Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. J. skundą dėl V. R. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. birželio 8 d. gautas V. J. privataus kaltinimo skundas, dėl V. R. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka, dėl V. J. šmeižimo ir įžeidimo.

Kauno apylinkės teismo 2015-06-09 nutartimi privataus kaltintojo V. J. skundą atsisakyta priimti ir skundas grąžintas V. J., nustačius, jog privataus kaltinimo pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 412 reikalavimų ir yra nepasirašytas.

Skunde nurodoma, jog pareiškėjo skundas pasirašytas, todėl nepagrįstai buvo nepripažintas V. J. elektroninis parašas. Taip pat skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo skundas yra tikslus ir konkretus, jame atskleidžiama kaltinimo esmė. Kaltinimai yra konkretūs - tai patvirtina nutarties motyvas, jog kaltinimai yra apsiribojantys V. R. paaiškinimo dalies turinio perrašymu. V. R. teiginiai, jog V. J. yra neprognozuojamas žmogus. Jo bijo visi aplinkiniai ir jį pažįstantys asmenys. Ne kartą norėjo iškviesti policiją dėl neprognozuojamo agresyvaus elgesio – yra šmeižimo policijai, prokuratūrai, teismams ir visuomenei faktai. Todėl nepagrįstai atsisakyta šiuos Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 154 str. 1 d., 155 str. 2 d. numatytus nusikaltimus patvirtinančius faktus tikrinti teisme. Nepagrįstai neigiama, jog V. R. paaiškinimo dalies turinys yra objektyvūs šmeižimo ir įžeidimo duomenys, jog ji paaiškinime esančiu šmeižtu ir įžeidinėjimais nesiekė tokių padarinių - šį jos siekimą patvirtina S. L. 2011-01-11 tarnybinis pranešimas, S. K. 2011-03- 15 tarnybinis pranešimas, antstolio S. U. 2015-03-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 42, V. B. pateiktas reikalavimas V. J. nepranešti apie jo šmeižimą ir kiti pateikti įrodymai.

Skunde nurodoma, jog antstolio S. U. 2015-03-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 42 yra objektyvus V. J. apšmeižimo įrodymas ir V. R. įvykdyto V. J. pažeistų teisių ir teisėtų interesų faktas. Iš skundo turinio visiškai aišku, jog šmeižiantis, įžeidinėjantis, nukentėjusiojo V. J. teises ir teisėtus interesus pažeidęs V. R. paaiškinimas S. L. sudarė sąlygas V. J. šmeižti, niekinti, žeminti jo žmoniškąjį orumą, šį šmeižimą perduoti psichiatrijos specialistams, kitoms valstybės institucijoms.

Skunde taip pat nurodoma, kad BK 155 str. 2 d. numato, kad V. R. neviešai įžeidusi V. J., padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiama viešaisiais darbais arba areštu. Faktas, kad Vida R. V. Burbos prašė nukentėjusiajam V. J. apie jo šmeižimą ir neviešą įžeidimą nepranešti, patvirtina, jog V. R. siekė slėpti nuo V. J. jo šmeižimą ir įžeidimą.

Skundo autoriaus teigimu, BPK nukentėjusiajam nedraudžia skunde nurodyti S. L. ir su V. R. nusikalstamomis veikomis susijusius jo veiksmus. Priešingai, BPK 412 str. 2 d. reikalauja, kad nukentėjusysis nurodytų nusikalstamų veikų padarinius ir kitas esmines aplinkybes, duomenis, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes. Nepagrįsti skundžiamos nutarties teiginiai, jog „V. R. prašė paaiškinimo neviešinti“ ir jog tai neva nurodo pareiškėjas. Tokias aplinkybes paneigia 2011-01-20 pareiškime Nr. 20-65-8-AP-32, esantis įrašas: V. B.. Pr. parengti informaciją psichiatrijos specialistams.

Skunde nurodoma, kad nutartyje deklaratyviai minimi BPK 7 str., 10 str., 22 str., 255 str. ir nepagrįstai teigiama, jog V. R. neturi galimybės gintis nuo tikslių jai pareikštų kaltinimų. Skundžiama nutartis pažeidžia nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus.

Skunde taip pat nurodoma, kad teisėjas neturėjo teisės nagrinėti nukentėjusiojo V. J. skundo, nes nuo bylos yra nušalintinas BPK 57 str., 58 str. 1 d. 3 p., 4 p. pagrindais - nagrinėdamas ankstesnius nukentėjusiojo V. J. skundus. Teisėjas turi teisinį suinteresuotumą byla, jis pažeidė LR Konstitucijos 109 str. nuostatas „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi“, „Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“, LR Teismų įstatymo 2-5 str., 33 str., 34 str., 43 str. 1 d., 59 str. nuostatas, jo veiksmai atitinka BK 228 str., 229 str., o taip pat 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. nuostatas. Teisinėje valstybėje negali būti tokių teisėjais įdarbintų asmenų ir tokios padėties, kai teisėjas nebaudžiamas slepia kito asmens - šiuo atveju V. R. - padaryto nusikaltimo pėdsakus, turinčius įrodomosios reikšmės (BK 237 str.), piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ar viršija įgaliojimus (BK 228 str.), sąmoninga tyčia ar dėl neatsargumo neatlieka savo pareigų (BK 229 str.) ir yra nebaudžiamas. B. V. nukentėjusįjį V. J. nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai vadina pareiškėju, o ne nukentėjusiuoju - pažeidė BPK 407 str., 408 str. nuostatas.

Skunde pažymima, kad pagal teismingumą nukentėjusiojo skundas turi būti nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme, Kauno apygardos teisme. Iš LITEKO sistemoje nurodytų Kauno apylinkės teisme nagrinėtų bylų medžiagos yra akivaizdu, jog absoliuti dauguma Kauno apylinkės teisme teisėjais dirbančiųjų yra šališki V. J. atžvilgiu. - jie atvirai vykdė antikonstitucinę veiklą, pažeidinėjo LR Teismų įstatymo nuostatas ir kt., - slėpdami S. L. ir / ar jo bendrininkų nusikalstamas veikas V. J. atžvilgiu. Šie asmenys bendrauja su kitais Kauno apylinkės teisme teisėjais įdarbintais asmenimis, todėl yra pagrindas nušalinti visus Kauno apylinkės teismo teisėjus. Tą patvirtina Kauno apylinkės teismo pirmininko, B. V. elgesys, baudžiamojoje byloje Nr. 1-576-749/2015. BPK 57 str., 58 str. numato, kad teisėjui gali būti pareiškiamas nušalinimas, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo šališkumo. S. L. ir / ar kiti policijos pareigūnais turi ilgamečių ryšių bei pažinčių su Kauno apylinkės teismo teisėjais, dalis iš jų yra dirbę prokurorais ir glaudžiai bendradarbiavę su S. L..

Skunde taip pat nurodoma, kad Kauno apygardos teisme visi dirbantys teisėjai gali būti šališki jo atžvilgiu, todėl yra pagrindas nušalinti ir Kauno apygardos teismo teisėjus. Dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-23-749/2015, kur kai kurie Kauno apygardos teismo teisėjai pripažinti nukentėjusias asmenimis. Todėl Kauno apygardos teismas ir teisėjai yra teisiškai suinteresuoti, jog V. R. nebūtų teisiama ir nuteista. Nukentėjusiaisiais asmenimis pripažinti baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai yra kolegos su kitais bylas nagrinėjančiais teisėjais, bendrauja, yra gerai pažįstami, susiję hierarchiniais - tame tarpe ir administravimo ryšiais su teismo pirmininku, - todėl teisėjai gali būti ir yra iš anksto nusistatę nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu, bei šališkai nusiteikę, turi teisinį suinteresuotumą. Toliau skunde nurodoma, kad V. J. Lietuvos apeliaciniam teismui 2014-08-18 siųstame pareiškime dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo, nurodytos aplinkybės, taip pat yra nenurodyta viena aplinkybė, kurios anot skundo autoriaus pagrindžia teisėjų šališkumą. Skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismo šališkumas laikytinas objektyviai pagrįstu. Tą patvirtina Kauno apylinkės teismo pirmininko, elgesys bei 2015-06-09 nutartis, Kauno apylinkės teismo veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 1-576-749/2015, V. J. šmeižimas, jo pagrindu skirtos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės, baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015, vykdomas V. J. šmeižimas, orumo žeminimas, reikalavimas tirti jo pakaltinamumą, taip pat Kauno apygardos teismo teisėjų sistemingas atsisakymas atvykti į baudžiamosios bylos Nr. 1- 23-749/2015 teismo posėdžius. Kauno apygardos teismo pirmininkas atsisakė teikti informaciją apie jo paties ir Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmus prieš V. J. po 2015-04-09 prašymo pirmininkui gavimo, nepagrįstai bei neteisėtai pavesdamas atsakyti raštinės vedėjai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. J. skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nušalinimo.

V. J. skunde daug dėmesio skiriama teisėjo, priėmusio skundžiamą nutartį, viso Kauno apylinkės teismo ir skundą nagrinėjančio teismo nešališkumo klausimui.

Pažymėtina, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Teismų praktikoje pažymėta, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju nušalinimo pagrindų, numatytų BPK 58 str., nėra. Teisėjo priėmusio skundžiamą nutartį šališkumas yra grindžiamas tuo, kad teisėjas jau anksčiau yra nagrinėjęs V. J. skundus, t. y. iš esmės grindžiamas nesutikimu su teisėjo priimtais sprendimais, kurie netenkino V. J.. Tačiau nepalankūs sprendimai - netenkinti skundai, prašymai nėra įstatyme numatytas pagrindas nušalinti teisėjo (teisėjų) nuo bylos nagrinėjimo pagal pareiškėjo skundą. Kitų aiškiai suformuluotų pagrindų, kurie būtų nurodomi, kaip pagrindas nušalinti teisėją pareiškime nenurodoma ir nepateikiama jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų pagrįstas teisėjo šališkumas V. J. atžvilgiu. Skunde nurodomi ryšiai tarp teisėjų ir kitų asmenų, jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurie neva lemia jo netenkinančių sprendimų priėmimą, nėra patvirtinti jokiais duomenimis ir laikoma, jog tai tik pareiškėjo subjektyvus aplinkybių vertinimas.

Skunde reiškiamas prašymas nušalinti visus Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjus nenagrinėtinas. Baudžiamojo proceso įstatymas expressis verbis nenumato galimybės (baudžiamojo proceso dalyvio teisės) šalinti nuo bylos (skundo) nagrinėjimo visą teismą kaip jurisdikcinę, teisinius ginčus ir bylas nagrinėjančią instituciją. Skundą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Dėl skundo.

BPK 412 str. 2 d. pasakyta, jog privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamojo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.

Susipažinus su pareiškėjo V. J. privataus kaltinimo skundu, daroma išvada, kad skundas atitinka BPK 412 str. 2 d. numatytus reikalavimus, jame nurodyti duomenys yra pakankami inicijuoti privataus kaltinimo procesą. Nors skundo forma bei teiginių dėstymo metodika ir nėra ideali, tačiau tai negali būti pagrindu atsisakyti jį priimti, tuo suvaržant asmens teisę kreiptis į teismą, juolab, kad iš pareiškimo turinio galima suprasti kas ir kokia nusikalstama veika kaltinamas, nurodyta šios veikos padarymo vieta, laikas, jos padarymu įtariamo asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta bei kitos esminės aplinkybės.

Taip pat apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog privataus kaltinimo pareiškimas yra nepasirašytas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad privataus kaltinimo pareiškimas pasirašytas elektroniniu parašu, todėl laikoma jog pasirašytas tinkamai.

Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodoma, kad nukentėjusiojo asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, skunde formuojamas kaltinimas asmeniui galimai padariusiam nusikalstamą veiką, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo turi žinoti kuo tiksliai jis yra kaltinamas. Iš tiesų, skunde turi būti nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Tačiau tokie skundui keliami reikalavimai nereiškia, jog šiame procesiniame dokumente turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas, taipogi tiksliai nustatyta skunde nurodytiems asmenims inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į privataus kaltinimo instituto, kaip specifinio baudžiamojo proceso instituto, paskirtį ir prasmę, taip pat į baudžiamojo proceso principus ir tikslus, aplinkybė, jog privataus kaltinimo tvarka paduotas skundas turi tik nedidelių, neesminių, formalių nukrypimų nuo nustatytų reikalavimų, nereiškia, kad teismas apskritai neturi įgaliojimų tokio skundo priimti (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“). Skundo formos bei teiginių dėstymo metodikos netobulumas tuomet, kai turinio esmė yra išdėstyta ir iš skundo galima suprasti, kokia veika padaryta bei kokiais duomenimis ji patvirtinama, neturi būti vertinamas kaip pagrindas nepriimti skundo.

Todėl teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nepriėmė privataus kaltinimo pareiškimo būtent tuo pagrindu, kad jis neatitinka privataus kaltinimo pareiškimui keliamų reikalavimų. Nustačius, jog privataus kaltinimo pareiškimo turinys iš esmės atitinka pareiškimo turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (BPK 412 str.), spręstinas skundo priėmimo klausimas iš naujo, bei jo atitikimas kitiems nustatytiems privataus kaltinimo pareiškimui keliamiems reikalavimams (BPK 412¹ str.).

Grąžinus spręsti privataus kaltinimo pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo, dėl kitų pareiškėjo skunde nurodomų argumentų nepasisakytina.

Pažymėtina ir tai, kad nuo 2015 m. liepos 10 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-1888, kurio 1 straipsnyje nustatyta pripažinti netekusiu galios 155 straipsnį. Taigi šiuo metu veika, numatyta BK 155 straipsnyje yra dekriminalizuota.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – V. J. privataus kaltinimo pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.