nukentėjusiosios mergaitės draugė, šaukė „padėkit, padėkit“, šaukė, kad atbėgtų vyrai, mokantys plaukti, ir kad, kas nors iš vyrų iškeltų jos nukentėjusiąją draugę iš ežero į krantą, nes ji to nesugebės padaryti. Jis suprato, kad motorinė valtis kažką partrenkė, bet tuo metu vandenyje nematė partrenktos mergaitės. Jis nuėjo link medinio tiltelio, iš kur pamatė, kad atbėgęs vyras paniro į vandenį, ir iš vandens ištraukė sužalotą mergaitę. Tuo metu vyras, kuris vairavo motorinę valtį, apsisuko ir pradėjo plaukti prie mergaitės. Jie įkėlė sužalotą mergaitę į valtį ir atvežė prie tiltelio, ir paguldė ant jo. Mergaitės veidas ir ranka buvo kruvini, atrodo, ji buvo be sąmonės. Jis iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino 112 ir iškvietė medikus. Motorinės valties korpusas buvo rudos spalvos, prie valties galo buvo prikabintas variklis. Kažkas iš žmonių pasakė, kad sužalota mergaitė ir jos draugė prieš šį įvykį nardė ežere. ( t. 1, b.l. 83-86 )
Liudytoja V. J. parodė, kad 2016 m. birželio mėnesį, tai buvo sekanti diena po Joninių nakties, ji kartu su draugais buvo prie ežero, prie piliakalnio, greta Aukštadvario, Trakų rajone. Išsimaudžiusi vietoje, kur yra paplūdimys, ir eidama į krantą pamatė, kad į ežerą įėjo dvi nepažįstamos jaunos merginos. Jos įlipo į ežerą ir jame pradėjo plaukti į kairę pusę nuo paplūdimio link liepto. Eidama išgirdo smūgio garsą ežere, išgirdo merginos riksmą. Ji pasuko link liepto pažiūrėti kas vyksta ir kuo gali padėti. Išgirdo, kad stabtelėjo ir motorinė valtis. Matė, kad jos draugas A. G. numetė savo rūbus ir bėgo prie liepto suteikti pagalbos. Išgirdo, kad vienas iš šalia esančių žmonių paklausė, ar kas nors jam gali duoti telefoną iškviesti medicinos pagalbą. Ji šiam nepažįstamam vyrui davė savo telefoną, nes pati gerai nežinojo tos vietos ir negalėjo nurodyti tikslaus adreso. Vėliau matė, kad sužeista mergina buvo iškelta ant liepto, prie kurio sustojo motorinė valtis. Kažkas iš žmonių nuvyko pasitikti pagalbos tarnybos, atvyko gaisrinė. Prieš išvykdama ji matė, kad sužeista mergina - jos galva buvo kruvina. Kitų sužalojimų ji nematė. ( t. 1, b.l. 88 )
Liudytojas A. P. parodė, kad 2016 metų birželio mėnesį, tai buvo kita diena po Joninių nakties, po pietų, jis buvo prie ežero, pavadinimo nežino, esančio Trakų rajone. Jis stovėjo ant ežero kranto maždaug 30 metrų atstumu nuo ežere esančio medinio tiltelio ir matė, kad kažkokia motorinė valtis suka ratus ežere, padarė ne mažiau 4-5 ratų, vandenyje paišė „saulytes“. Valties greitis buvo pakankamai didelis. Jis matė, kad valtis kelis kartus buvo sustojusi pačiame ežere, netoli besimaudančių žmonių, o po to vėl suko ratus netoli besimaudančių žmonių. Valties korpusas, atrodo, buvo metalinis, šviesios spalvos, variklis buvo pritvirtintas prie valties galo. Jis matė, kad ši motorinė valtis, sukdama ežere ratus, pavojingai artinosi prie ežere besimaudančių žmonių. Žmonės, buvę valtyje, kažką šūkavo, jam susidarė nuomonė, kad jie buvo neblaivūs, norėjo pasirodyti prieš kitus žmones, specialiai nukreipia valtį arčiau besimaudančių žmonių, norėdami į save atkreipti kitų žmonių dėmesį. Jis girdėjo, kad žmonės ant kranto tarpusavyje kalbėjosi ir piktinosi dėl tokio valties važiavimo arti besimaudančių žmonių. Jis, stovėdamas maždaug 30 metrų atstumu nuo nurodyto medinio tiltelio, matė, kad netoli jo maudėsi vaikai ir kiti žmonės, o toliau nuo jų, maždaug 2-3 metrų atstumu į ežero vidurį, maudėsi dvi mergaitės, maždaug 14-16 metų amžiaus. Šios mergaitės ežere jau maudėsi apie 15 minučių, jos žaidė vandenyje, taškėsi, panirdavo po vandeniu. Jis matė, kad minėta motorinė valtis jau buvo keletą kartų dideliu greičiu pravažiavusi visai arti, maždaug 1-1,5 metro atstumu nuo šių besimaudančių mergaičių. Tuo metu žmonės, buvę valtyje, kažką šaukdavo, mojuodavo vandenyje besimaudantiems žmonėms, norėdami į save atkreipti dėmesį. Po to, kai minėta valtis kelis kartus dideliu greičiu praplaukė netoli besimaudančių žmonių ir nurodytų merginų, jis pamatė, kad valtis eilinį kartą apsisukdama ir važiuodama arti besimaudančių žmonių, padidindama greitį, užplaukė ant besimaudančios merginos galvos. Jis matė, kad tuo momentu šios mergaitės galva tikrai buvo virš vandens, ji tuo metu nebuvo panirusi į vandenį. Kita mergaitė buvo labai arti sužeistos mergaitės, bet arčiau kranto. Pastarosios mergaitės galva šio įvykio metu taip pat buvo virš vandens, ji taip pat nebuvo panirusi į vandenį. Šios mergaitės įvykio metu buvo maždaug 5 metrus nuo ežero kranto ir maždaug 2 metrus nuo medinio tiltelio galo link ežero vidurio. Tuo metu ežere buvo ir kitų besimaudančių žmonių, vaikų, bet jie buvo arčiau kranto nei šios merginos. Po to, kai valtis užplaukė ant vienos mergaitės galvos, o kita mergaitė pradėjo šaukti, valtis sustojo. Po 3-4 sekundžių sureagavo ir kiti žmonės. Jo draugas A. G. nubėgo link tos vietos, puolė į vandenį, kur buvo sužalota mergaitė. Kas ištraukė mergaitę iš vandens, jis nematė. Jis iš karto iš savo telefono paskambino 112 ir nurodė, kad valtis užvažiavo ant žmogaus vandenyje ir paprašė skubios pagalbos. ( t. 1, b.l . 92 )
Liudytojas A. G. parodė, kad 2016-06-24 vakare, būdamas prie ežero, pavadinimo nežino, esančio Trakų rajone, Aukštadvaryje, netoli piliakalnio, pamatė, kad du vyrai plaukiojo motorine valtimi, šviesiai rudos spalvos korpuso, prie priešingo ežero kranto. Jam pasidarė neramu dėl jų veiksmų, nes ežeras yra mažas, o motorinė valtis pavojingai manevravo nuo nurodyto kranto link ežero vidurio. Jie iš pradžių plaukiojo zigzagais priešingoje ežero pusėje. Valtis iš vietos labai greitai padidino greitį nuo pat kranto, po to jie sugrįžo prie tos kranto vietos, iš kurios išplaukė. Jis pradėjo stebėti šių vyrų veiksmus. Jis pamatė, kad priešingame krante į valtį įlipo mergina. Po to jie trise valtimi pradėjo plaukti link to kranto, kuriame buvo jis ir daug kitų žmonių. Jie pradėjo plaukti dideliu greičiu, darė ratą link tos vietos, kurioje buvo jis. Atstumas nuo valties iki kranto buvo apie 10 metrų. Tuo metu toje vietoje, kur buvo jis, maudėsi žmonės, kurie pamatę dideliu greičiu į jų pusę plaukiančią valtį, pradėjo šaukti, kad tie vyrai sustabdytų valtį, šaukė, kad priekyje maudosi vaikai. Vandenyje esantys žmonės išsigando, pasitraukė arčiau kranto, šaukė, kad sustabdytų valtį, tačiau valtis nesustojo ir plaukė toliau palei krantą. Tuo metu jis, stovėdamas ant kranto, pamatė, kad toliau, jam iš kairės pusės, 2-3 metrų atstumu nuo nendrių, augančių palei krantą, maždaug 5-7-ių metrų atstumu nuo kranto, apie 8-is metrus nuo tiltelio dešinės pusės (palei krantą) ir 2-3 metrų atstumu nuo tiltelio (į ežero vidurį) maudėsi dvi nepažįstamos mergaitės. Jis tuo metu pamatė, kad ši valtis dideliu greičiu plaukia tiesiai link tų mergaičių. Kiti žmonės pradėjo šaukti, kad sustabdytų valtį, kad priekyje maudosi vaikai. Viskas vyko gan greitai. Jis šias mergaites matė tuo metu, kai link jų plaukė valtis. Suprato, kad nelaimės nepavyks išvengti, nes valtis važiavo dideliu greičiu, ir joks žmogus tiesiog nespėtų pasitraukti, o žmonės, buvę valtyje, jo manymu, tuo metu nepastebėjo mergaičių. Jis pamatė, kad valtis, padariusi posūkį, plaukdama palei krantą, kuriame buvo jis, perplaukė vieną iš mergaičių. Valtis, perplaukiusi mergaitę, iš karto nesustojo, dar pajudėjo į priekį apie 5-is metrus nuo tos vietos, kur buvo partrenkta mergaitė. Tada jis pradėjo bėgti link tos vietos, kurioje buvo partrenkta mergaitė. Valtis nuplaukė atgal prie tos vietos, kurioje buvo partrenkta mergaitė. Jis pribėgo prie tos vietos, kur buvo partrenkta mergaitė, ir šoko į vandenį. Jis, būdamas vandenyje, pamatė, kad sužalotą mergaitę iš vandens ištraukė žmonės, kurie buvo valtyje, ir įkėlė ją į valtį. Po to valtis prisišvartavo prie medinio tiltelio, ant kurio paguldė sužalotą mergaitę. Pastaroji iš pradžių buvo be sąmonės, po to pradėjo judinti koją, atgavo sąmonę ir pradėjo verkti. Sužalota mergaitė visa buvo šlapia ir kruvina, todėl jis negali pasakyti, kurioje vietoje buvo žaizdos. Matė, kad ant tiltelio stovėjo du jauni vyrai, kurie plaukiojo šia motorine valtimi, ir viena mergina, jie visi buvo išsigandę, jie visi buvo šlapi, jų drabužiai buvo kruvini. Jokios mažametės mergaitės šalia nurodytų asmenų jis nematė. (. 1, b.l. 94-95 )
Liudytoja D. Ū. parodė, kad 2016-06-24 ji buvo Trakų rajone, Aukštadvario miestelyje prie Pilaitės ežero. Apie 19.00 val., ji išgirdo žmonių klyksmus ir riksmus. Ji pamatė žmonių sujudimą prie ežero liepto. Prie liepto ji pamatė geltonai rusvos spalvos motorinę valtį. Kažkas rėkė „žmogus!“, kažkas iš žmonių liepė kviesti greitąją pagalbą, kažkas pasakė, kad partrenkė mergaitę. Ji matė, kad ant liepto gulėjo mergaitė, šalia jos buvo moteris su rankšluosčiu rankose. Kaip ji suprato - tai buvo mergaitės motina. Šiek tiek toliau, nugara į ją (D. Ū.), sėdėjo vyriškis. Jis, kaip ji suprato, buvo valties vairuotojas, kadangi jis stipriai verkė, rėkė pro ašaras, kad jis nenorėjo sužaloti mergaitės, jis stipriai atgailavo. Jai vyriškis pasirodė labai jaunas, smulkaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, smulkių veido bruožų, šatenas, neilgų plaukų. Ji (E. Ū.) būdama prie ežero visą dieną, nepastebėjo jokios motorinės valties plaukiojančios ežere. Ji nematė iš kur atsirado mergaitę partrenkusi valtis. Taip pat ji nematė kaip valtis būdama vandenyje sužalojo mergaitę. Lieptas nėra didelis, įvykis įvyko liepto kampo gale, jis nėra toli nuo kranto, ten ežero krantas yra apaugęs nendrėmis. ( t. 1, b.l. 103-105 )
Liudytoja J. D. parodė, kad 2016-06-24 jai paskambino Aukštadvario seniūnė ir pasakė, kad Pilaitės ežere, Aukštadvaryje, asmuo plaukiodamas valtimi kliudė žmogų ir paprašė pagalbos. Jai atvykus į įvykio vietą, ji pamatė ant liepto gulinčią mergaitę, kurios pavardė Š., Aukštadvario miestelio gyventoją. Šalia jos buvo kita mergaitė, kuri laikė ant Š. galvos uždėtą ledą. Šalia stovėjo Š. mama ir A. J.. Š. galva buvo aptvarstyta, ji sutvarstė mergaitės rankos plaštaką, nes stipriai kraujavo ir matėsi galimai dilbio uždaras lūžis. Ji uždavė klausimą ar yra kas nors iš jų išgėrę, tačiau Š. motina atsakė, kad ne. A. J. buvo šoko būsenoje, pasimetęs. Kažkas iš žmonių pasakė, kad A. J. plaukdamas valtimi kliudė Š. Atvykus greitosios medicinos pagalbos automobiliui, sužalotą mergaitę perdavė atvykusiems medikams. (t. 1, b.l. 108)
Liudytojas M. S. parodė, kad 2016-06-24 apie 19.52 val. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas apie tai, kad Trakų rajone, Aukštadvario miestelyje prie „Pilaitės“ ežero žmogus patyrė galvos traumą. Atvykus prie šio ežero jis pamatė ant liepto gulėjusią mergaitę, kaip vėliau buvo nustatyta - A. Š.. Pastarąja tuo metu rūpinosi centro gydytoja J. D., kuri jai suteikė pirmąją būtinąją medicinos pagalbą. Jis vietoje apžiūrėjo A. Š. ir nustatė, kad pastarajai padaryta rimta galvos trauma, buvo žaizdų galvoje, matė galvos minkštųjų audinių sužalojimus, todėl įvertino, kad situacija yra rimta. Kitų sužalojimų tuo metu nenustatė. A. Š. buvo sąmoninga. Kažkas iš šalia buvusių žmonių pasakė, kad A. Š. Pilaitės ežere tuo metu, kai ji nardė, kliudė motorinės valties variklio propeleris. A. Š. buvo įkelta į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Tuo metu prie automobilio priėjo iš matymo pažįstama A. Š. motina, kuri nurodė savo nepilnametės dukros anketinius duomenis ir gyvenamosios vietos adresą, kuriuos jis įrašė į GMP iškvietimo kortelę. A. Š. buvo nuvežta į VšĮ Santariškių vaikų ligoninės Priėmimo skyrių. ( t. 1, b.l. 97 )
Liudytojas S. K. parodė, kad 2016-06-24, apie 19.52 val. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas apie tai, kad Trakų rajone, Aukštadvario miestelyje, prie Pilaitės ežero žmogus patyrė galvos traumą. Atvykus į vietą jis pamatė ant liepto gulėjusią iš vandens ištrauktą mergaitę. Specialistas M. S. vietoje apžiūrėjo mergaitę ir suteikė jai pirmąją medicinos pagalbą. Jis matė, kad mergaitė patyrė galvos traumą, buvo daug kraujo. Taip pat pamatė, kad mergaitės ranka buvo sužalota. Mergaitė buvo sąmoninga, ji kažką kalbėjo. Šalia esantys nepažįstami žmonės sakė, kad mergaitė šias traumas patyrė Pilaitės ežere, kai maudėsi ir ant jos užvažiavo motorinė valtis. Jis matė, kad prie liepto, buvo metalinė valtis. Mergaitė buvo įkelta į GMP automobilį ir nuvežta į VšĮ Santariškių vaikų ligoninės Priėmimo skyrių. ( t. 1, b.l. 99 )
Liudytojas M. U. parodė, kad jo tėvų „G. U. kaimo turizmo sodyboje“ yra trys valtys, iš jų dvi - plastikinio korpuso ir viena aliumininio korpuso. Jos visos yra valdomos tik irklais, jose nėra įrengta variklių. Jis pažįsta A. J., kuris gyvena netoli sodybos, Aukštadvario miestelyje. 2016-06-24 apie pietus jam paskambino A. J. ir paklausė, ar gali iš jo paimti valtį. Jis sutiko A. J. duoti valtį. A. J. maždaug po pusės valandos atvyko į sodybą, kur jis perdavė A. J. raktą nuo irklinės valties aliumininiu korpusu. Valtis keturių vietų pavadinimu „Kazankė“, šios valties korpusas buvo nudažytas ruda spalva. A. J. kartu su raktu jis perdavė ir du irklus. A. J. pasakė, kad valtį iki vakaro grąžins. Nesakė, kur ir su kuo plaukios šia valtimi. Tuo metu, kai jis A. J. perdavė raktą ir irklus, jo nuomone, pastarasis buvo visiškai blaivus. Tą pačią dieną, maždaug po 5-7 valandų po to kai jis perdavė A. J. raktus nuo valties, jam kažkas pranešė, kad A. J. plaukdamas valtimi Pilaitės ežere užkabino ir sužalojo mergaitę. Vėliau tą pačią dieną, vakare pas jį į sodybą atvyko A. J., kuris buvo labai sukrėstas ir pergyveno. Pastarasis pasakė, kad jis valtimi plaukė Pilaitės ežere, o mergaitė tuo metu nardė, ji buvo panėrusi į vandenį, o jis plaukdamas valtimi ją per vėlai pamatė, todėl nespėjo laiku sustabdyti valties arba ją pasukti nuo mergaitės į šoną ir šonu kliudė tą mergaitę. A. J. pasakė, kad mergaitė yra stipriai sužalota, gresia pavojus jos gyvybei, todėl jis (M. U.) suprato, kad valtis buvo valdoma ne irklais, bet varikliu ir paklausė A. J., kieno variklis buvo pritvirtintas prie šios valties, pastarasis atsakė, kad variklis yra jo. ( t. 1, b.l. 66-67 )
2016-06-16 20:26 val. A. J. buvo nustatytas 0,46 promilės girtumas. ( t. 1, b.l. 150 )
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2432/2016(01) nurodyta, kad A. Š. padaryta dešinio momenkaulio atviras, įspaustinis lūžis, galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimas, dvi muštinės dešinės momeninės smilkininės srities žaizdos, atviras kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžis. Kairės plaštakos plėštine žaizda su nykščio pritraukiamojo, trumpojo, lenkiamojo raumenų pažeidimu, dešinio dilbio ir žasto plėštinės žaizdos. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Dėl dešinio momenkaulio atviro įspaustinio lūžio A. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. ( t. 1, b.l. 131 )
Byloje ištirti įrodymai patvirtino, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotus veiksmus, tačiau kaltinimas dėl tyčinio sunkaus sveikatos sužalojimo ir kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 135 str. 1 d. nepasitvirtino. BK 135 str.1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tyčia. T.y., kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos pavojingus padarinius ir tų padarinių siekia (tiesioginė tyčia) arba nors ir nenori pavojingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Taigi, pagrindinis tyčios elementas yra valinis, t.y. valios nukreipimas į tam tikras pavojingos veikos pasekmes. Esant tyčiai asmuo arba sąmoningai siekia pavojingų pasekmių arba abejingai leidžia joms atsirasti. Šioje byloje tam, kad A. J. veika būtų vertinama kaip tyčinė, turi būti nustatyta, kad jis siekė sužaloti A. Š. arba, kad pamatęs jog valtis plaukia į besimaudančias mergaites, nemėgino išvengti susidūrimo su jomis. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Liudytojų parodymai apie tai, kad, kad kaltinamais plaukiojo arti kranto ir besimaudančių žmonių rodo kaltinamojo nusikalstamą nerūpestingumą. Kaip nurodė pats kaltinamasis, A. Š. savo kelyje jis nematė. Liudytojas A. G., matęs įvykį, nurodė, kad stebint valtį plaukiančią tiesiai į besimaudančias mergaites, jam susidarė įspūdis, kad valties vairuotojas ir valtyje buvę asmenys mergaičių nemato. Liudytojas A. L. nurodė, kad po to, kai išgirdo smūgio garsą, išgirdo vyrą klausiantį „kas tai buvo?“. Nurodė, kad valtį vairavęs vyras buvo ištiktas šoko, nes iš pradžių nesuprato kas įvyko. Liudytoja J. G., buvusi valtyje, taip pat nurodė, kad A. Š. vandenyje nematė, pajuto tik smūgį. Nukentėjusioji A. Š. nurodė, kad jai atrodo, jog valtyje buvę žmonės jos su drauge nematė. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis nepastebėjo, jog jo kelyje maudosi mergaitės, ir nenumatė, kad jo veiksmai gali sukelti nusikalstamas pasekmes. Tačiau plaukiodamas motorine valtimi ežere, kuriame maudosi žmonės, plaukdamas arti kranto galėjo ir turėjo numatyti, kad gali užplaukti ant žmogaus ir jį sužaloti. Kaip galima spręsti iš liudytojų E. L. ir V. L., A. L., A. P. parodymų, valtis plaukė maždaug 10-15 metrų atstumu nuo kranto. Kaltinamasis nurodo, kad įvykis įvyko 25-30 metrų atstumu nuo kranto. Tačiau nustatyti tikslią įvykio vietą ar atstumą nuo kranto, kuriuo plaukiojo kaltinamasis, šioje byloje nėra teisiškai reikšminga, nes net ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nurodytas 50 metrų atstumas, nuo kranto, kur jo teigimu jis plaukiojo, nėra tas atstumas, kurį įveikti besimaudančiam žmogui reikėtų ypatingų gebėjimų ar specialaus pasirengimo. Todėl plaukiodamas ežere, prie kurio yra pliažas, liepteliai, daug poilsiaujančių žmonių, turėjo numatyti, kad jo kelyje gali atsirasti plaukiojantis ar nardantis žmogus ir būti pasirengęs bet kuriuo metu išvengti užplaukimo ant žmogaus. Tačiau kaltinamasis elgdamasis neatidžiai ir nerūpestingai, nepastebėjo vandenyje besimaudančios A. Š., užplaukė ant jos ir sukėlė nusikalstamas pasekmes – sunkiai ją sužalojo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nusikalstamas pasekme sukėlė ne tyčia, bet dėl neatsargumo – nusikalstamo nerūpestingumo. Todėl A. J. veiksmai perkvalifikuojami pagal BK 137 str. 1 d. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų ir nuoširdžiai gailisi; suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamajame akte A. J. inkriminuota sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau išnagrinėjus bylą, ši aplinkybė nepasitvirtino. Po įvykio A. J. buvo nustatytas lengvas 0,46 promilės girtumas. Tai pripažįsta kaltinamais, tai patvirtinta alkoholio matuoklio parodymai. Tam, kad apsvaigimas nuo alkoholio būtų pripažintas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, turi būti nustatyta jo įtaka nusikaltimo padarymui. Prokuroras teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis dėl girtumo neįvertino savo veikos pavojingumo, plaukė dideliu greičiu, nereagavo į žmonių šūksnius nuo kranto. Šie prokuroro teiginiai vertinami kaip samprotavimai, nes nepagrįsti įrodymais. A. J. nustatytas 0,46 promilės girtumas, objektyviai vertinant, yra nedidelis. Kaltinamasis nurodė, kad išgėręs alaus jautėsi gerai, nebuvo apsvaigęs, girtumas jo elgesiui ir sprendimams įtakos neturėjo. Nei vienas liudytojas nenurodė, kad kaltinamasis atrodė neblaivus, elgėsi neadekvačiai, jo būklė kėlė abejonių dėl gebėjimo suvokti aplinką ar pan. Liudytojas M. U. nurodė, kad kai A. J. perdavė raktus nuo valties, šis, jo nuomone, buvo visiškai blaivus. Kaltinamojo veiksmai po įvykio (greitai nuplaukė prie nukentėjusiosios, iškėlė ją iš vandens, nevežė prie lieptelio, teikė jai pagalbą), rodo, kad kaltinamasis elgėsi adekvačiai. Liudytojai A. P., A. G. nurodė, kad valtis plaukė dideliu greičiu. Kiti liudytojai, nukentėjusioji didelio valties greičio neminėjo, liudytoja A. Ž. nurodė, kad valtis greitai neplaukiojo. Objektyviais įrodymais valties greitis nebuvo nustatytas, todėl nėra galimybės įvertinti ar valties greitis buvo toks neprotingai didelis, kad tokiu greičiu galėjo važinėti tik savikontrolę praradęs žmogus. Kaltinamasis nurodė, kad šūksnių nuo kranto negirdėjo, kas visai tikėtina veikiant motorui. Įrodymų, kad kaltinamasis girdėjo raginimus trauktis toliau nuo kranto ir jų nepaisė dėl savo girtumo, nėra. Nedidelis girtumas gali turėti įtakos asmens reakcijai, kai reaguoti reikia staigiai. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiosios nematė ir dėl to užplaukė ant jos, o ne todėl, kad matydamas, jog plaukia ant žmogaus, dėl sulėtėjusios reakcijos nesugebėjo išvengti susidūrimo.
Be to ir A. J. pareikštame kaltinime jo apsvaigimas nuo alkoholio nurodytas tik kaip įvykio aplinkybė, o ne kaip faktorius, turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui. Apsvaigimas suprantamas kaip asmens psichinė būsena, kai susilpnėja asmens savikontrolės procesai, atsiranda laikini psichikos pakitimai, trukdantys suvokti aplinką taip gerai, kaip normalios būsenos žmogui. Nesant pagrindo teigti, kad kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši sunkinanti aplinkybė šalinama, o nepasitvirtinus kaltinime nurodytam kaltinamojo apsvaigimui nuo alkoholio, ši aplinkybė vertinama kaip neblaivumas.
Ikiteisminio turimo metu nepilnametės nukentėjusiosios tėvai I. Č. ir V. Š. bei kaltinamasis pateikė prašymus prokurorui nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiosios atstovais pagal įstatymą. Nukentėjusiosios atstovai nurodė, kad kaltinamais žalą jiems atlygino, turtinių pretenzijų jam neturi ir ateityje neturės. 2016-11-08 prokuroro nutarimu prašymai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo BK 38 str. pagrindu buvo atmesti.
Teisiamajame posėdyje gynėjas ir kaltinamasis prašė atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės BK 38 str. pagrindu.
Kaltinamojo veiksmus perkvalifikavus iš BK 135 str. 1d. numatyto sunkaus nusikaltimo į BK 137 str. 1 d. numatytą neatsargų nusikaltimą, atsiranda teisinė galimybė vertinti pareikštą prašymą iš esmės.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį susikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu: jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
A. J. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Atlygino žalą nukentėjusiajai, ką patvirtino jos tėvai prašymuose nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kaltinamasis nurodė, kad ir šiuo metu pagal išgales padeda nukentėjusiosios šeimai. Susitaikė su nepilnametės nukentėjusiosios atstovais pagal įstatymą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis dirba, turi šeimą. Nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo ir yra daugiau atsitiktinis, o ne sistemingo neteisėto ar nepriimtino A. J. elgesio pasekmė. Kaltinamojo atsakomybę lengvina dvi lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nėra. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą – greičio viršijimą, nurodytos aplinkybes duoda pagrindą daryti išvadai, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas konstatuoja pagrindą atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės, o įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą ir jo pasekmes bei elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, mano esant tikslinga atleisti A. J. nuo atsakomybės.
Nesutikdamas su kaltinamojo atleidimu nuo atsakomybės teisiamajam posėdyje prokuroras nurodė, kad nuo alkoholio apsvaigusio asmens atleidimą nuo atsakomybės draudžia BK 19 str. 1 d. Šis prokuroro argumentas atmetamas, nes, kaip teisingai nurodė prokuroras, BK 19 str. 1 d. numato, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Šis draudimas siejamas ne su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nustatymu kaltininko organizme, o su asmens apsvaigimu. Kaip jau buvo nurodyta, apsvaigimas kaltinamajam nebuvo nustatytas, todėl jo neblaivumas nėra kliūtis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 8535,66 Eur civilinį ieškinį nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti. Civilinį ieškinį kaltinamasis pripažino visiškai, todėl jis tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297, 301-308 str., teismas
nusprendžia:
A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja BK 38 str. pagrindu.
A. J. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,6 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti – priteisti iš A. J. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 8535,66 Eur žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.