Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-3178-855/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-20
Bylos Nr.: e2S-3178-855/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12926-2025-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Svaitina“
Atsakovas: M. Z., D. Z.
Trečiasis asmuo: notarė I

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui

Civilinė byla Nr. e2S-3178-855/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12926-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.2.1.; 3.3.1.19.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) D. Z. ir M. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svaitina“ ieškinį atsakovams M. Z., D. Z. ir M. Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana), trečiasis asmuo - notarė I. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Svaitina“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama (i) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2023 m. balandžio 17 d. paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, patvirtintą Kauno m. 11-ojo notaro biuro notarės I. J., notarinio registro Nr. 2821, kuriuo atsakovė M. Z. perleido paveldėjimo teises į mirusiosios B. Z. palikimą atsakovams D. Z. ir M. Z.; (ii) taikyti restituciją – grąžinti atsakovei M. Z. paveldėjimo teises į mirusios B. Z. palikimą, kurias M. Z. perleido atsakovams D. Z. ir M. Z. 2023 m. balandžio 17 d. Kauno miesto 11-ajame notarų biure sudarytu paveldėjimo teisių perleidimo sandoriu, kurį patvirtino notarė I. J., notarinio registro Nr. 2821; (iii) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovams D. Z. ir M. Z. priklausantį šį nekilnojamąjį turtą: 1) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 111 000 Eur; 2) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 16 800 Eur; 3) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 070 Eur; 4) gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 8 830 Eur; 5) ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 466 Eur. Savo prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovė UAB „Svaitina“ su atsakove M. Z. (kurią pagal notarinį įgaliojimą atstovavo jos sugyventinis I. L.) 2022 m. rugsėjo 12 d. pasirašė preliminarią žemės sklypų bei pastato pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kurios 1.1 bei 2.1 punktais M. Z. įsipareigojo per keturis mėnesius nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. parduoti ieškovei šį nekilnojamąjį turtą: 1) ½ dalį žemės ūkio paskirties 0,6945 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalį žemės ūkio paskirties 1,6058 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalį miškų ūkio paskirties 0,0807 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) ½ dalį miškų ūkio paskirties 1,0674 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su pastatu – kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia tame pačiame sklype; 5) ½ dalį komercinės paskirties objektų teritorijos 0,5626 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) ½ dalį gyvenamosios teritorijos 0,3615 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šalys sulygo, jog viso nurodyto nekilnojamojo turto kaina - 220 000 Eur. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2023 m. sausio 12 d. Vykdydama preliminarią sutartį, ieškovė trimis mokėjimais sumokėjo visą preliminariąja sutartimi sulygtą kainą, tačiau nekilnojamojo turto negavo, o sumokėti 220 000 Eur ieškovei nebuvo grąžinti.

2.2. Ieškovei tapo žinoma, kad M. Z., veikdama kartu su savo sugyventiniu I. L., tą patį nekilnojamąjį turtą, kurį preliminariąja sutartimi įsipareigojo parduoti ieškovei, įsipareigojo parduoti ir kitiems asmenims, su kuriais dar 2022 m. vasario 9 d. sudarė to paties turto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, avansu iš šių asmenų paėmė 190 000 Eur ir įsipareigojo pagrindinę to paties nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2022 m. kovo 30 d. Dėl nurodytų aplinkybių 2025 m. vasario 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05624-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį dėl sukčiavimo ir tiek ieškovės pareiškimas, tiek ir kito juridinio asmens UAB „Juridiniai asmenys“ pareiškimas buvo prijungti prie minėto ikiteisminio tyrimo.

2.3. Ieškovė sužinojo, jog atsakovė M. Z. iš pradžių priėmė savo motinos B. Z., mirusios 2023 m. vasario 9 d., palikimą, tačiau 2023 m. balandžio 17 d. Kauno miesto 11-jame notarų biure sudarė paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, kuriuo perleido paveldėjimo teises atsakovams D. Z. ir M. Z., kurių vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2.4. Ieškovės įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja abi būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: pirma, šiuo atveju akivaizdu, kad ieškinio reikalavimas yra prima facie pagrįstas; antra, tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, atsakovams D. Z. ir M. Z. perleidus ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, ieškinio reikalavimų patenkinimas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2025 m. liepos 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovams D. Z. ir M. Z. priklausantį pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytą nekilnojamąjį turtą.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra išpildyta – ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, t. y. nurodė savo argumentus, kurie patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

5. Teismas, įvertinęs ieškovės prašymo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo bei atsižvelgęs į ieškovės turtinio reikalavimo pobūdį, ginčo sumos dydį ir į tai, kad kyla reali grėsmė dėl turto disponavimo ir / ar įkeitimo, darė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamu atveju gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovės prašymą tenkino, areštuodamas ieškinio reikalavime nurodytą atsakovams D. Z. ir M. Z. priklausantį nekilnojamąjį turtą.

6. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti proporcingus ir atsakovų gyvenimo iš esmės nesuvaržančius apribojimus, t. y. prašo taikyti tik ginčijamo sandorio pagrindu įgyto nekilnojamojo turto areštą, kuris visiškai nekliudo atsakovams nekilnojamuoju turtu naudotis, tačiau apsaugo ieškovės interesus, nepažeidžia proporcingumo principo, šalių interesų pusiausvyros. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų galimybė užtikrinti padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šalių stabilumą, t. y. kad ginčo objektu esantis nekilnojamasis turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka teisingumo, proporcingumo bei ekonomiškumo principus, o jų nepritaikius būsimas teismo sprendimas galėtų būti apsunkintas ar taptų neįgyvendinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantai (atsakovai) D. Z. ir M. Z. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti pagrįstos konkrečiomis grėsmėmis, o pareiga įrodyti šių priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (šiuo atveju – ieškovei), kuris turi pateikti konkrečius duomenis ir argumentus apie kitos šalies nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (pvz., turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Jeigu į bylą nėra pateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė ir nenurodė teismui objektyvių duomenų apie atsakovų siekį mažinti savo turto apimtis, slėpti, perleisti turimą turtą ar pinigines lėšas ar imtis kitų veiksmų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovai turi tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą (ieškinio patenkinimo atveju), siekia apsunkinti galimą išieškojimą. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė. Tuo tarpu atsakovų veiksmuose nėra jokių į turto masės ar vertės sumažinimą nukreiptų elgesio požymių, o tuo labiau nesąžiningumo. Turtas tebėra atsakovų nuosavybė, o ženklų, kad atsakovai ketintų šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, nėra. Atsakovai neturi tikslo perleisti areštuoto turto, nes šiuo metu gyvena paveldėtame bute, jį faktiškai valdė visą laiką nuo palikimo priėmimo ir tebevaldo. Byloje nesant konkrečių duomenų apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, nėra pagrindo spręsti apie atsakovų nesąžiningumą siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų dėl atsakovų nesąžiningumo, o tik preziumavo savaiminę grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, nukrypdamas nuo teismų praktikos.

7.2. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė grindė atsakovų nesąžiningumą kreditoriaus interesų pažeidimo aspektu (actio Pauliana instituto taikymo kontekste), tačiau ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra teisingos ir nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo ir/ar grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nurodė, kad atsakovams sudarant 2023 m. balandžio 17 d. paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, ieškovė jau turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę M. Z.. Vis dėlto ieškovės reikalavimo teisė tuo metu negalėjo būti laikoma neabejotina. Šioje byloje ginčijamas paveldėjimo teisės dovanojimo sandoris buvo sudarytas gerokai anksčiau (2023 m. balandžio 17 d.), tuo tarpu ieškovė reikalavimą atsakovei M. Z. išsiuntė tik 2023 m. birželio 6 d. Nurodytos aplinkybės apie iškeltą civilinę bylą pagal ieškovės reikalavimą atsakovei paneigia ieškovės teiginius, kad jau ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę M. Z..

Atsiliepimas

7.3. Atsakovų žiniomis, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė M. Z. sudarė preliminariąją sutartį su ieškove ir trečiuoju asmeniu UAB „Juridiniai asmenys“ dėl to paties turto, nėra teisingos, nes ieškovės minima 2022 m. vasario 9 d. preliminarioji sutartis buvo sudaryta gerokai anksčiau nei preliminarioji sutartis, sudaryta su ieškove. 2022 m. vasario 9 d. sudaryta preliminarioji sutartis baigėsi dar 2022 m. kovo 30 d., o su ieškove preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik 2022 m. rugsėjo 12 d. Taigi esant tokiam ilgam laiko tarpui, tikėtina, kad atsakovė M. Z., nepardavusi turto, turėjo teisę sudaryti preliminariąją sutartį su kitu asmeniu – šiuo atveju ieškove. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad atsakovai buvo sąžiningi ir negalėjo numatyti, kad paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis gali pažeisti ieškovės teises.

7.4. Ginčijamą sandorį atsakovai ir atsakovė M. Z. bei trečiasis asmuo I. Z. sudarė pagal tarpusavio išankstinį susitarimą, kad mirus jų motinai B. Z., visas palikimas atiteks tik atsakovams, kurie jį faktiškai po motinos mirties ir valdė. M. Z. ne viena nusprendė padovanoti paveldėjimo teisę broliams, o kartu su seserimi I. Z., kas dar kartą patvirtina, kad sandoris buvo sudarytas ne siekiant sumažinti savo turto masę, o įvykdyti motinos valią. Iš esmės tokiais veiksmais atsakovė M. Z. įgyvendino savo teisę nepriimti palikimo arba atsisakyti priimti palikimą, tik tai buvo įforminta kitu būdu – sudarius dovanojimo sandorį. Šios aplinkybės taip pat paneigia, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas atsakovams turint nesąžiningų ketinimų.

7.5. Atsakovė M. Z. buvo viena iš keturių įstatyminių B. Z. įpėdinių, todėl pagal įstatymą ji turėjo teisę paveldėti tik ¼ dalį viso motinos turto. Todėl ieškovės pareikštas reikalavimas yra susijęs tik su ¼ dalimi atsakovų valdomo turto (turto, kurį atsakovė M. Z. priėmė kaip palikimą). Taigi ieškovės reikalavimai gali būti nukreipti ne daugiau nei į ¼ dalį atsakovams priklausančio turto. Nepaisant to, teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštavo visą atsakovų paveldėtą turtą. Toks teismo sprendimas yra neteisėtas, neproporcingas ir pažeidžiantis ne tik šalių lygiateisiškumą ir interesų pusiausvyrą, bet ir nepagrįstai suvaržantis atsakovų nuosavybės teises į ¾ dalį turto, į kurį ieškovė neturi teisės reikšti jokių reikalavimų. Be to, teismo sprendimas areštuoti visą atsakovų paveldėtą turtą pažeidžia proporcingumo principą, kadangi skundžiama nutartimi areštuoto viso turto vertė ieškinio sumą viršija keturis kartus.

8. Ieškovė UAB „Svaitina“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su atsakovų atskiruoju skundu, prašė jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl atsakovų nesąžiningumo, kuriais jie būtų siekę perleisti turtą, o teismas nenurodė motyvų dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Nagrinėjamu atveju negali būti ignoruojamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovų D. Z. ir M. Z. teisę disponuoti jų žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovai, net ir neturėdami nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas gali tapti sunkiai įmanomas arba gali pasunkėti dėl būtinybės ginčyti sandorius, įtraukiant į bylos procesą kitus asmenis, reikšti jiems reikalavimus ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

8.2. Reikalavimo teisę į skolininkę M. Z. ieškovė įgijo 2023 m. sausio 20 d., kas reiškia, kad atsakovams sudarant 2023 m. balandžio 17 d. paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, kuriuo atsakovė (skolininkė) M. Z. perleido paveldėjimo teises atsakovams D. Z. ir M. Z., ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę M. Z..

8.3. Atsakovės M. Z. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl to, kad M. Z. už tą patį turtą paėmė 220 000 Eur avansą iš ieškovės ir jo negrąžino, o taip pat paėmė 190 000 Eur avansą iš kitų asmenų, kuriems paimto avanso taip pat negrąžino. Šios aplinkybės aiškiai rodo nesąžiningus atsakovų veiksmus, o nesąžiningos, piktnaudžiaujančios šalies interesai negali būti ginami. Tokios pozicijos laikomasi suformuotoje teismų praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

11. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą. Apeliantai (atsakovai) D. Z. ir M. Z. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2023 m. balandžio 17 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, iš kurios matyti, kad nurodytą dieną I. Z. ir M. Z. perleido paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jų motinos B. Z. mirties, savo broliams D. Z. ir M. Z.; ieškovės 2023 m. gegužės 30 d. atsakovei M. Z. siųstą (siuntimo kvitas datuotas 2023 m. birželio 6 d.) reikalavimą; 2023 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo.

12. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu ir išnagrinėtas teismo per tris darbo dienas (CPK 147 straipsnio 1 dalis), todėl akivaizdu, jog atsakovai neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui savo prieštaravimų, paaiškinimų, tame tarpe ir naujų įrodymų. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas priima atsakovų kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus ir vertina juos kompleksiškai kartu su byloje esančiais duomenimis.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės UAB „Svaitina“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos areštavo pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavime nurodytą atsakovams D. Z. ir M. Z. priklausantį nekilnojamąjį turtą.

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).

16. Nurodytų sąlygų egzistavimą turi įrodyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiantis asmuo. Atitinkamai, antroji bylos proceso šalis, siekdama išvengti tokių priemonių jai taikymo, turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius prašymą pateikusios šalies nurodytą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tą lemia civiliniame procese nustatyti proceso šalių rungimosi (CPK 12 ir 178 straipsniai) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai.

17. Skundžiamoje 2025 m. liepos 29 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė tiek ieškinio tikėtiną pagrįstumą, tiek ir galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, todėl pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantai (atsakovai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde laikydamiesi pozicijos, jog, visų pirma, ieškovė neįrodė antrosios būtinosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimui (jei jis būtų palankus ieškovei) įvykdymui, t. y. ieškovė nenurodė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovų nesąžiningus veiksmus, siekiant sumažinti turimo turto apimtį; antra, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, kadangi nepagrįstai pritaikytos visam paveldėtam nekilnojamajam turtui, tame tarpe ir atsakovų D. Z. ir M. Z. paveldėtam, į kurį ieškovė neturi teisės nukreipti savo reikalavimų.

18. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ir atsakovams dėl to iš esmės nekeliant prieštaravimų, dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

19. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kaip minėta, apeliantai (atsakovai) nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė neįrodė pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, t. y. ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, pvz., siekio sumažinti turimo turto apimtį, slėpti, perleisti turimą turtą ar pan.

20. Pažymėtina, jog pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

21. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo nesąžiningumą, galbūt vengiant būsimo teismo sprendimo įvykdymo arba imantis veiksmų jo įvykdymui apsunkinti, turi įrodyti asmuo, kuris prašo taikyti atitinkamas priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Kita vertus, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) tam tikrais atvejais nulemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti nepakitusią ginčo objekto faktinę, teisinę padėtį. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020).

22. Nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis apie tai, kad: (i) atsakovė M. Z., veikdama kartu su ją atstovaujančiu savo sugyventiniu I. L., dėl to paties nekilnojamojo turto, konkrečiai išvardinto šios nutarties 2.1 punkte, esančio (duomenys neskelbtini), panašiu laikotarpiu buvo sudariusi dvi preliminariąsias sutartis, kurių nei viena nėra įvykdyta (nėra sudariusi pagrindinės turto perleidimo sutarties), tačiau avansiniais mokėjimais pagal abi preliminarias šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra paėmusi 190 000 Eur iš UAB „Juridiniai asmenys“ (pagal 2022 m. vasario 9 d. sudarytą preliminarią sutartį) ir 220 000 Eur iš ieškovės UAB „Svaitina“ (pagal 2022 m. rugsėjo 12 d. sudarytą preliminarią sutartį), t. y. viso – net 410 000 Eur piniginių lėšų; (ii) duomenų, kad avansiniai mokėjimai, nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, būtų grąžinti arba UAB „Juridiniai asmenys“, arba ieškovei UAB „Svaitina“, byloje nėra, to atskirajame skunde neteigia ir neįrodinėja ir apeliantai; (iii) priešingai, byloje yra duomenys, kad pagal UAB „Juridiniai asmenys“ bei ieškovės UAB „Svaitina“ pareiškimus atsakovės M. Z. ir jos sugyventinio atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra daugiau negu pakankamas pagrindas spręsti, jog atsakovės M. Z. elgesys, siekiant realizuoti minėtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), galimai yra nesąžininga, o tai atitinkamai suponuoja ir grėsmę galimo palankaus ieškovei sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įvykdymui.

23. Taip pat byloje yra duomenys, kad atsakovė M. Z., būdama skolinga ženklias sumas kreditoriams (190 000 Eur UAB „Juridiniai asmenys“, 220 000 Eur ieškovei UAB „Svaitina“), po savo motinos mirties, panašiu laikotarpiu 2023 m. balandžio 17 d. sudarė paveldėjimo teisių perleidimo sutartį, kurią neatlygintinai perleido jai po motinos mirties priklausiusį palikimo dalį savo artimiesiems giminaičiams – broliams (šioje byloje atsakovams) D. Z. ir M. Z.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant šių aplinkybių visumai, t. y. kad atsakovė M. Z. iki palikimo atsiradimo, žinodama apie neįvykdytas preliminariąsias sutartis ir tuo pagrindu esančius neįvykdytus įsipareigojimus kreditoriams, neatlygintinai perleido savo palikimo dalį artimais giminystės ryšiais susijusiems asmenims, - atsakovės M. Z. veiksmai, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje juos vertinant preliminariai, gali būti laikomi neatitinkančiais sąžiningumo kriterijų.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė actio Pauliana ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2023 m. balandžio 17 d. paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, kuriuo atsakovė M. Z. perleido paveldėjimo teises į mirusiosios motinos palikimą atsakovams D. Z. ir M. Z., ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovei M. Z. paveldėjimo teises į mirusios motinos palikimą, taip siekiant užtikrinti ieškovės (kreditorės) reikalavimo patenkinimą grąžinto turto sąskaita. Pagal tokį ieškinio reikalavimo pobūdį prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – ginčo turto areštas – yra tiesiogiai susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais. Netaikant tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai D. Z. ir M. Z. turėtų galimybę perleisti ar kitaip apsunkinti ginčo turtą, dėl ko būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Todėl, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, nepriklausomai nuo galimo atsakovų nesąžiningumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovų nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti paties ginčo objektą – neįknojamąjį turtą, į kurį galimai ketinama nukreipti išieškojimą.

25. Kita vertus, yra pagrindas sutikti su atsakovų argumentais, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra perteklinis ir neatitinkantis ieškinio dalyko, kadangi teismas pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštavo iš esmės visą po palikėjos mirties paveldėtą, įskaitant ir atsakovų D. Z. ir M. Z. paveldėtą, turtą, t. y. kurį pastarieji paveldėjo po savo motinos mirties, nors net ir ieškinio patenkinimo atveju ieškovė negalėtų savo reikalavimo nukreipti į visą šį turtą.

26. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad po atsakovų motinos B. Z.. mirties atsakovai M. Z., D. Z., M. Z. bei jų sesuo I. Z. paveldėjo šį nekilnojamąjį turtą: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; 5) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

28. Atsižvelgiant į tai, kad po palikėjos B. Z. mirties jos palikimas (neperleidus savo dalių broliams) būtų atitekęs keturiems asmenims, todėl laikytina, jog skolininkės ieškovų atžvilgiu - atsakovės M. Z. palikimo dalis būtų sudariusi tik ¼ dalį viso palikimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikė visam palikėjos B. Z. paliktam nekilnojamajam turtui, o ne ¼ daliai, kuri būtų atitekusi atsakovei M. Z. tuo atveju, jei nubūtų sudarytas ginčijamas paveldėjimo teisių perleidimo sandoris. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog yra pagrindas sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nustačius, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos visam palikimą sudariusiam turtui, o ne potencialiai ieškovų skolininkei - atsakovei M. Z. būtų priklausiusiai (jei nebūtų sudarytas ginčijamas šioje byloje sandoris) ¼ turto daliai, yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštuoti ¼ dalį atsakovams D. Z. ir M. Z. priklausančio šio nekilnojamojo turto: 1) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 3) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 4) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantų (atsakovų) D. Z. ir M. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 29 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:

„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti dalį atsakovams D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto: ¼ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).; ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip jį apsunkinti (nedraudžiant daikto valdyti ar juo naudotis).“

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko