Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1942-673/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-29
Bylos Nr.
1-1942-673/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19073-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Kaltinamasis
V. P.
Advokatai
Vytautas Bučius
Baudžiamoji byla Nr. 1-1942-673/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19073-2022-9

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1.; 1.2.25.4; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Nerijui Gružauskui,kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nebedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, iki įvykio dirbęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. gegužės 28 d. apie 13.00 val., V. P., (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio, tai yra sukėlė eismo įvykį, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos, ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nes 2022 m. gegužės 28 d. 13.47 val., alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0246, patikros sertifikato numeris 1679356, jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 ‰ (promilės), tai yra 1,87 ‰ (promilių) girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pasilenkęs pasiimti žiebtuvėlio, pasuko vairą ir nuvažiavo nuo kelio, sukėlė eismo įvykį, apgadino automobilį. Vairavo blaivus. Iš eismo įvykio vietos išėjo, jam buvo sužalota galva, nesiorientavo. Nuėjęs pas draugę išgėrė 0,5 l butelį degtinės, po to nuėjo pas draugą E. L. ir paprašė automobilį ištraukti. Pas E. L. dar gėrė alaus. Važiuodamas kartu su liudytoju į įvykio vietą alų gėrė ir automobilyje, jautėsi apsvaigęs. Atvažiavus į įvykio vietą jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir patikrino jo blaivumą. Nustatyto girtumo neginčija. Tvirtina, kad alkoholį vartojo po įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo. Labai gailisi. Gydytis dėl alkoholio vartojimo jam nereikia. Prašo neskirti baudos, nes nedirba, neturės iš ko susimokėti, prašo skirti griežtesnę bausmę, bet tik ne baudą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje, griovyje rastas ant kairio šono gulintis juodos spalvos automobilis „HONDA CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stipriai apgadintas. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 20-22)

2022-06-02 tyrėjos priimtas nutarimas gražinti V. P. transporto priemonę (b. l. 35).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2007 m. automobilio „Honda CR-V“ rinkos kaina 3650 eurai su PVM (b. l. 34).

Iš policijos tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu kalbantis su pranešėja BPC Č., ji nurodė, kad jau yra pakeliui į Vilnių ir paaiškino, kad matė, kaip automobilis nuvažiavo į griovį ir pavirto. Priėjus prie automobilio iš jo jau buvo išlipęs vyras, kuris pagalbos atsisakė. Jai pasirodė, kad tas vyras buvo neblaivus, išeidinėjo iš įvykio vietos, todėl paskambino 112 (b. l. 45).

Alkotesterio patikros sertifikate Nr. 1679356 nurodyta, kad alkotesteris Drager Alcostest 7510 Nr. ARKB-0246 yra tinkamas naudoti iki 2022-09-14. (b. l. 73)

Alkotesterio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad V. P. 2022-05-28 13.47 val. nustatytas 1,87 promilių girtumas, o 14.10 val. nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 74-75).

Neblaivumo nustatymo akte kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (b. l. 76).

Liudytojas E. G. – policijos pareigūnas, paaiškino, kad iš Kauno AVPK OVP budėtojo gavę pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)k. yra įvykęs eismo įvykis - automobilis nuvažiavęs nuo kelio ir yra apvirtęs, o vairuotojas šalinasi link (duomenys neskelbtini)k., nuvyko į eismo įvykio vietą ir rado automobilį Honda CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio stovėjo V. P., kuris teigė vairavęs automobilį ir kuriam pirmu putimu nustatytas 1,87 promilių girtumas, o antru putimų nustatytas 2,08 promilių girtumas. V. P. paaiškino, kad apie 13.00 val. vairavo automobilį Honda CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau automobilis tapo nevaldomas ir jis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto ant šono. Įvykio metu apgadino tik savo automobilį, pats nenukentėjo. Teigė, kad išlipęs iš automobilio nuėjo į (duomenys neskelbtini) k. ieškotis pagalbos ištraukti automobilį. Nuėjo pas E. L., pas kurį iš streso atsigėrė alaus, po to kartu su draugu grįžo į įvykio vietą ištraukti automobilio. E. L. paaiškino, kad atėjęs į namus V. P. paprašė pagalbos ištraukti automobilį, buvo susijaudinęs, paprašė atsigerti alaus, jis jam alaus davė, šis išgėrė apie 1 l lengvo alaus. V. P. teigė, kad nežinojo, kad po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio (b. l. 49-52)

??Liudytojas E. L. parodė, kad nurodė, kad pas jį atėjęs V. P. buvo stipriai susijaudinęs, jam drebėjo rankos, paprašė alaus. Jis jam davė butelį alaus „Bajorų“, 6 laipsnių stiprumo, 1 l. V. P. iškart atsigėrė alaus ir jam pasakė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) k., savo automobiliu „Honda“ nuvažiavo nuo kelio. V. atrodė susijaudinęs, tačiau jis tikrai neįsidėmėjo ar jis jau buvo išgėręs alkoholio ar ne, nuo jo nejautė sklindančio alkoholio kvapo, kadangi arti priėjęs prie jo nebuvo. Pokalbio metu V. jo paprašė nuvažiuoti kartu su juo prie jo automobilio, kurį V. buvo palikęs griovyje. Jie dviese sėdo į jo automobilį, V. rankose laikė alaus butelį ir važiuodamas vis dar gėrė. Atvykus į vietą, kurioje buvo paliktas V. automobilis, joje jau buvo policijos pareigūnai. Jie V. patikrino blaivumą ir nustatė girtumą (b. l. 63-66).

Liudytoja R. B. nurodė, kad V. P. yra jos draugas, jie kartu gyvena. Kaltinime nurodytu laiku V. grįžo į namus. Ant jo veido matė nubrozdinimus, veidas buvo kruvinas, atrodė labai stipriai susijaudinęs. Jai atrodė, kad V. buvo blaivus, ji nejautė nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) g. savo automobiliu „Honda“ nuvažiavo nuo kelio ir jį sudaužė. Jis jos paprašė alkoholio, ji buvo pasimetusi ir jam padavė degtinės butelį, 0,5 litro talpos. V. visą butelį, jai atrodo, išgėrė iškarto. Po to jis išėjo iš namu sakydamas, kad eina pas kaimyną paprašyti, kad šis padėtų ištraukti jo automobilį iš griovio. V. neprašė telefono, kad apie įvykį praneštų bendrosios pagalbos centrui, o savo telefono jis neturėjo, kadangi jį buvo pametęs šalia automobilio (b. l. 69-72).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir ištirtais liudytojų parodymais, ankščiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 13.00 val., V. P., (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio, tai yra sukėlė eismo įvykį, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos, ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nes 2022 m. gegužės 28 d. 13.47 val., alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0246, patikros sertifikato numeris 1679356, jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 ‰ (promilės), tai yra 1,87 ‰ (promilių) girtumas.

Kadangi kaltinamasis, ką be jo prisipažinimo patvirtino ir ištirti liudytojų parodymai bei anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, padarė eismo įvykį, tai yra nuvažiavo nuo kelio į griovį, vertėsi ir apgadino automobilį, tačiau apie įvykį nepranešęs pasišalino iš eismo įvykio vietos ir iki įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilės - tai yra alkotesteriu buvo nustatytas mažiausias 1,87 promilių girtumas, veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo).

Duomenų, kad kaltinamasis nesiorientavo po eismo įvykio dėl susižalojimų, todėl išėjo iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį – nėra. Priešingai, iš liudytojų parodymų ir paties kaltinamojo elgesio po eismo įvykio matyti, kad jis orientavosi puikiai. Tai yra jis atsisakė sustojusios pranešėjos Č. (b. l. 45) jam pasiūlytos pagalbos, jai nurodė, kad nesusižalojo, į medikus nesikreipė, tačiau, kaip pats tvirtina, nors pranešėja nurodė, kad jai kaltinamasis atrodė neblaivus, grįžęs namo išgėrė visą butelį degtinės, po ko, veikdamas tikslingai, organizavo automobilio ištraukimą, nuėjęs pas draugą paprašyti ištraukti jo automobilį, vėl prašė alkoholio ir alkoholį gėrė net važiuodamas kartu su draugu į įvykio vietą, tai yra kaltinamasis elgėsi ir veikė sąmoningai ir kryptingai. Akivaizdu, kad kaltinamasis, turėdamas didelę vairavimo patirtį, dirbęs vairuotoju, privalėjo žinoti ir žinojo, kad po eismo įvykio jis turi likti vietoje ir (ar) apie eismo įvykį pranešti policijos pareigūnams, tačiau kodėl jis pasielgė priešingai, byloje taip ir lieka neatsakyta. Pranešėjos parodymais, kurie leidžia daryti prielaidą, kad kaltinamasis galimai vairavo jau būdama neblaivus, grįsti nuosprendžio nėra galimybės.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nurodė, jog gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą; į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę: laikomas neteistu (buvęs teistas 1994 m. pagal BK 146 str.), baustas administracine nuobauda, dirbo vairuotoju, sveikas.

Kaltinamajam, jo paties prašymu, neskirtina bauda, bet skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežtesnė, tačiau mažesnė nei vidurkis arešto bausmė (BK 49 straipsnis, 61 straipsnis), nes sankcijoje laisvės apribojimo bausmė, kurios prašė kaltinamasis, nėra numatyta, arešto bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), bei, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, atsižvelgiant į valstybėje formuojamą bausmių politiką, arešto bausmės vykdymą atidedant mažesniam nei vidutinis laikui, neskiriant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus (BK 75 straipsnis), nes teismas mano, kad kaltinamasis gali pasikeisti be realaus nedelsiamo arešto bausmės atlikimo; kartu su bausme, kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemones:

1) teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą 1 metų laikui, skaičiuojant nuo 2022-05-28 (b. l. 53) (BK 68 straipsnis), bei

2) turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis), nes automobilio panaudojimas buvo būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti ir be minėtos transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus (2022-05-31 LAT nutartis Nr. 2K-171-387/2022).

Tačiau, kadangi kaltinamasis savo automobilį eismo įvykio metu sugadino, kaip tai matyti iš fotonuotraukų (b. l. 23-25), iš esmės nepataisomai, tyrėjai nusprendus tokį automobilį grąžinti kaltinamajam, neturint duomenų ar apskritai transporto priemonę kaltinamasis dar turi, kas užkirstų kelią baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, teismo manymu, nėra tikslingumo konfiskuoti tokio automobilio, todėl iš kaltinamojo turi būti konfiskuotas ne automobilis, kuris kaltinamajam jau buvo grąžintas net neįpareigojant jį saugoti, bet automobilio likutinė vertė po įvykio (BK 72 str. 5 d.). Neapgadinto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma galėtų būti konfiskuota, jei būtų buvę nustatyta, jog kaltinamasis automobilį vairavo būdamas neblaivus.

Kaltinamasis nurodė, kad automobilį jis pirko prieš tris metus už 6200 Eur. Kaltinamojo neapgadinto automobilio kaina pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis yra 3650 Eur su PVM.

Kaip matyti iš teismui atsiųsto komercinio pasiūlymo (b. l. 166), pateikto kaltinamajam, kaip galima suprasti – už automobilį, priduodamą detalėms, jam siūloma suma yra nuo 350-450 Eur.

Todėl teismui neturint tikslių duomenų apie dabartinę kaltinamajam grąžintos transporto priemonės būklę ir jos sąlygotą vertę, remiantis baudžiamojoje teisėje svarbiu in dubio pro reo principu, kuris reiškia, kad jeigu egzistuoja abejonės, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, siekiant konfiskavimo proceso ekonomiškumo, teismo manymu, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo atveju turi būti konfiskuotas automobilio savininko/kaltinamojo nurodytas jo transporto priemonės likutinės vertės vidurkis – 400 Eur.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis šioje byloje nebuvo laikinai sulaikytas, jam paskirtos kardomosios priemonės dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu grąžintas automobilis ir automobilio registracijos liudijimas (b. l. 38), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini kaltinamajam disponuoti savo nuožiūra.

Kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidos – 4,48 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija galimos minimalios nepriteisti procesų išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), ir nuteisti 48 parų areštu;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti – 32 (trisdešimt dviejų) parų areštą;

remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

1) draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikui, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 28 d.,

2) ir turto konfiskavimą, į valstybės biudžetą iš V. P. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct);

remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5-6 dalimis, arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septynių) mėnesių laikui, bausmės vykdymo atidėjimo laiku:

1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Išaiškinti, kad nuteistasis, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Lėšas, atitinkančias konfiskuotino turto vertę (400 Eur), galima sumokėti bet kuriame banke į VMĮ biudžeto surenkamąją sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB - banko kodas 73000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) - banko kodas 21400; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas - banko kodas 74000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke - banko kodas 71800; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke - banko kodas 72300; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) - banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke - banko kodas 70440; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke - banko kodas 72900. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752 (įmokos kodas 6610). Nesumokėjus lėšas, atitinkančias konfiskuoto automobilio vertę iki nuosprendis įsiteisės - jas priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – V. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktinius įrodymus – V. P. automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą, ikiteisminio tyrimo metu grąžintus V. P., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra.

Pašto išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė