Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda,

pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, subendrinta bausmė A. Š. paskirta 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė subendrinta bausmė A. Š. paskirta 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš nuteistojo A. Š. priteista 51 212,05 Eur turtinės žalos atlyginimo likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „A“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, tai yra, būdamas UAB „A“ direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (nuo 2022 m. gegužės 1 d., – Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo) 14 straipsnio 1 ir 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., ir 2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-930 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d.), 21 straipsnio 1 ir 2 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, už apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo nustatymą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, taip pat pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį (2016 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XIII-94 redakcija) būdamas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 4 d. veikdamas per buhalterines paslaugas teikiantį UAB „K“ įgaliotą asmenį R. K., nežinojusią apie daromą nusikalstamą veiką, ir nepateikdamas pastarajai visų reikalingų finansinės apskaitos dokumentų, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2022 m. sausio 4 d. veikdamas per apskaitą tvarkantį vyriausiąjį buhalterį I. Š., nežinojusį apie daromą nusikalstamą veiką, ir nepateikdamas pastarajam visų reikalingų finansinės apskaitos dokumentų, apgaulingai tvarkė UAB „A“ finansinę apskaitą, o būtent:

1.2. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „A“ gavus pinigus už suteiktas paslaugas iš A. V., vykdančio individualią veiklą, kuris už paslaugas apmokėjo bankiniais pavedimais į A. Š. banko sąskaitą, esančią AB „S“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir sąskaitą, esančią AB „Š“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), į A. Š. banko sąskaitą, esančią AB „S“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), į E. Š. banko sąskaitą, esančią AB „S“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), viso už atliktus darbus sumokėjus 77 428,20 Eur, jis tyčia nepateikė UAB „A“ buhalterines paslaugas teikiantiems UAB „K“ įgaliotam asmeniui R. K. ir UAB „A“ apskaitą tvarkančiam vyriausiajam buhalteriui I. Š., atsakingiems už bendrovės buhalterinių duomenų suvedimą, nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, duomenų apie 14 228,20 Eur gautas pajamas, ir taip šių pajamų neįformino finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentais ir neįtraukė į finansinę (buhalterinę) apskaitą;

1.3. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „A“ gavus pinigus už suteiktas paslaugas iš UAB „S“, kuri už paslaugas apmokėjo bankiniais pavedimais į A. Š. banko sąskaitą, esančią AB „S“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir sąskaitą, esančią AB „Š“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), viso už atliktus darbus sumokėjus 14 200 Eur, tyčia nepateikė UAB ,,A“ buhalterines paslaugas teikiančiam UAB „K“ įgaliotam asmeniui R. K., atsakingai už bendrovės buhalterinių duomenų suvedimą, nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, duomenų apie 14 200 Eur gautas pajamas, ir taip šių pajamų neįformino finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentais ir neįtraukė į finansinę (buhalterinę) apskaitą;

1.4. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 4 d. nepateikė visų reikalingų finansinės apskaitos dokumentų buhalterines paslaugas teikiančiam UAB „K“ įgaliotam asmeniui R. K., nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2022 m. sausio 4 d. nepateikė visų reikalingų finansinės apskaitos dokumentų apskaitą tvarkančiam vyriausiajam buhalteriui I. Š., tokiu būdu tyčia nesudarė suvestinių buhalterinės apskaitos registrų, tai yra ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir likutinės vertės skaičiavimo registrų nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 4 d., išankstinių mokėjimų registrų, išankstinių gautų registrų, atsiskaitymų (skolų) su pardavėjais ir pirkėjais (tiekėjais) registrų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 4 d., pajamų ir sąnaudų detalizuotų registrų, didžiosios knygos, kuri yra visų buhalterinių sąskaitų suvestinis registras nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 4 d., be to, nepateikė UAB „A“ metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus,

1.5. tokiu būdu dėl gautų pinigų 14 228,20 Eur iš A. V., vykdančio individualią veiklą, neįforminimo finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentais ir jų neįrašymo į finansinę (buhalterinę) apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ 2019 ir 2020 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, dėl gautų pinigų 14 200 Eur iš UAB „S“ neįforminimo finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentais ir jų neįrašymo į finansinę (buhalterinę) apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ 2019 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat dėl suvestinių finansinės (buhalterinės) apskaitos registrų nesudarymo ir dėl finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus nepateikimo negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ 2019-2021 metų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

2. Be to, A. Š. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, tai yra jis, būdamas UAB „A“ direktorius, vykdydamas ir kasininko pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje esantį UAB „A“ turtą – lėšas, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, pagal to paties įstatymo 19 straipsnio 8 dalį privalėdamas veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., veikdamas vieninga tyčia, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą – UAB „A“ priklausantį – turtą, tai yra 65 440,25 Eur, o būtent:

2.1. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „A“ gavus pinigus už suteiktas paslaugas iš A. V., vykdančio individualią veiklą, kuris už paslaugas apmokėjo bankiniais pavedimais į A. Š. banko sąskaitą, esančią AB „S“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir sąskaitą, esančią AB „Š“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), į A. Š. banko sąskaitą, esančią AB „S“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), į E. Š. banko sąskaitą, esančią AB „S“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), viso už atliktus darbus sumokėjus 77 428,20 Eur, jis tyčia nepateikė UAB ,,A“ buhalterines paslaugas teikiantiems UAB „K“ įgaliotam asmeniui R. K. ir UAB „A“ apskaitą tvarkančiam vyriausiajam buhalteriui I. Š., atsakingiems už bendrovės buhalterinių duomenų suvedimą ir nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, duomenų apie dalį gautų pajamų, tai yra 14 228,20 Eur, taip šių pajamų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis, pinigų priėmimo kvitais) ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą (kasos knygą ar avanso apyskaitas) bei šių lėšų nepanaudojo bendrovės veikloje;

2.1. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „A“ gavus pinigus už suteiktas paslaugas iš UAB „S“, kuri už paslaugas apmokėjo bankiniais pavedimais, į A. Š. banko sąskaitą, esančią AB „S“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir sąskaitą, esančią AB „Š“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), viso už atliktus darbus sumokėjus 14 200 Eur, jis, tyčia nepateikė UAB ,,A“ buhalterines paslaugas teikiančiam UAB „K“ įgaliotam asmeniui R. K., atsakingai už bendrovės buhalterinių duomenų suvedimą, nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, duomenų apie 14 200 Eur gautas pajamas, taip šių pajamų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis, pinigų priėmimo kvitais) ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą (kasos knygą ar avanso apyskaitas) bei šių lėšų nepanaudojo bendrovės veikloje;

2.1. taip pat jis 2020 m. gruodžio 31 d. iš UAB „A“ kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO20201231-5 paėmė 44 342 Eur, iš kurių 11 56,44 Eur panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, be to, 2021 m. gruodžio 31 d. iš UAB „A“ kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO20211231-2 paėmė 47 499,25 Eur, iš kurių 35 855,61 Eur panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, šių 37 012,05 Eur nepervedė (neįnešė) į bendrovės sąskaitą (kasą), o gautas pinigines lėšas panaudojo ne su bendrovės veikla susijusiems mokėjimams atlikti ir/ar kreditoriais atsiskaityti, o savo reikmėms, tuo padarydamas 65 440,25 Eur turtinę žalą UAB „A“.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. Š. paskyrė bausmes, tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintą bausmę, kurios, tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, nėra aiškiai per švelnios, o yra teisingos ir proporcingos, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę.

8. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, jog teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, nes tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Taigi teismas bausmę gali paskirti tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę griežtina ar švelnina tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Š. bausmes, šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, o taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, bei paskyrė A. Š. teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytas bausmes ir galutinę bausmę, kurios nėra aiškiai per švelnios.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo A. Š. paskirtų bausmių rūšies, tačiau nesutinka su jų dydžiu. Kaip minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bei neteisingą bausmę. Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. Š. bausmes, įvertino iš esmės visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė bausmes, kurios nėra aiškiai per švelnios. Tuo tarpu iš apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė dėsto tas pačias jau pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes, kurių pagrindu prašo griežtinti A. Š. paskirtas bausmes. Teisėjų kolegija atmeta prokurorės prašymą nuteistajam griežtinti bausmes, nes skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių A. Š. paskyrimo yra išsamiai ir įtikinančiai motyvuota, yra teisėta ir pagrįsta.

13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas A. Š., nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš bylos matyti, kad nuteistasis A. Š. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, vėliau bylos nagrinėjimo metu kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Iš nuteistojo A. Š. parodymų matyti, kad pripažinęs kaltę jis dėl nusikaltimų gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinamajame akte, atsižvelgus į tai, jog A. Š. kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino, pati prokurorė, kuri ir padavė apeliacinį skundą, nurodė, jog teisme tikslinga atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat ši prokurorė sutrumpintam įrodymų tyrimui pritarė ir teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą nuteistasis A. Š. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Jis sutiko iš karto duoti ir davė parodymus, o kitus baudžiamosios bylos duomenis teismas tik paskelbė, jų netyrė. Taigi ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o nuteistojo A. Š. išsamūs ir nuoširdūs parodymai prisidėjo prie greitesnio bylos išnagrinėjimo. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina ne tik A. Š. kaltės prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi, kurie padėjo teismui daug greičiau išnagrinėti šią bylą ir priimti joje nuosprendį. Aptartos aplinkybės, vertinant tokio pobūdžio bylas, itin reikšmingos. Tuo tarpu jokių A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, apie kurias nurodoma ir prokurorės apeliaciniame skunde. Nuteistasis A. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Abi šios veikos baigtos. Šie nusikaltimai tęsėsi tris metus. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. A. Š. anksčiau neteistas, nors Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teismas teisingai pažymėjo, kad po nurodyto nuosprendžio, kuriuo A. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, praėjo reikšmingas (daugiau nei dviejų metų) laiko tarpas ir naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. baustas administracine tvarka, tačiau teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog išimtinai tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepriskiriamus prie grubių pažeidimų, už kuriuos grėstų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nuteistasis A. Š. dirba MB „X“ direktoriumi. Kaip pati prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą ir tvirtus socialinius ryšius, taip pat jis turi nekilnojamą turtą, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

15. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad A. Š. pasisavinto turto vertė yra labai didelė – 65 440,25 Eur. Teisėjų kolegija su tuo sutinka, tačiau pažymi, kad jis ir nuteistas už tai, jog pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą (UAB „A“) turtą – pinigus, o jo nusikalstama veika dėl to ir kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 3 dalį. Taigi pasisavinto turto vertė pirmiausia esminės reikšmės turi nusikaltimo kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio atitinkamą dalį. Nepaisant to, teisėjų kolegija, sutikdama, kad nuteistasis pasisavino labai didelės vertės svetimą turtą, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, jog A. Š. pasisavinto turto vertė 1,45 kartus viršija 900 MGL dydžio sumą. Nepaisant to, galima sutikti, kad pasisavinto turto vertė yra svarbi ir į ją atsižvelgtina skiriant A. Š. bausmę, tačiau ši aplinkybė turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, be to, pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms bausmės individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė.

16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nusikalstamų veikų pavojingumą, atsižvelgė ir į kitas aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad A. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą mažina tai, kad UAB „A“, kurios turtą A. Š. pasisavino, vienintelis akcininkas yra pats nuteistasis, todėl nėra kitų minėjo juridinio asmens akcininkų (savininkų), kuriems nusikaltimu galėjo būti padaryta netiesioginė žala. Priešingai nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, teismas įvertino, kad tiesioginę žalą A. Š. padarė bendrovei. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „A“ padaryta reali turtinė žala ir ši žala padaryta nuteistojo neteisėtais veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, kad svetimo turto pasisavinimas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl būtina sąlyga – turtinės žalos padarymas. Taigi ši aplinkybė nesuteikia pagrindo nuteistojo A. Š. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 3 dalyje, vertinti kaip pavojingesnio nei tipiniai tokio pobūdžio nusikaltimai. O tai, kad vienintelis bendrovės, kuriai nusikaltimu padaryta žala, akcininkas yra pats A. Š., nors ir nešalina jo atsakomybės, bet ir nerodo didesnio šio nusikaltimo pavojingumo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės įvertinimas skundžiamame nuosprendyje teisingas.

17. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad A. Š. padaryta turtinė žala bendrovei neatlyginta. Iš bylos matyti, kad iš nuteistojo A. Š. priteista 51 212,05 Eur turtinės žalos atlyginimo nemokumo administratoriaus UAB „X“ atstovaujamai likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „A“. Aplinkybė, kad bylos proceso metu nuteistasis neatlygino žalos ar bent jos dalies, nesuteikia pagrindo išvadai, kad šios žalos A. Š. neatlygins ir ateityje. Pati prokurorė nurodo, kad nuteistasis A. Š. dirba, turi ir nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo kritiškas savo neteisėtų veiksmų vertinimas suteikia pagrindo manyti, kad jis dės visas pastangas šią turtinę žalą atlyginti. Pats nuteistasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad stengsis per kuo trumpesnį laikotarpį atlyginti turtinę žalą bendrovei, be to, jau ir buvo nuvykęs pas nemokumo administratorių susitarti dėl šios žalos atlyginimo grafiko sudarymo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės nurodoma aplinkybė – turtinės žalos neatlyginimas bylos proceso metu – nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta pagal BK 183 straipsnio 3 dalį bausmė (baudos dydis) yra neteisinga, o yra aiškiai per švelni ir ją reikėtų griežtinti. Pažymėtina dar ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas iki bus atlyginta nusikaltimu padaryta žala pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistojo A. Š. nekilnojamajam turtui. Jo rinkos vertė atitinka priteisto žalos atlyginimo dydį.

18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik tai, jog A. Š. neteisėtais veiksmais bendrovei padarė turtinę žalą, jos dydį, bet ir aplinkybę, jog UAB „A“ buvo iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi iškėlė UAB „A“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 4–5). Nutartyje nurodyta, kad atsakovė UAB „A“ nevykdo savo įsipareigojimų ir nemoka privalomųjų socialinio draudimo įmokų, todėl teismas padarė išvadą, jog bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad A. Š. turto pasisavinimo veiksmai lėmė UAB „A“ bankrotą. Atkreiptinas dėmesys, kad aptartoje nutartyje teismas nurodė, jog bendrovė nesumokėjo socialinio draudimo įmokų, paskaičiuotų už apdraustuosius nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. liepos mėn. Tuo tarpu A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad bendrovės turtą pasisavino laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nesikreipė dėl bankroto kėlimo bendrovei, nes planavo vykdyti veiklą, susimokėti skolas, kurias po truputį jau ir dengė (t. 6, b. l. 1–3). Galima sutikti, jog nuteistojo bendrovės turto pasisavinimo veiksmai turėjo įtakos UAB „A“ bankrotui, tačiau, kaip ir pati prokurorė apeliaciniame skunde pripažįsta, tai buvo vienas iš veiksnių. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad A. Š. netinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigas, nes nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo iš A. V.. Iš baudžiamojoje byloje esančių Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties (t. 3, b. l. 1–16, 17–25) matyti, kad ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „A“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „X“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo A. V. 110 862,06 Eur skolą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Šis ieškinys buvo patenkintas ir iš A. V. priteista 110 862,06 Eur skola bei 6 procentų dydžio procesinės palūkanos UAB „A“. Galima sutikti, jog ne pats A. Š., o jau nemokumo administratorius kreipėsi į teismą dėl nurodytos skolos priteisimo iš A. V.. Tačiau ir ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas vertinti kaip labiau pavojingus. Pažymėtina, kad A. Š. nebuvo kaltinamas ir nuteistas už nusikalstamą bankrotą, t. y. už tai, jog sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių (BK 209 straipsnis). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytame Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendime priteistos skolos dydį ir liudytojo V. G. parodymus, kad patikslintame bankrutuojančios UAB „A“ kreditorių sąraše finansinių reikalavimų suma yra 72737,17 Eur, o didžiausias kreditorius – Valstybinė mokesčių inspekcija (32490,28 Eur), padarė išvadą, jog žalos atlyginimo, gauto iš A. Š., ir lėšų, gautų iš skolininko A. V., visiškai pakaktų BUAB „A“ kreditorių reikalavimų patenkinimui. Tokia teismo išvada, priešingai nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, neprieštarauja kitai teismo išvadai, kad skirti A. Š. didesnes, prokurorės baigiamojoje kalboje prašomo dydžio, baudas būtų neteisinga, nes jos būtų neproporcingos A. Š. įvykdytų nusikaltimų pavojingumui ir paties nuteistojo asmenybei, be to, ženkliai apsunkintų BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytu nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, o dėl to galėtų nukentėti ir BUAB „A“ kreditoriai (tame tarpe ir Valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius).

19. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Š. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė ir į šios veikos pavojingumo laipsnį. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškė informacijos apie gautas pajamas už UAB „A“ suteiktas paslaugas bei dokumentų, reikalingų suvestiniams registrams ir metinei ataskaitai sudaryti, nepateikimu įmonės finansinę apskaitą tvarkiusiems subjektams, tačiau nenustatyta, kad apskaitos dokumentai būtų buvę klastojami, slepiami ar naikinami, kas, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, mažina šios nusikalstamos veikos pavojingumą. Apeliaciniame skunde prokurorė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad toks teismo vertinimas yra nepagrįstas, tačiau nenurodo konkrečių nesutikimo argumentų. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas paprastai neatsiejamas su turto pasisavinimu, kas nustatyta ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, ir prokurorė teisingai nurodo, kad apgaulingai tvarkydamas UAB „A“ finansinę apskaitą A. Š. pasisavino bendrovės pinigines lėšas, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo nuteistojo A. Š. nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, vertinti kaip pavojingesnio, negu tipiniai tokio pobūdžio nusikaltimai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. Š. nusikaltimus padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių – verslo nesėkmių ir dėl to susidariusių skolų. Iš paties nuteistojo A. Š. parodymų, dėl ko jis elgėsi neteisėtai ir tokio elgesio kritiško vertinimo bei duomenų, apibūdinančių jį teigiamai, galima spręsti, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai nebuvo ankstesnio jo elgesio padariniai, jo nuostatos nėra antivisuomeninės, o padaryti nusikaltimus lėmė netinkami jo sprendimai siekiant gelbėti savo verslą. Dokumentų neklastojimas, jų nenaikinimas ir neslėpimas nedidina, o mažina šios nusikalstamos veikos pavojingumą ir su tokia teismo išvada yra pagrindas sutikti.

20. BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcija numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. BK 183 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio, pagal to paties BK straipsnio 3 dalies 4 punktą už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) nuteistajam A. Š. paskyrė 150 MGL dydžio (7 500 Eur) baudą, o pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) jam paskyrė 300 MGL dydžio (15 000 Eur) baudą. Šios veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl teismas pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. Š. kaltu prisipažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas pagrįstai jam paskirtą bausmę sumažinamo vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Tai kaltininko teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pakeitimus bei naująją BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, daro išvadą, jog šis pakeitimas nuteistojo A. Š. teisinei padėčiai įtakos neturi. Pirmosios instancijos teismas už abi nusikalstamas veikas nuteistajam A. Š. paskyrė baudas, artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų bausmių minimumui. Be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2025 m. vasario 1 d. buvo papildytas BK 47 straipsnis 4¹ dalimi bei pakoreguota šio BK straipsnio 6 dalis, taip pat buvo papildytas ir BK 63 straipsnis 11 dalimi, tačiau visi šie papildymai ir pakeitimai niekaip neįtakoja A. Š. teisinės padėties.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir konkrečias aplinkybes, taip pat paties A. Š. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtent BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytų švelnesnės rūšies bausmių – baudų paskyrimas ir jų dydžiai ne tik neprieštarauja teisingumo principui, bet atvirkščiai, atitinka bausmės paskirtį ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės negali būti vertinamos kaip aiškiai per švelnios. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo griežtinti jam paskirtų bausmių, iš esmės į visas skunde nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, jau atsižvelgė, jokių naujų neįvertintų aplinkybių prokurorė nenurodo. Pirmosios instancijos teismas A. Š. paskyrė teisingas ir proporcingas bausmes, kurios atitinka tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek paties nuteistojo pavojingumą.

23. Išnagrinėjusi prokurorės apeliacinį skundą teisėjų kolegija taip pat dar kartą atkreipia dėmesį į šiame skunde nurodytus skundžiamo nuosprendžio pakeitimo pagrindus, numatytus BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose. Nors skunde paminėti BK bendrosios dalies 41 ir 54 straipsniai, tačiau daryti išvadą, kad skirdamas bausmes A. Š. teismas nesivadovavo įstatymo nuostatomis apie bausmės paskirtį arba kad nesivadovavo bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo. Kad galimo skundžiamo nuosprendžio pakeitimo pagrindas, numatytas BPK 328 straipsnio 1 punkte, skunde paminėtas tik formaliai ir yra niekuo nepagrįstas, šioje nutartyje jau buvo išdėstyta. Tuo tarpu keisti nuosprendį BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl neteisingai paskirtos bausmės, dėl šioje nutartyje jau išdėstytų motyvų pagrindo taip pat nėra. Už abi nusikalstamas veikas teismas paskyrė A. Š. baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytos rūšies bausmes – baudas, o paskirtų baudų dydis yra BK 47 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktuose nustatytose ribose. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, jas vertindamas ženklesnių klaidų nepadarė, o apie kažkokius ryškesnius aplinkybių įvertinimo trūkumus nenurodyta ir prokurorės apeliaciniame skunde. Šiame skunde paminėta apie galiojančią teismų praktiką, pagal kurią skiriamos baudos dydis turėtų būti artimas nusikaltimu padarytos žalos dydžiui. Tačiau šioje dalyje teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmes, taip pat ir nustatant skiriamų baudų dydį, turi būti atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, taip pat ir tokias aplinkybes, kurios nėra dažnos nagrinėjant tam tikrų kategorijų baudžiamąsias bylas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atvejai, kai turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo bylose kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltu ir dėl to bylose netgi atliekamas tik sutrumpintas įrodymų tyrimas, yra pakankamai reti. Todėl ši aplinkybė, o tuo pačiu ir A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šioje byloje skiriant bausmę įgauna dar svarbesnę reikšmę.

24. Jau buvo išdėstyta ir apie galiojančią teismų praktiką, kad BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu nuosprendis dėl neteisingai paskirtos bausmės gali būti keičiamas tik tada, kai paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Prokurorės apeliaciniame skunde teismo paskirtos bausmės vadinamos per švelniomis. Tačiau pačiame apeliaciniame skunde A. Š. prašoma skirti tos pačios rūšies bausmes – baudas, o ypač pažymėtina, kad tos siūlomos skirti baudos irgi yra ne tik mažesnės už BK 47 straipsnio 3 ir 4 punktuose nustatytų dydžių vidurkius, bet ir taip pat artimos įstatyme numatytiems minimaliems dydžiams. Kuo grindžiamas skunde siūlomų skirti baudų dydis, pačiame skunde neatskleidžiama ir galima tik spėti, kad prokurorė šiuos dydžius siūlo tokius pačius, kokius prašė nustatyti baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įvertinus BK 47 straipsnio 3, 4 punktuose už apysunkį ir sunkų nusikaltimus nustatytų baudų ribas, prokurorės siūlomos skirti bausmės nėra aiškiai griežtesnės už bausmes, paskirtas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl tenkinanti apeliacinį skundą nėra pagrindo dar ir dėl šios priežasties. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu A. Š. paskirtos bausmės nėra aiškiai per švelnios, keisti nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.