Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-07-22 · Byla Nr. ATP-385-491/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-22
Bylos Nr.
ATP-385-491/2016
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00501-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-385-491/2016
Proceso Nr. 4-14-3-00501-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.7.4.; 2.7.4.3.; 3.26.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas V. M., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. D. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. 723 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal ATPK 123 str. 1 d. 35 Eur bauda; pagal ATPK 123 str. 5 d. 28 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., Pažeidėjui buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 723 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

L. D. nubaustas už tai, kad 2015-12-05, 19⁴⁵ val., Anykščių rajone, kelio Kaunas – Zarasai – Daugpilis, 85 km vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūno reikalavimu atsisakė nustatyta tvarka leistis patikrinimas ar nėra neblaivus, automobilis nebuvo apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, neatlikta valstybinė techninė priežiūra. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17, 22 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą – nutraukti administracinę bylą pagal ATPK 126 str. 4 d. Skunde nurodo, jog pareigūnai grubiai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją – bandė patikrinti jo neblaivumą su nepakeistu alkotesterio antgaliu, t. y. jam matant neišpakavo naujo atgalio. Teigia, jog pareigūnai galėjo pateikti alkotesterį su jau panaudotu antgaliu, dėl ko būtų buvę iškraipyti blaivumo testo rodmenys, todėl atsisakęs tikrintis blaivumą, prašė jų uždėti naują atgalį. Taip pasielgė dėl to, jog nepasitikėjo pareigūnų veiksmais. Tvirtina, jog byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina aplinkybes, susijusias su nepakeistu alkotesterio antgaliu. Taip pat skunde nurodo, kad pažeidimo metu jis buvo visiškai blaivus, o pareigūnai mėgindami atlikti testą neblaivumui nustatyti, kai automobilyje buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas nuo jo draugo, kuris sėdėjo šalia, vėl nesilaikė minėtos instrukcijos. Teigia, jog pasitaręs su savo advokatu, jis vėliau net du kartus paprašė pareigūnų atlikti minėtą tęstą, tačiau pareigūnai, grubiai pažeisdami tarnybinės veiklos instrukciją, atsisakė jam duoti tikrintis blaivumą. Atkreipia dėmesį, jog Ukmergės ligoninėje 22⁵⁶ val. jam buvo atliktas blaivumo nustatymo testas, kurio metu buvo nustatyta, jog jis yra blaivus. Tvirtina, jog buvo išlaikytas 1 val. terminas nuo realios galimybės atlikti blaivumo testą gydymo įstaigoje. Be visa to, jis apeliuoja į tai, jog pareigūnų parodymai yra subjektyvūs, neparemti jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis, teigia, jog pareigūnai yra suinteresuoti jį nubausti dėl jiems reikalingo darbo rezultatyvumo. Tvirtina, jog policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje tai išjungdavo, tai įjungdavo garsą atitinkamai kai jiems tai buvo naudinga. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai nesirėmė liudytojų A. U., E. D., V. K., E. S. parodymais, jog jis pažeidimo metu buvo visiškai blaivus. Tvirtina, jog teismas, atmesdamas ligoninės darbuotojų M. V. ir J. Ž. parodymus, taip pat neprijungdamas pateiktų jo blaivumą patvirtinančių kvitų, buvo šališkas. Šališkumas pasireiškė ir tuo, jog policijos pareigūnai teisme dalyvavo ne tik kaip liudytojai, tačiau ir kaip institucijos atstovai, dėl ko galėjo užduoti klausimus, nors to daryti negalėjo, kadangi nebuvo įgalioti to daryti. Galiausiai mano, jog teismas neišreikalavo bylai reikšmingų įrodymų: alkotesterio naudojimo ir pareigūnų veiklos instrukcijų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija), viršininkas R. A. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo Pažeidėjas ginčija nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d., tvirtindamas jog : 1) pareigūnai nesilaikė alkotesterio instrukcijos tvarkos; 2) suinteresuotų kelių policijos pareigūnų parodymai nėra objektyvūs; 3) liudytojų A. U., E. D., V. K., E. S., M. V. ir J. Ž. parodymai patikimi; 4) teismas buvo šališkas. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad Pažeidėjas vengė neblaivumo patikrinimo ir tokiais veiksmais padarė jam inkriminuotą pažeidimą.

Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 257 str. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pažeidėjas padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Pažeidėjas padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Teismas nutarime rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie laikytini abejotinais, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra naujų esminių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar kitaip, ir dėl to naikinti ginčijamą nutarimo dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pirmosios instancijos teismas Pažeidėją pagal ATPK 126 str. 4 d. nubaudė už tai, kad byloje nurodytomis aplinkybėmis vengė neblaivumo patikrinimo. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo.

Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad Pažeidėjo apeliaciniame skunde nėra jokių naujų objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.

Pažeidėjas apeliuoja į tai, kad pareigūnai, suinteresuoti savo darbo rezultatyvumu, siekė patikrinti jo galimą neblaivumą nesilaikydami alkotesterio naudojimo instrukcijos – neišpakavę alkotesterio antgalio Pažeidėjo akivaizdoje, t. y. davė jam jau galimai panaudotą alkotesterio antgalį. Liudytojas policijos pareigūnas F. L. tarnybiniame pranešime nurodė (12 b. l.) bei teismo posėdžio metu patvirtino, jog įvykio metu buvo tarnyboje ir vykdė tiesiogines darbo funkcijas. Pastebėjęs, jog kolega A. J. per ilgai kalbasi su sustabdyto automobilio vairuotoju, pasiėmęs alkotesterį priėjo prie minėto automobilio. Priėjęs pamatė, jog Pažeidėjas kalba nerišliai, o iš automobilio sklinda alkoholio kvapas. Paaiškinus vairuotojui, jog bus tikrinamas jo blaivumas, Pažeidėjas atsakė, jog jie yra kolegos. Sugrįžęs prie tarnybinio automobilio pasiėmė alkotesterio vamzdelį, ir vėl grįžo prie Pažeidėjo, įspėjo dėl atsakomybės atsisakius tikrintis neblaivumą. Pareigūnas parodė, jog sugrįžęs prie Pažeidėjo vieną vamzdelio galą uždėjo ant alkotesterio, o kitas su celafanu liko Pažeidėjui. Pažymėjo, jog Pažeidėjo motina ragino jį taip pat pasitikrinti girtumą, tačiau Pažeidėjas nesutiko. Kaip reikalauja instrukcija, jis su kolega palaukė 15 min. ir pakvietė Pažeidėją į tarnybinį automobilį ir dar kartą pasiūlė pasitikrinti ar jis yra blaivus, tačiau pastarasis išreiškė norą duoti kraują. Tik tada, kai jam buvo surašytas protokolas, Pažeidėjas pradėjo reikalauti leisti jam tikrintis girtumą, tačiau jis nebebuvo tikrinimas, nes jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Iš A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuo Pažeidėjo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Pasiūlius tikrintis girtumą – atsisakė. Pakartotinai pasiūlius tai padaryti praėjus 15 min. – nesutiko (10 b. l.). Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, byloje vaizdo įrašas kategoriškai patvirtina aiškius, konkrečius bei nuoseklius šių pareigūnų parodymus, kuriuos jie išdėstė savo tarnybiniuose pranešimuose ir teisme, todėl jais visiškai pagrįstai apylinkės teismas nesuabejojo. Abejoti jais pagrindo neturi ir apeliacinės instancijos teismas.

Pažeidėjo skundo argumentas, jog pareigūnai yra suinteresuoti dėl savo darbe siekiamų rezultatų apskritai yra visiškai niekuo nepamatuotas teiginys, prielaida. Jokių daugiau mažiau pagrįstų objektyvių duomenų, kad kelių policijos pareigūnai veikė pažeisdami savo veiklos instrukciją, šiuo atveju nėra. Abejonių, kad jie buvo nešališki, taip pat nėra jokių. Priešingai nei nurodo Pažeidėjas savo skunde, pareigūnai būdami savo srities profesionalai, su juo bendravo mandagiai ir kultūringai, mažiausiai 4 kartus siūlė tikrintis jam blaivumą. Net iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad pareigūnas prieina prie sustabdyto automobilio iš vairuotojo pusės ir deda naują alkotesterio antgalį, matyti celafanas. Tai, kad anot Pažeidėjo jis nematė, kad naujo vamzdelio, fakto, jog jis buvo naujas ir dedamas visiškai šalia jo, ra paprasčiausias išsigalvojimas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaizdo įrašas vienareikšmiškai patvirtina, kad Pažeidėjas net nebandė įsitikinti alkotesterio antgalio naujumu, o tiesiog iš karto atsisakė tikrintis blaivumą. Kodėl jis tai padarė, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Pastebėtina, kad nors Pažeidėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog jis įvykio metu visiškai blaivus, tačiau įvertinus vaizdo ir garso medžiagą, tokie skundo argumentai laikytini labai abejotinais, nes galima akivaizdžiai matyti Pažeidėjo judesių koordinacijos sutrikimus, kalbos nerišlumą. Vien jau Pažeidėjo bandymas įspėti kelių policijos pareigūnus, jog jis yra jų kolega, nurodo į tai, jog jis tokiu būdu nenorėjo būti tikrinamas. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog painėtų pareigūnų parodymai savo patikimumu nekelia jokių abejonių, o Pažeidėjo skundo argumentai, jog pareigūnai nesilaikė alkotesterio instrukcijos tvarkos yra visiškai deklaratyvūs, vienareikšmiškai paneigti byloje esančiais duomenimis.

Pažeidėjas skunde tvirtina, jog liudytojų A. U., E. D., V. K., E. S. parodymai yra patikimi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais nesivadovavo. Su tuo negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime visiškai teisingai pažymėjo, jog liudytojų A. U., V. K., E. S. parodymais remtis negalima, kadangi jie yra Pažeidėjo giminės, ir todėl savaime suprantama gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Su tokia apylinkės teismo pozicija ir išvada be abejonės sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Kita vertus, asmens blaivumo patikrinimas specialiais prietaisais realiai negali atstoti liudytojų parodymų, t. y. liudytojų parodymais nuneigti asmens neblaivumą tiesiog neįmanoma.

Pažeidėjas tvirtina, jog teismas buvo šališkas, atmesdamas ligoninės darbuotojų M. V. ir J. Ž., atlikusių blaivumo testą parodymus bei nepriimdamas jo pateiktų kvitų su minėto testo rezultatais. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas). Šiuo atveju būtina pažymėti, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tai, jog vėliau asmuo savanoriškai pats kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-746/2016). Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o rezultatais, gautais praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Bylos duomenimis, po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, Pažeidėjas pasitikrino neblaivumą nuvykęs į gydymo įstaigą parėjus net 3 valandoms nuo pažeidimo padarymo laiko (pažeidimas padarytas 19.45 val., o automatinis testas gydymo įstaigoje atliktas 22.47 val.). Tai rodo, jog Pažeidėjas nepasinaudojo Įstatymo numatyta galimybe pasitikrinti savo neblaivumą per numatytą 1 valandą, todėl šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas visikai pagrįstai atmetė tiek minėtų medicinos darbuotojų parodymus, tiek Pažeidėjo pateiktus kvitus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei arba nekaltumui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl Pažeidėjo kaltės padaryti. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas labai kruopščiai išanalizavo ir detaliai aptarė liudytojų, taip pat policijos pareigūnų parodymus bei pastarųjų veiksmus, įvertino garso bei vaizdo medžiagą, bei kitus bylos įrodymus. Jokių naujų esminių duomenų ar argumentų, kurių nežinojo ir neįvertino apylinkės teismas, Pažeidėjas apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Vien tai, kad šiuo atveju Pažeidėjui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, jos savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Todėl, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nutarime išdėstytu bylos įrodymų vertinimu ir šio teismo padarytomis išvadomis, jog Pažeidėjas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimą nepakeistą ir L. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus