- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- 2-1109-541/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20505-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- Virginijos Meškauskienės
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamas AAS „BTA Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovams antstoliui Dainiui Šidlauskui, antstolei Virginijai Meškauskienei ir antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamas AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs prašė priteisti solidariai iš atsakovų 65,00 Eur turtinei žalai atlyginti, 10 000,00 Eur ir 315,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bei pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Ieškinys ir papildomi paaiškinimai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 25-30, 85-88, 90):
1.1. Ieškovas yra nuteistas ir atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Antstoliai patvarkymais areštuoti lėšas areštavo Alytaus pataisos namų administruojamą ieškovo sąskaitą bei į sąskaitą jam pervestą 65,00 Eur neturtinę žalą bei šią sumą nurašė;
1.2. Antstoliai nuskaitė šias lėšas neteisėtai, kadangi visos lėšos, esančios ieškovo asmeninėje sąskaitoje, buvo išieškotos, nepaisant viršija MMA, ar ne, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Išieškodami iš ieškovo turto antstoliai privalėjo laikytis CPK 668 straipsnio reikalavimų, patvarkyme nurodydami, kad iš piniginės sumos, neviršijančios 1 MMA, išieškoti negalima, ir neliesti sumos, kuri neviršija 350,00 Eur. Antstoliai negalėjo nukreipti išieškojimo į neturtinės žalos atlyginimą, o 2016 m. kovo 23 d. sužinoję apie lėšų kilmę privalėjo jas nedelsiant gražinti;
1.3. Ieškovo neturtinę žalą sąlygojo tai, jog antstoliams pilnai areštavus ieškovo sąskaitą 1 metus ir 8 mėnesius, ieškovas negalėjo ir negali įsigyti būtiniausių reikmenų, taip pažeidžiant jo teisę skųsti institucijų sprendimus, teisę į šeimos gyvenimo gerbimą pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnį. Be to, ieškovui negalint įsigyti maisto produktų, kuriuose yra vitaminų, polivitaminų, vaistų, skirtų lėtiniam hepatitui C, kuriuo serga ieškovas, gydyti, tabako gaminių, nuo kurių ieškovas yra priklausomas, buvo padaryta žala ieškovo sveikatai, pažeista ieškovo teisė į gyvybę, jis yra žeminamas ir kankinamas. Dėl tokių antstolių neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pasireiškė padidėjusi fobija aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo gyvenimo kokybė, buvo pažemintas ieškovo orumas. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 10 000,00 Eur;
1.4. Taip pat iš atsakovų priteistina 315,00 Eur suma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties pagrindu, kadangi ieškovui buvo priteista žala po 5,00 Eur už kiekvieną įkalinimo parą, o antstoliai atėmė iš jo teismo priteistą žalą;
Motyvuojamoji dalis
1.5. Antstolės Nemiros Šiugždaitės veiksmų neteisėtumas, be kita, ko buvo įrodytas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-62-565/2017, todėl šios antstolės veiksmų neteisėtumas pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
1.6. Tai, kad kalinamas asmuo, kuriam nepagrįstai buvo atimta teisė apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje, patiria neturtinę žalą yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2541/2014;
1.7. Antstolių nurodytos aplinkybės, jog ieškovo piniginės lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigines lėšas, nesuteikia antstoliams teisės nepaisyti CPK 668 straipsnyje nustatytų išieškojimo apribojimų.
2. Atsakovė antstolė Virginija Meškauskienė pateikė atsiliepimus į ieškinį bei į ieškovo prašymą dėl ieškinio reikalavimo padidinimo, kuriuose nurodė, jog su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 54-55, 109):
2.1. Ieškovas gavo lėšas kaip neturtinės žalos atlyginimą į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, tokios lėšos nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668, 739 straipsniuose nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas ir antstoliai pagrįstai nukreipė išieškojimą į ieškovo naudai priteistą sumą, skirtą neturtinei žalai atlyginti;
2.2. Areštuojant ieškovo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bei atliekant kitus išieškojimo veiksmus, nebuvo pažeisti vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai;
2.3. Taigi, ieškovas neįrodė antstolės veiksmų neteisėtumo bei visų kitų deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. žalos, priežastinio ryšio, kaltės;
2.4. Ieškovas taip pat nepateikė jokių realių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos padarymo faktą, o vien paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais;
2.5. Ieškovo nurodomos nutartys bylose, kuriose nagrinėti skundai dėl antstolių veiksmų, neįrodo ieškovo ieškinio bei neturtinės žalos dydžio pagrįstumo.
3. Atsakovė antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė pateikė atsiliepimą į ieškinį, taip pat papildomus paaiškinimus, nurodydama, jog su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 57-62, 30-31):
3.1. Įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios piniginės lėšos nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą;
3.2. Areštuotos lėšos ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl šios antstolės veiksmai yra teisėti, ieškovas neįrodė antstolės veiksmų neteisėtumo bei visų kitų deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. žalos, priežastinio ryšio, kaltės;
3.3. Nuteistiesiems pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnį užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, nuteistieji nemokamai gauna maistą ir kt., o piniginių lėšų areštas yra susijęs su tam tikrais nepatogumais, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovo patirtą neturtinę žalą, o vien tik paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka;
3.4. Lietuvos Aukščiausias Teismas naujausioje 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 padaryti išaiškinimai taip pat patvirtina antstolės veiksmų teisėtumą.
4. Atsakovas antstolis Dainius Šidlauskas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 64-66):
4.1. Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 punktas reglamentuoja, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, t. y. antstolis privalo šias lėšas areštuoti. Tokios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima, jos priklauso skolininkui asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas;
4.2. Ieškovas neįrodė antstolio veiksmų neteisėtumo bei visų kitų deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. žalos, priežastinio ryšio, kaltės;
2.4. Ieškovas taip pat neįrodė neturtinės žalos, o vien paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka. Ieškovas aktyviai naudojasi Konstitucijos jam suteiktomis teisinės gynybos priemonėmis ir antstolių areštuota sąskaita tam įtakos neturi, be to, už 65,00 Eur sumą, kurią sudaro ieškovo reikalaujama atlyginti turtinė žala, neįmanoma įsigyti visų ieškovo nurodomų pirkinių bei naujos kartos nekompensuojamų vaistų, taigi, ieškinyje nurodyti teiginiai apie neva ieškovui padarytą neturtinę žalą yra tik deklaratyvūs.
5. Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamas AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Savo poziciją iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 75-79):
5.1. Ieškovui priteista 65,00 Eur žala dėl to, kad pareiškėjas buvo laikomas per mažo ploto kameroje, o ne dėl sveikatos sutrikdymų, todėl ieškovo teiginiai, kad minėta neturtinė žala buvo priteista dėl sveikatos sužalojimo, nepagrįsti;
5.2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo asmeninėje sąskaitoje buvo ar yra piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį nėra galimas;
5.3. Ieškovas, kuriam nėra jokių išimčių paskirstant įrodinėjimo naštą, neįrodė antstolių civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl negali atsirasti jokių prievolių nei antstoliams, nei jų draudikui;
5.4. Nei CK, nei Antstolių įstatyme nėra numatytas atvejis, kad dėl savo veiksmų vykdymo procese antstolis privalo atlyginti dar ir neturtinę žalą. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės dėl 65,00 Eur išieškojimo neturi priežastinio ryšio su ieškovo įvardintais išgyvenimais ir kitais nepatogumais, kuriuos neišvengiamai sukelia laisvės apribojimas, o ne antstolio veiksmai vykdymo procese. Be to, pagal Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 10.1. punktą neturtinė žala yra nedraudžiamasis įvykis, todėl draudikas už ją neatsako ir nukentėjusiam asmeniui prašomos neturtinės žalos dėl neteisėtų antstolio veiksmų neatlygina.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti pilnai (b. l. 148).
7. Atsakovės Virginijos Meškauskienės atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti (b. l. 148).
Ieškinys atmestinas.
II. Ginčo esmė
8. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovui galimai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas įrodinėja, jog antstoliai neturėjo teisės nuskaityti lėšų, esančių jo sąskaitoje, administruojamoje Alytaus pataisos namuose, kurios neviršija 1 MMA, be to, šios lėšos buvo gautos kaip neturtinės žalos atlyginimas, į kurias nukreipti išieškojimo negalima. Atsakovai laikosi pozicijos, jog nėra jokių atsakovų neteisėtų veiksmų, kadangi jie nepažeidė jokių CPK reikalavimų vykdydami išieškojimus, taigi, nėra ir visų civilinės atsakomybės sąlygų, o neturtinė ieškovo žala taip pat nėra pagrįsta ir įrodyta. Taigi, šio ginčo nagrinėjimo objektą sudaro aplinkybės dėl atsakovų - antstolių Dainiaus Šidlausko, Virginijos Meškauskienės ir Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės - civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-6.250 straipsniai).
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
9. Antstolės Virginijos Meškauskienės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-6575-235/2006 dėl 1 360,75 Eur skolos išieškojimo LR transporto priemonių draudikų biuro naudai (vykdomoji byla Nr. 0015/07/09639), SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 77866/03 dėl 5,79 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0015/07/03803), SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 3009732-4 dėl 23,17 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0015/11/02385) ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 3015198-0 dėl 23,17 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0015/11/02995) (b. l. 54). Antstolė Virginija Meškauskienė, vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0015/07-09639, 2015 m. rugpjūčio 24 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 8 2015 08 24 9639 (b. l. 10), patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 6 15 2015 08 24 9639 (b. l. 11) ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 5 15 2015 08 24 9639 (b. l. 12). Antstolė Virginija Meškauskienė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) Nr. 032964 pagrindu (b. l. 56).
10. Antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo Vilniaus miesto VPK viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2002 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 11201 dėl 28,00 Eur išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0033/02/02257), SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 50151 dėl 5,00 Eur išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0033/02/04142), SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2002 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 352454 dėl 5,00 Eur išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0033/02/04316), Vilniaus miesto VPK viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2003 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 3-3800 dėl 28,00 Eur išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0033/03/04828) ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viršuliškių PN 2011 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 18N-708223-11 dėl 14,00 Eur išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0033/11/00228) (b. l. 57-58). Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0033/03/04828, 2014 m. sausio d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 3-3800 (b. l. 13) ir patvarkymą areštuoti lėšas Nr. 3-3800 (b. l. 14).
11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas, vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0178/15/01942, 2015 m. liepos 14 d. priėmė patvarkymus areštuoti lėšas Nr. S15-36804 ir Nr. S15-36805 (b. l. 7-8) bei patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S15-36818 (b. l. 9). Antstolis yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) Nr. 032964 pagrindu (b. l. 67).
12. Iš Alytaus pataisos namų 2016 m. gegužės 10 d. rašto Nr. 363-477 ir LR teisingumo ministerijos 2016 m. sausio 27 d. rašto Nr. (1.34)7R-774 matyti, jog 2016 m. kovo 22 d. į nuteistojo asmeninę sąskaitą iš LR teisingumo ministerijos buvo gauta 65,00 Eur žalai atlyginti, kurios buvo paskirstytos antstolei Virginijai Meškauskienei (21,38 Eur), antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei (21,39 Eur) ir antstoliui Dainiui Šidlauskui (21,39 Eur) (b. l. 6, 15). Byloje taip pat pateiktas ieškovo S. R. asmens sveikatos istorijos išrašas (b. l. 127), 2017 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-62-565/2017 (b. l. 94-96), 2017 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-416-590/2017 (b. l. 110-113).0
13. Nagrinėjamu atveju atsakomybės subjektai yra antstoliai, t. y. valstybės įgalioti asmenys, kuriems valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
14. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovo pareiga įrodyti, ar atsiradusi žala turi priežastinį ryšį su žalą padariusio asmens veiksmais.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pareikštą reikalavimą atlyginti antstolių veiksmais padarytą turtinę, taip pat ir neturtinę žalą kildina iš antstolių atliktų veiksmų, nuskaitant 65,00 Eur lėšas, buvusias ieškovo sąskaitoje, administruojamoje Alytaus pataisos namų.
16. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Pagal antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina ir tai, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
17. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, jog teismas yra išnagrinėjęs antstolės Virginijos Meškauskienės procesinių veiksmų, nuskaičius 21,38 Eur nuo ieškovo sąskaitos, teisėtumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-24341-912/2016 teismas tenkino ieškovo skundą iš dalies ir įpareigojo antstolę grąžinti ieškovui 10,50 Eur, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-416-590/2017 minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė ir netenkino S. R. skundo. Pažymėtina, jog pastarojoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog CPK 734 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę. Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir priteisė S. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 65,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir konstatavo, jog nors pareiškėjas teigė, kad dėl gyvenimo perpildytose kamerose sutriko sveikata, išreikalavęs pareiškėjo asmens sveikatos istoriją teismas pažymėjo, kad joje įrašų apie tai, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kreipėsi į medikus su nusiskundimais, nėra, todėl nėra objektyvių duomenų apie tai, kad netinkamos suėmimo sąlygos būtų neigiamai paveikę pareiškėjo sveikatą ar apriboję jo galimybę bendrauti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuota, kad pareiškėjui atsiradusi neturtinė žala yra susijusi su pablogėjusia jo sveikata, juolab sveikatos sužalojimu ar suluošinimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė neturėjo teisinio pagrindo išieškodama lėšas vadovautis CPK 736 straipsniu ir 737 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, jog apribojimų nukreipti išieškojimą į lėšas, priteistas neturtinei žalai atlyginti, įstatymas nenumato (CPK 739 straipsnis). Išieškotai sumai netaikytinos CPK 736 straipsnyje numatytos taisyklės, nes ji nelaikytina darbo užmokesčiu ar kitomis jam prilygintomis išmokomis bei daviniais (CPK 737 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad išieškojimas iš skolininko lėšų, pervedamų iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neturtinei žalai atlyginti, vykdomas pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Taigi, teismas konstatavo, jog teismo sprendimu ieškovui priteista suma yra gauta atlyginti žalą, nesusijusią su sveikatos sužalojimu, kaip tvirtina ieškovas. Be kita ko, antstolės Virginijos Meškauskienės 2015 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymų, kuriais ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimą, teisėtumas taip pat patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-40006-833/2015 bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje 2S-844-565/2016, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Tokiu būdu antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas), ir byloje neįrodyti antstolės Virginijos Meškauskienės neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga.
18. Teismas, remdamasis LITEKO duomenimis taip pat nustatė, jog teismas yra konstatavęs antstolio Dainiaus Šidlausko procesinių veiksmų (21,38 Eur nuskaitymą nuo ieškovo sąskaitos) teisėtumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-24382-545/2016 teismas konstatavo, jog piniginės lėšos, kurias pareiškėjas gavo kaip neturtinės žalos atlyginimą į laivės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 ar 739 straipsniuose nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas, ir nenustatęs antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmuose civilinio proceso įstatymo vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų, priėjo prie išvados, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus S. R. atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-413-590/2017 minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo faktas taip pat yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas), ir byloje neįrodyti antstolio Dainiaus Šidlausko neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga.
19. Dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų teisėtumo taip pat buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-46-661/2017. Nors Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje sprendė, jog ieškovo lėšų (21,39 Eur) nuskaitymas iš Alytaus pataisos namų administruojamos sąskaitos negali būti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo objektu, tačiau padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad išieškojimas iš skolininko lėšų, pervedamų iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neturtinei žalai atlyginti, vykdomas pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo faktas taip pat yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas), ir byloje neįrodyti antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Teismas pažymi, jog ieškovo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-62-565/2017, nesudaro teismui pagrindo daryti priešingos išvados, kadangi šioje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl kito antstolės atlikto procesinio veiksmo - 33,33 Eur dydžio lėšų nuskaitymo, todėl ši nutartis neturi teismui prejudicinės galios. Remiantis to paties Vilniaus apygardos teismo vėlesnėmis, 2017 m. vasario 23 d. nutartyje padarytomis išvadomis būtent dėl šioje byloje ginčijamo 21,39 Eur lėšų nuskaitymo teisėtumo, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, jog antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų neteisėtumas pripažintas įsiteisėjusiu 2017 m. sausio 17 d. teismo sprendimu.
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, remdamasis aukštesnės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) konstatuotomis aplinkybėmis, teismas prieina prie išvados, jog antstoliai Dainius Šidlauskas, Virginija Meškauskienė ir Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė neatliko neteisėtų veiksmų, dėl ko jiems galėtų kilti civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui turtinę, taip pat ir neturtinę žalą, taigi, ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų ir kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
21. Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju teismas byloje jau konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovų prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti. Be to, ieškovas, teigdamas, jog jam neturtinė žala pasireiškė nervine įtampa, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija ir kt., nepateikė jokių įrodymų, jog faktiškai patyrė neturtinę žalą. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl šeimos praradimo, taip pat byloje pateikti įrodymai dėl ieškovo susirgimo (b. l. 127), teismo vertinimu, nėra susijusios priežastiniu ryšiu su antstolių atliktais pareiškėjo lėšų nuskaitymais. Be to, akivaizdu, jog tokios sumos (65,00 Eur) visiškai nepakaktų, kaip nurodo ieškovas, nusipirkti naujos kartos vaistų jo ligai gydyti bei, kartu, įsigyti tabako ir kitų gaminių. Aplinkybės, jog ieškovas pateikė teismui ieškinį bei teikė eilę kitų procesinių dokumentų byloje, paneigia jo teiginius, jog dėl antstolių nuskaitytų sumų jam buvo užkirstas kelias teisminei gynybai ar kad antstolių veiksmai galėjo turėti įtakos ieškovo socialiniams ryšiams. Pažymėtina ir tai, jog nenustačius antstolių neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės atlyginti neturtinę žalą, sąlygų, teismui nėra pagrindo vertinti ieškovo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2541/2014 nurodytų aplinkybių dėl neturtinės žalos padarymo. Be to, sutiktina su atsakovės antstolės Virginijos Meškauskienės argumentais, kad neturtinė žala ir jos dydis yra išimtinai siejamas su konkrečiu asmeniu ir jo patirtais išgyvenimais, todėl minėta ieškovo nurodoma teismo nutartis neturi prejudicinės galios, sprendžiant dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos.
23. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog ieškovas neįrodė būtinų sąlygų atsakovų prievolei atlyginti žalą kilti ir nėra pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimų priteisti jam turtinę bei neturtinę žalą pagrįstais, todėl ieškovo ieškinys (reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei išvestiniai ieškinio reikalavimai) atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Įvertinus tai, kad atsakovai bei trečiasis asmuo nepateikė į bylą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo spręsti šių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
25. Valstybė patyrė 41,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 41,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsniu, 293-294, 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Valstybės naudai iš ieškovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 41,70 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.