- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-439/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A. A., A. N., L. P., A. P., I. Ž., D. S.
- Kategorijos
- 125.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-297-370/2007 pagal ieškovų L. P., A. A., A. P., I. Ž., A. N. ir D. S. ieškinius atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kamripas“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartimi UAB ,,Kamripas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB ,,Agenoras“ (1 t., b. l. 7). Civilinėse bylose Nr. L2-1585-3/2004, Nr. L2-1588-2/2004, Nr. L2-1584-4/2004, Nr. L2-1583-4/2004, Nr. L2-1586-3/2004, L2-1591-1/2004 minėtos bendrovės kreditoriams L. P., A. A., A. N., I. Ž., A. P., D. S. išduoti teismo įsakymai dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo iš atsakovo: L. P. – 2 394, 62 Lt ir 80 Lt delspinigių; A. A. – 4 304, 25 Lt ir 108, 10 Lt delspinigių; A. N. – 3 850 Lt ir 109, 04 Lt delspinigių; I. Ž. – 3450, 30 Lt ir 90 Lt delspinigių; A. P. ir D. S. – po 3 002, 20 Lt.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. vasario 24 d. nutartimi procesą minėtose civilinėse bylose atnaujino. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. sausio 8 d. nutartimi panaikino 2004 m. lapkričio 25 d. Kretingos rajono apylinkės teismo įsakymus ir priėmė ieškinį, kuriuo ieškovai prašė priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį ir delspinigius: L. P. - 2 394,62 Lt darbo užmokesčio ir 80 Lt delspinigių, A. A. - 4 304,25 Lt darbo užmokesčio 108,10 Lt delspinigių, A. N. - 3 850 darbo užmokesčio Lt ir 19, 04 Lt delspinigių, I. Ž. – 3450,30 Lt darbo užmokesčio ir 90 Lt delspinigių, A. P. – 3 002,20 Lt darbo užmokesčio ir D. S. – 3 002,20 Lt darbo užmokesčio (2 t., b.l. 27-30), teigdami, kad tarp jų (ieškovų) ir atsakovo buvo sudarytos darbo sutartys, kurios, ieškovų įsitikinimu, iki šiol nenutrauktos ir pagal jas (darbo sutartis) neatsiskaityta.
Išnagrinėjęs bylą iš esmės, Klaipėdos apygardos teismas bylą dėl ieškovės L. Poleikienės reikalavimo nutraukė, o kitų ieškovų ieškinius atmetė.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė darbo bendrovėje fakto, ir todėl reikalaujamas darbo užmokestis jiems nepriklauso (CPK 185 str., DK 186 str. 1 d., 3 d.). Šią aplinkybę (nebuvo darbo fakto) teismas grindė ir tuo, kad BUAB ,,Kamripas“ faktiškai nevykdė jokios veiklos (DK 93 str., 94 str., 95 str. ir 186 str.). Teismas nustatė, kad ieškovai buvo asmenys, susiję su siūlomu skirti bankroto administratoriumi A.S. ir su BUAB ,,Kamripas“, todėl privalėjo žinoti ir žinojo, kad bendrovė ne tik kad nevykdo jokios veiklos, bet yra ir nemoki. Teismas sutiko su atsakovo BUAB „Kamripas“ bankroto administratoriaus įgaliotinės I. B. ir atstovės L. P. teiginiu, kad darbo sutartys buvo surašytos fiktyviai Garantinio fondo lėšoms gauti (DK 205 str. 2 d.).
Vertindamas ieškovo A. N. reikalavimo pagrįstumą, teismas atkreipė dėmesį į jo (A. N.) darbo sutarties turinio prieštaravimus, t.y. į tai, kad darbo sutartis sudaryta 2004 m. rugsėjo 1 d., tačiau joje nurodyta, kad darbo santykiai prasideda nuo 2004 m. birželio 9 d. Ieškovo atstovas advokatas A. B. teisme pripažino, kad negali pateikti konkrečių įrodymų apie ieškovo faktiškai dirbtą darbą bendrovėje, bei pripažino faktą, kad darbo sutarties surašymas galėjo būti susijęs su bankroto administravimo paslaugas teikusiu A. S. Patys ieškovai taip pat nepateikė savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai A. A. ir A. N. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Ginčas byloje kilęs dėl teismo įsakymu priteistų darbo užmokesčio sumų, o darbo santykių faktas ir atlyginimų dydis patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartimi, įtraukiant ieškovus į kreditorių sąrašą. Tai įrodoma įsiteisėjusiais teismų sprendimais sprendimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, prieštaraujant faktinėms bylos aplinkybėms, įsiteisėjusiomis teismo nutartimis ir buvusio atsakovo vadovo pripažinimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. sausio 5 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2-55/2006) pasisakė dėl I. Ž., A. A., A. N. darbinių santykių, todėl ši nutartis yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 str.). Teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio nuostatas, nes neatleido ieškovų nuo įrodinėjimo aplinkybių, kurios yra pripažintos teismų sprendimais.
2. Teismas netinkamai vertino ieškovų atstovo A. B. paaiškinimus dėl ieškovų faktinių darbinių santykių. Ieškovų atstovas konkrečiai ir aiškiai išdėstė ir įrodė ieškovų faktiškai atliktą darbą, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių laikė, kad darbo sutartis susijusi su A. S..
3 P. K., būdamas UAB ,,Kamripas“ direktoriumi, 2004 m. gruodžio 6 d. su ieškovais susitarė dėl darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų įsiskolinimo ir 2004 m. gruodžio 6 d. Kretingos rajono apylinkės teismui pateikė sutikimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Susitarimo tarp ieškovų ir buvusio bendrovės direktoriaus P. K. niekas neginčijo, todėl jis yra galiojantis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų A. A. ir A. N. apeliacinį skundą atsakovas BUAB ,,Kamripas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimą nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei teisingai įvertino bylos įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), tinkamai pritaikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą apie tai, kad apeliantų ir atsakovo sudarytos darbo sutartys nebuvo vykdomos – jos (darbo sutartys) buvo sudarytos tik dėl akių, todėl negalėjo sukurti teisinių pasekmių. Pripažinus apeliantų teisę į darbo užmokestį pagal ginčo darbo sutartis, taip būtų pažeistos kitų kreditorių teisės bei viešas interesas (Įmonių bankroto įstatymas).
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad buvęs UAB ,,Kamripas“ direktorius ir akcininkas P. K. 2004 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl UAB ,,Kamripas“ bankroto bylos iškėlimo, žinodamas apie tai, kad įmonė nevykdo jokios veiklos ir yra nemoki. Nežiūrint to, 2004 m. rugsėjo 1 d. su apeliantais A. A. ir A. N. sudaromos darbo sutartys, priimant juos dirbti į bendrovę vadybininkais, mokant kiekvienam kas mėnesį 500 Lt darbo užmokestį, darbo fikcijos neaptartos (1 t., b. l. 26-27, 30-31). Nors darbo sutartis su A. N. sudaryta 2004 m. rugsėjo 1 d., tačiau darbo sutartyje nurodyta, kad ji įsigalioja nuo 2004 m. birželio 9 d. t.y. nuo tada, kai ji (sutartis) dar nebuvo sudaryta ir asmuo bendrovėje nedirbo. Jokių įrodymų apie tai, kad apeliantas A. N. dirbo bendrovėje nuo 2004 m. birželio 9 d., o taip pat įrodymų, kad apeliantai iš viso dirbo bendrovėje, atlikto joje konkretų darbą, byloje nėra. Nors pirmosios instancijos teisme atstovavęs apeliantą A. N. advokatas A. B. teigė, kad A. N. tvarkė bendrovės dokumentus ir automobiliu vežiojo bendrovės vadovą po Lietuvą, tokią darbinę veiklą, o taip pat, kad tokios funkcijos buvo priskirtos vadybininko pareigybei, patvirtinančių įrodymų nepateikta (3 t., b.l. 134-135).
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, bendrovėje dirbusių ir su ją susijusių asmenų tarpusavio ryšį ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo sutarčių su apeliantais sudarymo metu bendrovės veikla buvo nutraukta ir apeliantai jokio darbo bendrovėje ginčijamu laikotarpiu nedirbo (DK 93-95 str.). Į darbą apeliantai buvo priimti fiktyviai, nesiekiant sukurti darbo santykių, o tik tam, kad būtų priskaičiuotas darbo užmokestis ir gauta atitinkamo dydžio kompensacija. Tokios darbo sutartys yra niekinės (CK 1.1 str. 3 d. ir 1.78 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai turėjo žinoti ir žinojo (tai įrodo bylos aplinkybės) apie tai, kad bendrovė nevykdo veiklos ir yra nemoki ir, siekdami prisiteisti iš atsakovo darbo užmokestį už darbą, kurio nedirbo, pateikdami fiktyvias darbo sutartis, elgėsi nesąžiningai.
Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė, kad faktiškai dirbo UAB ,,Kamripas“ ir dėl to neįgijo teisės į reikalaujamą darbo užmokestį (DK 186 str. 1 d., 3 d., CPK 185 str.).
Apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą ginčija teismo padarytais procesinės teisės pažeidimais, teigdami, kad teismas turėjo vadovautis CPK 182 straipsnio nuostatomis ir atleisti ieškovus nuo šių aplinkybių įrodinėjimo. Tokį teiginį grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-55/2006, kurioje, apeliantų teigimu, teismas pasisakė dėl I. Ž., A. A. ir A. N. darbinių santykių. Ši nutartis, apeliantų įsitikinimu, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis ginčijamam sprendimui neturi prejudicinės galios (CPK 182 str. 2 d.), nes minėtoje nutartyje apeliacinio teismo teisėjų kolegija darbo santykių netyrė, tik patvirtino BUAB ,,Kamripas“ kreditorių A. A., A. N. ir kt. finansinius reikalavimus remdamasi tuo metu galiojusiais Kretingos rajono apylinkės teismo įsakymais civilinėse bylose Nr. L2-1585-3-/2004, Nr. L2-1588-2/2004, Nr. L2-1584-4/2004, Nr. L2-1583-4/2004, Nr. L2-1586-3/2004, Nr. L2-1591-1/2004, dėl kurių 2006 m. vasario 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atnaujintas procesas (1 t., b.l. 84-87) ir kurie (įsakymai) Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 8 d. nutartimi buvo panaikinti.
Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad darbinių santykių faktas ir atlyginimo dydis įrodytas buvusio UAB ,,Kamripas“ vadovo pripažinimu (sutikimu), ir, kad sutarimas tarp ieškovų ir buvusio bendrovės direktoriaus P. K. neginčijamas, galioja, todėl darbo užmokestis turi būti priteistas. Jokių apeliantų minimų rašytinių susitarimų nėra, o Kretingos rajono apylinkės teismui adresuotas buvusio bendrovės direktoriaus P. K. 2004 m. gruodžio 6 d. sutikimas su kreditorių (apeliantų) prašymais dėl įsakymų išleidimo (1 t., b. l. 148) apeliantų darbo fakto bendrovėje neįrodo (CPK 176, 177, 178 str.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai įvertino bylos įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir jį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 263 str.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantų A. A. ir A. N. priteisiamos valstybei procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidos – 26 Lt (3 t., b. l. 176, CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų A. A. ir A. N. valstybės naudai po 13 (trylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.