Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. – T. C. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto antrojo PK policijos tyrėjo 2015 m. liepos 15 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. T. C. pareiškimus dėl kaimynų bute vykdomo remonto metu sklindančio triukšmo. Šį nutarimą pareiškėja apskundė prokurorei.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto antrojo PK policijos tyrėjo nutarimo netenkintas. Dėl šio prokurorės nutarimo M. T. C. padavė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi M. T. C. skundo netenkino. Ikiteisminio tyrimo teisėja be kita ko pažymėjo, kad Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai lankėsi M. T. C. nurodytu adresu, tačiau pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, t. y. jokių atliekamo remonto požymių nesimatė, taip pat bute nerasta ir triukšmą galinti kelti įranga ar įrengimai. Teismas konstatavo, kad joks administracinis teisės pažeidimas (duomenys neskelbtini) 46 bute Klaipėdos m. nebuvo nustatytas, be to, minėtame bute buvo apsilankyta ir 2015-04-26 07:00 iki 08:20 bei 2015-04-27 24:00 iki 01:30, tačiau triukšmo užfiksuota nebuvo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad buvo imtasi visų reikiamų ir teisės aktais nustatytų priemonių, kad būtų nustatytos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl nuolatinio triukšmo minėtame bute, tačiau jokių pažeidimų neužfiksuota.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikaltimo sudėties požymių visuma – objektyvieji požymiai (veika, padariniai, priežastinis ryšys) ir subjektyvieji požymiai (kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos matyti, kad pareiškėja kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl to, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) 46 Klaipėdoje, tiek dieną, tiek ir naktį vyksta remonto darbai. Akivaizdu, kad M. T. C. pareiškime nurodyta veika – remonto darbų atlikimo metu iš kaimynų buto galimai sklindantis triukšmas - neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymių. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 str. 2 d. 9 p. numatyta, kad Savivaldybių vykdomosios institucijos vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę, atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių vykdymo kontrolę. Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklės numato laiką, kada galima atlikti rekonstrukcijas, remonto ir kitą rimtį trikdančią veiklą, o atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimą, numatyta ATPK. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad nepritartina teismų praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant tarp asmenų kylančius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos. Tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan. - Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Remiantis nustatytu, aukštesnysis teismas sprendžia, jog M. T. C. išvardintos aplinkybės – įvairiu paros metu kaimynų bute atliekant remonto darbus keliamas triukšmas (ūžia, šlifuoja) - negali būti dirbtinai kriminalizuotos ir negali būti vertinamos kaip nusikalstama veika. Šiuo atveju, pareiškėjos nurodytiems faktams pasitvirtinus, gali būti sprendžiamas klausimas dėl kaltų asmenų administracinės atsakomybės, pareiškėja taip pat turi teisę kilusius nesutarimus su kaimynais spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjos pranešimą apie galimas nusikalstamas veikas nustatė, kad nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius. Su tokia prokurorės išvada sutiko ir ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi M. T. C. skundą. Aukštesniojo teismo nuomone, pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo abejoti minimų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais ir pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant akivaizdžių nusikalstamos veikos požymių, nėra teisinio pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos M. – T. C. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.