- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-07
- Bylos Nr.
- 1S-720-491/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Meidus
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
Teisėjas Bronius Varsackis Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. rugsėjo 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Gediminui Marcinkevičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio pradinį išsilavinimą, vedusio, nedirbančio, teisto septynis kartus,
skundą dėl 2010 m. rugpjūčio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas skyrė įtariamajam M. D. suėmimą vienam mėnesiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis prašo panaikinti šią Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį, nes ji neteisinga. M. D. teigia, kad kardomoji priemonė jam buvo paskirta už tariamai padarytą nusikaltimą, dėl kurio jam nebuvo pareikštas įtarimas. Taip pat jis nurodo, kad įtarimas jam buvo pareikštas byloje Nr. 66-1-00812-10, tačiau kardomoji priemonė jam paskirta kitoje byloje. Įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir teigia turįs nuolatinę gyvenamąją vietą bei šeimą. Suimtojo manymu byloje nėra duomenų apie tai, kad jis gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo institucijų ar kenkti tyrimui, todėl nėra jokių pagrindų laikyti jį suimtu.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. M. D. įtariamas tuo, kad jis 2010 m. rugpjūčio 23 d. apie 15 val., N. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą reikalavo iš A. T. pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis pinigų neturėjo.
Apylinkės teismo posėdžio metu įtariamasis iš dalies prisipažino pasikėsinęs padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Baudžiamojoje byloje taip pat yra kitų duomenų – nukentėjusiojo, iš dalies liudytojų M. B., N. V., M. B., M. B. parodymai, asmens kratos protokolas, daiktų apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti bylos duomenys, iš kurių matyti, kad M. D. galėjo padaryti įtarime nurodytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam šį įtarimą.
BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas gali būti paskirtas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertindamas tokio manymo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, liudytojų parodymus bei kitus svarbius duomenis.
M. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau tai nėra pati svarbiausia ir vienintelė aplinkybė, į kurią teismas privalo atsižvelgti, todėl vien tik tai suėmimo paskyrimo pagrindų nepašalina. Ne mažiau svarbu yra tai, kad M. D. įtariamas pasikėsinęs padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Suimtasis vedęs ir turi šeimą, tačiau pagal jo parodymus apylinkės teisme seka, kad jis gyvena atskirai nuo savo šeimos, todėl tvirti šeiminiai santykiai jo nesaisto. M. D. nedirba ir neturi jokio oficialaus nuolatinio savarankiško pragyvenimo šaltinio, o pinigus pragyvenimui, pasak jo paties, jam duoda mama. Suimtasis teistas septynis kartus, jų tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, kas pagrįstai leidžia manyti, kad mamos duodamų pinigų jam pragyventi nepakanka, todėl pragyvenimui lėšas jis taip pat gauna ir iš savo nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje ir norėdamas pragyventi, toliau jas gali daryti. Įtariama, kad M. D. jam inkriminuojamą nusikaltimą pasikėsino padaryti tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visų šių byloje esančių duomenų suimtasis skunde iš esmės neginčija, o jie, priešingai, nei teigiama skunde, suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujas, BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.
BPK 119 str. įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaip jau minėta aukščiau, M. D. ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei. Naują, šioje byloje jam inkriminuojamą nusikaltimą suimtasis įtariamas pasikėsinęs padaryti praėjus vos mėnesiui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Atsižvelgdamas į tai, skundą nagrinėjantis teismas, sutikdamas su apylinkės teismo nuomone, konstatuoja, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti jų tikslus, t.y. kad įtariamasis M. D. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.
M. D. taip pat teigia, jog byloje nėra duomenų apie jo ketinimus kenkti tyrimui. Tuo jis iš esmės ginčija BPK 122 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą suėmimo paskyrimo pagrindą – manymą, jog būdamas laisvėje įtariamasis trukdys procesui. Susipažinęs su pateikta medžiaga skundą nagrinėjantis teismas nenustatė jokių faktinių duomenų, rodančių, jog M. D., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui. Tačiau skirdamas suėmimą apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje būtent taip ir nurodė bei suėmimą skyrė nesivadovaudamas minėtu pagrindu.
Skunde įtariamasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, tačiau aukštesnės instancijos teismas patikrina tik suėmimo paskyrimo pagrįstumą – kaltės klausimas šioje proceso stadijoje aukštesnės instancijos teisme nesvarstomas.
Suimtasis nepagrįstai skunde nurodo, kad apylinkės teismas suėmimą jam paskyrė įtardamas jį padarius nusikaltimus, kurie nenurodyti jam įteiktame pranešime apie įtarimą. 2010-08-26 M. D. buvo pareikštas įtarimas įtariant jį padarius BK 178 str. 2 d. ir 138 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Po to jis buvo apklaustas apie šį įtarimą, o po apklausos M. D. buvo pranešta, kad jis įtariamas pasikėsinęs padaryti nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d. Pareiškus šį įtarimą, jis vėl buvo apklaustas įtariamuoju. Su paskutiniuoju įtarimu suimtasis ir jo gynėjas buvo supažindinti pasirašytinai. Būtent tokį įtarimą teisingai, kitą dieną kreipdamasis į apylinkės teismą dėl suėmimo skyrimo, pareiškime nurodė prokuroras ir skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas.
M. D. teisus skunde tvirtindamas, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ne tą bylos numerį (prokuroro pareiškime dėl suėmimo skyrimo nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 66-1-00321-10, skundžiamoje nutartyje – 66-1-000321-10, o bylos, kurioje M. D. pareikštas įtarimas pasikėsinus padaryti aukščiau nurodytą nusikaltimą, numeris iš tikrųjų yra 66-1-00812-10) ir skirtingas nusikalstamas veikas nutarties nustatomojoje bei motyvuojamojoje dalyse (pradžioje nurodyta, kad M. D. įtariamas pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d, o motyvuojant sprendimą teigiama, kad suimtasis įtariamas pagal BK 178 str. 2 d. ir 138 str. 1 d.). Tai akivaizdžios teismo klaidos, ir į jas atkreipiamas pirmos instancijos teismo dėmesys. Tačiau šie netikslumai nelaikytini esminiais, jie neturi tiesioginės ir lemiamos įtakos skundžiamos nutarties, t.y. paties suėmimo paskyrimo, pagrįstumui ir suėmimo taikymo pagrindų šiuo atveju nepašalina.
Atsižvelgęs į visas aukščiau išvardytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog suėmimą M. D. apylinkės teismas paskyrė esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., todėl įtariamojo skunde išdėstytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo M. D. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.