Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-12 · Administracinė byla Nr. A-146-1786-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-12
Bylos Nr.
A-146-1786-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
S. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo
Palangos miesto savivaldybė, O. I. G., V. V. K., V. K., A. V. Č., Z. O. J., A. M., A. K., R. V., R. B.
Kategorijos
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-1786/2008Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant I. K.,dalyvaujant atsakovo atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (tretieji suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybė, O. I. G., V. V. K., V. K., A. V. Č., Z. O. J., V. K., A. M., A. K., R. V., R. B.) dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijos veiksmais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. Š. skundu ir patikslintais skundais (1 t., b.l. 4-7, 61-64, 76-79) prašė teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – Administracija, atsakovo atstovas), 25 075 000 litų turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimą.

Pareiškėja paaiškino, kad ji yra savo motinos L. S., mirusios 1998 metais, nuosavybės teisių perėmėja. L. S. buvo pretendentė atkurti nuosavybės teises į L. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,90 ha žemės sklypą Senosios Palangos kaime bei 7,12 ha žemės Žybose, dokumentus pateikė laiku ir tinkamai. Žemėtvarkos institucijos iki 2005 m. liepos mėnesio L. S. pripažino pretendente atkurti nuosavybes teises į L. K. žemę. Nors L. K. mirė 1930 metais, tačiau po jo mirties iki nacionalizacijos visuose dokumentuose žemės valdytoju buvo nurodomas L. K. Palangos miesto valdyba 1992 m. gegužės 20 d. potvarkiu Nr.101 nusprendė atstatyti nuosavybės teisę į žemę buvusiems savininkams arba įstatyme numatytiems paveldėtojams. Į šio potvarkio 2-jį priedėlį L. S. įtraukta 103-ju eilės numeriu. Palangos miesto valdyba 1992 m. gegužės 21 d. raštu Nr.181 informavo Kretingos rajono agrarinę komisiją apie visus L. K. įpėdinius, tarp jų – L. S. Klaipėdos apskrities viršininkas 2005 m. vasario 3 d. įsakymu Nr.13.6-359 patvirtino patikslintą savo 2003 m. liepos 24 d. įsakymu Nr.13.6-2370 patvirtintą piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai Palangoje eilę pagal priedą. Pagal šį priedą L. S. eilėje 146-oji.

Pareiškėja paaiškino, kad 2005 metų liepos 25 d. iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos skyriaus ji sužinojo, jog vadovaujantis Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimu, L. S. yra išbraukta iš 2005 m. vasario 3 d. Klaipėdos apskrities viršininkės įsakymu Nr. 13.6-359 patvirtintos piliečių eilės naujiems žemės sklypams gauti. Minėtu sprendimu Palangos miesto apylinkės teismas pripažino, jog L. K. nuosavybę paveldėjo T. K., tačiau, pareiškėjos teigimu, archyviniai dokumentai patvirtina, kad L. K. mirus jo žemę paveldėjo abu savininko sūnūs : K. K. (L. S. tėvas, pareiškėjos senelis) ir T. K. Nors šis teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos L. S. turtinėms teisėms, tačiau ji į civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta. Pareiškėja paaiškino ne kartą kreipusis į Palangos miesto apylinkės teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr.2-290/97 atnaujinimo, tačiau jos prašymai nebuvo tenkinami motyvuojant tuo, kad yra praleistas įstatymu nustatytas 5 metų terminas prašymui paduoti ir šis terminas yra naikinamasis.

Pareiškėja teigia, jog atsakovo atstovas pareigas vykdė aplaidžiai. Administracija, dalyvaudama civilinėje byloje Nr.2-290/97 suinteresuotu asmeniu, žinodama apie tai, kad Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkiu Nr.101 buvo nuspręsta atstatyti L. S. nuosavybės teises į žemę, neinformavo teismo apie jai žinomą bylos baigtimi suinteresuotą asmenį – L. S., nepranešė jai apie bylą. Po to, žinodamas apie Palangos miesto apylinkės teismo priimtą 1997 m. liepos 8 d. sprendimą, dėl kurio L. S. neteko teisės pretenduoti į K. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę, atsakovo atstovas iki 2005 m. liepos 25 d. (t.y. aštuonerius metus) ne tik neinformavo apie šį sprendimą L. S. (po jos mirties – jos turto paveldėtojos S. Š.), tačiau teikė klaidingus duomenis apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą. Pareiškėjos nuomone tai patvirtina, jog Administracija, būdama atsakinga už tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą, savo pareigas vykdė aplaidžiai, tuo pareiškėjai padarė didelę turtinę žalą. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad dėl minėto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vilkinimo ir aplaidumo ji praleido įstatymu nustatytą naikinamąjį 5 metų terminą, per kurį galėjo paduoti prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr.2-290/97 atnaujinimo ir pateikti įrodymus, kad L. K. žemę paveldėjo T. K. ir K. K.

Pareiškėjos teigimu, atsakovo atstovas pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (toliau – Atstatymo įstatymas)19 straipsnyje nustatytus sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo terminus (3 ir 6 mėnesiai nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybė teisę ir giminystės ryšį pateikimo dienos). Atsakovo atstovas sprendimą dėl L. S. išbraukimo iš asmenų, kuriems turi būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, sąrašo priėmė tik 2005 m. liepos 25 d., t.y. praėjus net 14 metų nuo prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę pateikimo dienos. Tokie Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmai, pasak pareiškėjos, turi būti traktuojami kaip nepagrįstas vilkinimas, kadangi 1992 metais buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, konstatavus, kad yra pakankamai nuosavybės faktą patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėja akcentavo, kad atsakovas, išbraukdamas jos motiną L. S. iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į L. K. žemėvaldą sąrašo, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą imperatyvią normą, kad ištaisymo procedūra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą. Tokios klaidos gali būti taisomos tik teismo sprendimu. Pareiškėja pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 25 d. sprendimas turėjo tiesioginės įtakos jos turtinėms teisėms, todėl galėjo būti panaikintas tik teismo sprendimu.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, kuriame konstatuota, jog neleistina, kad valstybės ir savivaldybės įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į jas kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi , nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.

Remdamasi pirmiau minėtais argumentais pareiškėja nurodė, kad dėl atsakovo atstovo aplaidaus pareigų atlikimo, vilkinimo priimti sprendimus, procedūrų pažeidimo, jai buvo padaryta didelė turtinė žala – ji neteko teisės į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.

Motyvuodama turtinės žalos dydį pareiškėja paaiškino, kad pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 13.6-359 priedą L. S. turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į 2,95 ha žemės Senojoje Palangoje. 1 aro žemės sklypo vidutinė rinkos vertė šioje vietoje yra 85 000 Lt, todėl bendra Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala yra 25 075 000 Lt. Pareiškėja taip pat prašė teismą priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu teisme.

Atsiliepimas

Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.1. 32-33, 121-122). Atsakovo manymu, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 13.6-3487 L. S. iš eilės naujiems žemės sklypams gauti išbraukta teisėtai ir pagrįstai. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nustatyta, kad L. K., mirusio 1930 m., nuosavybę paveldėjo jo sūnus T. K. Vadovaujantis šiuo teismo sprendimu pretendentai atkurti nuosavybės teises į 5,90 ha žemės pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį yra T. K. sutuoktinė, jo vaikai ir vaikaičiai. Pareiškėjos motinai L. S. nuosavybės teisės į 5,9 ha galėtų būti atkurtos tik tuo atveju, jei po L. K. mirties visą jo turėtą nuosavybę būtų paveldėjęs L. S. tėvas K. K. L. S. prašymo atkurti nuosavybės teises į L. K. turėtą žemę, nuosavybės teisę įrodančių ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nepateikė (nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra tik Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas). Atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija žemės reformos vykdymo funkcijas atlieka nuo 1995 m. gegužės 1 d., todėl ji negali paaiškinti, kokiu pagrindu 1992 m. gegužės 20 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 101 L. S. buvo pripažinta pretendente atkurti nuosavybes teises į L. K. nekilnojamąjį turtą.

Pažymėjo, kad nuosavybės teisės į L. K. turėtą žemę galutinai neatkurtos, todėl pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog žala jai atsirado, netekus teisės į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja neprašo naikinti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų, sprendimų, apriboti nuosavybės teisių atkūrimo, kol bus baigta byla, todėl galima teigti, jog ji nesiekia nuosavybės teisių atkūrimo.

Atsakovą atstovaujanti institucija taip pat nesutiko ir su turtinės žalos dydžio nustatymu, nes atkuriant nuosavybės teises, žemė vertinama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo tvarką.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K., O. I. G. ir R. B. atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra baigtas, todėl pareiškėjai negalėjo atsirasti turtinė žala dėl neatkurtų nuosavybės teisių.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkiu Nr.101, vadovaujantis Atstatymo įstatymu nuspręsta atstatyti nuosavybės teises į žemę buvusiems turto savininkams arba jų teisėtiems paveldėtojams pagal 2-ąjį priedėlį. Šiame priedėlyje 103-ju numeriu įrašyta pareiškėjos motina L. S. (b.l. 8, 9, 34- 37 ). Palangos miesto valdyba 1992 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 181ž Kretingos rajono agrarinei komisijai nurodė, kad Palangos miesto valdyba yra gavusi A. K. prašymą atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Iš pateiktų valstybinio archyvo dokumentų teismas nustatė, kad K. L. 1932 m. Senosios Palangos kaime valdė 5,9 ha žemės ir 7,12 ha Žybose. Į pretendentų atkurti nuosavybės teises sąrašą buvo įrašyta ir pareiškėjos motina S. L., K. (b.l. 10). Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 13.6-359 buvo patvirtinta patikslinta Klaipėdos apskrities viršininkės 2003 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 13.6-2370 patvirtinta piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai Palangoje, eilė pagal priedą. Šiame priede eilėje 146-ju numeriu įrašyta L. S. (b.l. 12-14 ). Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 13.6-3487,, Dėl Klaipėdos apskrities viršininkės patvirtintos piliečių eilės tvirtinimo" L. S. išbraukta iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į L. K. Palangos mieste nuosavybės teise valdytą žemę sąrašų, vadovaujantis Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimu. Pareiškėjos teigimu, šis teismo sprendimas neteisėtas, nes Palangoje esanti žemė priklausė L. K., kuris turėjo du sūnus – K. ir T. Pareiškėjos manymu, T. K. paveldėtojams priklausytų 2,95 ha, o jos motinos L. S. tėvui K. K. - 2,95 ha, tačiau dėl tokio teismo sprendimo ji prarado teisę į 2,95 ha žemės Palangos mieste susigrąžinimą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimo per įstatymo nustatytą terminą neginčijo, šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Pagal įstatymą pretendentai atkurti nuosavybės teises į 5,90 ha žemės yra T. K. sutuoktinė A. K., vaikai M. K., V. K., V. V. Karulis, O. I. G., A. V. Č., Z. J. bei anūkai V. K., A. M., R. V. ir A. K. Iš nuosavybės teisių į žemę atstatymo bylos medžiagos teismas nustatė, kad L. K., miręs 1930 m., turėjęs tris vaikus, Senojoje Palangoje valdė 5,90 ha žemės. Po jo sūnaus K. mirties 1979 m. liko vienas jo vaikas - S. L., o po Teodoro mirties 1977 m. liko 10 jo vaikų ir sutuoktinė (nuosavybės teisių į žemę atstatymo byla, b.l. 45). Teismas konstatavo, jog pareiškėja nurodė, kad jos motinos L. S. tėvas ir pareiškėjos senelis buvo K. K., tačiau nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad K. K. turėjo nuosavybės teise žemės Senosios Palangos kaime.

Dėl pareiškėjos argumento, kad ji praleido įstatymo nustatytą terminą Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo apskundimui, nes apie teismo sprendimą nieko nežinojo, į procesą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta, teismas pažymėjo, jog iš 1997 m. liepos 8 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo pradėta pagal pareiškėjų V. K., M. K., O. G., Z. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valdytojo administracijai ir Palangos miesto savivaldybei (civ. byla Nr.2-290/1997, b.l. 4). Teismo konstatavimu, pareiškėja dokumentų, patvirtinančių L. S. giminystės ryšį su T. K., nėra pateikusi. Pareiškėjos argumentus, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija neinformavo apie vykstantį teismo procesą, nesuteikė informacijos apie priimtą sprendimą, todėl privalo atlyginti atsiradusią turtinę žalą, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, o 4 dalis - kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas pažymėjo, jog atsakomybė už žalą atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektyvių teisių realizavimu, domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka patiems pretendentams. Teismas nurodė, jog pakankamai ilgi terminai sudarė galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai laiko gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją. Klaipėdos apskrities viršininko administracija neturėjo įstatyminės pareigos informuoti pareiškėją dėl jos įtraukimo į civilinę bylą suinteresuotu asmeniu dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo. Teismas konstatavo, jog pareiškėja neįrodė, kad jos motina L. S. iš pretendentų į nuosavybės teisių į žemę atstatymą sąrašų buvo išbraukta dėl atsakovo neveikimo ar neteisėtų veiksmų, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jai padaryta turtinė žala.

III.

Pareiškėja S. Š. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti, priteisiant iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantės teigimu, teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes, dėl to padarė neteisingas išvadas, neteisingai pritaikė teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą. Apeliantė pažymi, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė nesiejama su konkretaus valstybės ar savivaldybės darbuotojo ar tarnautojo kalte. Atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms - neteisėtiems veiksmams arba neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Teismas minėtų atsakomybės sąlygų egzistavimo nenustatinėjo, nors skunde jų buvimas buvo įrodytas.

Dėl valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų apeliantė paaiškino, kad nors Klaipėdos apskrities viršininko administracija apie Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimą žinojo nuo jo priėmimo, iki 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 13.6-3487, kuriuo L. S. buvo išbraukta iš pretendentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę sąrašo, tačiau apie šį teismo sprendimą pareiškėjai nepranešė (7 metus neatlikimas pareigos išbraukti iš eilės – akivaizdus neveikimas). Nors Klaipėdos apskrities viršininko administracija pareiškė, kad L. S. nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į L. K. turėtą žemę, nuosavybės teises įrodančių ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad nurodė juos pristatyti, nors turėjo tai padaryti, jei būtų veikę pagal įstatymus (Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 4 d.). Apeliantės teigimu, atsakovas savo neveikimu pažeidė Atstatymo įstatymo 19 straipsnį, nustatantį, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atstatymo turi būti priimti per tris mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises bei giminystės ryšį, pateikimo dienos, bei Atkūrimo įstatymo 18 straipsnį, nustatantį šiek tiek ilgesnį terminą - 6 mėnesius. Apeliantė pažymi sprendimą išbraukti L. S. iš pretendentų atkurti nuosavybės teises sąrašo turėjusi gauti ne vėliau kaip 6 mėnesiai po 1997 m. liepos 8 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau negavusi beveik 7 metus. Be to, atsakovas sprendimą priėmė praėjus net 14 metų nuo L. S. prašymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo padavimo dienos ir 13 metų nuo Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101, kurio 2-ojo priedo 103-ąja eilute L. S. buvo įtraukta į sąrašą asmenų, kuriems nuspręsta nuosavybės teises į žemę, priėmimo. Apeliantė nurodo, jog 1992 metais valstybės institucijai, tuo metu vykdžiusiai žemės reformą (Palangos miesto savivaldybei) pakako įrodymų, kad L. S. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemę. Todėl pareigą įrodyti, kad pakankamų dokumentų nebuvo, turi atsakovas (tokią atsakovo pareigą, apeliantės teigimu, nustato ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo klausimu). Be to, Klaipėdos apskrities viršininkas 2005 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 13.6-359 patvirtino patikslintą Klaipėdos apskrities viršininkės 2003 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 13.6-2370 patvirtintą piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai Palangoje, eilę pagal priedą, pagal kurį L. S. šioje eilėje buvo 146-oji. Tokiu būdu, net iki 2005 metų vasario mėnesį dokumentų pakako. Apeliantės manymu, atsakovo atstovo veiksmai vertintini kaip nepagrįstas vilkinimas, aplaidumas, pareigų neatlikimas.

Atsakovo atstovas, išbraukdamas L. S. iš asmenų, kuriems turi būti atkurtos nuosavybės teisės, sąrašo, apeliantės teigimu, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą imperatyvią normą, kad ištaisymo procedūra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą. Apeliantė pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl jos išbraukimo iš eilės tiesiogiai įtakojo jos turtines teises, todėl galėjo būti panaikintas tik teismine tvarka. Apeliantė teigia, jog teismas šių skundo argumentų nenagrinėjo ir dėl jų sprendime nepasisakė, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Dėl žalos atsiradimo ir jos dydžio apeliantė pažymėjo, jog teismui buvo pateikti įrodymai, kad ji neturi galimybės grįžti į nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, nes yra išnaudotos visos teisinės priemonės (išaiškinimą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimo pateikti atsisakyta; prašymas dėl proceso šioje byloje atnaujinimo Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkintas, o Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą, praleidus įstatymų nustatytą penkerių metų terminą prašymui paduoti). Negalėdama įgyvendinti savo teisių, apeliantė nurodo patirianti žalą, nes pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 13.6-359 priedą L. S. turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į 2,95 ha žemės Senojoje Palangoje, o 0,01 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė šioje vietoje yra 85000 Lt (šią aplinkybę patvirtina turto vertintojo 2007 m. vasario 23 d. pažyma Nr. OH200702-04). Tokiu būdu, padaryta turtinė žala yra 25 075 000 Lt.

Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo ir žalos apeliantė pažymėjo, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-290/97 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau savo pareigas dėl tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo vykdė aplaidžiai, apie šią bylą L. S. neinformavo, nenurodė teismui visų L. K. įpėdinių, žinodama apie teismo priimtą sprendimą iki 2005 m. liepos 25 d. pareiškėjos neinformavo, teikė klaidingą informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą. Todėl apeliantė nurodo praleidusi įstatymo nustatytą naikinamąjį penkerių metų terminą procesui civilinėje byloje atnaujinti, nors mano galėjusi įrodyti, kad L. K. žemę paveldėjo T. K. ir K. K. Tiek vengdama informuoti Palangos miesto apylinkės teismą dėl suinteresuotų bylos baigtimi asmenį L. S., tiek vilkindama pranešti apie priimtą sprendimą, Administracija, apeliantės teigimu, aplaidžiai vykdė savo funkcijas, padarė didelę turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantė remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, pagal kurį valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų sprendžiami ir nagrinėjami nevilkinant. Apeliantė nurodo, jog šiame Konstitucinio Teismo nutarime apibrėžtas teisinio saugumo principas - vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui. Konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise. Todėl apeliantei, jos manymu, priteistina dėl atsakovo aplaidaus pareigų atlikimo, vilkinimo priimti sprendimus, procedūrų pažeidimo padaryta didelė turtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad pareiškėja neprašė naikinti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų, sprendimų, apriboti nuosavybės teisių atkūrimo, kol bus baigta byla, atsižvelgus į tai galima teigti, jog ji nesiekia nuosavybės teisių atkūrimo. Teigia, kad nuosavybės teisių atkūrimu privalo rūpintis patys piliečiai. Atsakovo manymu, apeliantė neteisingai aiškina Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą imperatyvią normą. Įsakymas dėl eilės patikslinimo, išbraukiant L. S., priimtas atsižvelgus į nuosavybės teisių atkūrimo byloje esamus dokumentus, kurių neužteko nuosavybės teisių į L. K. iki nacionalizacijos turėtą žemę atkūrimui, juo nuosavybės teisės apeliantei nebuvo nei suteiktos, nei atimtos.

Atsakovo atstovas taip pat nesutinka ir su apeliantės nurodytu žemės įvertinimu. Nurodo, kad vertinama vadovaujantis 1999 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 2.1 punktu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės turtinė prievolė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Viešoji atsakomybė (CK 6.271 straipsnis) atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Vadinasi, pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus jos nurodytos valdžios institucijos – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėtus veiksmus, turtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Pareiškėja turtinę žalą kildina iš šių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėtų aktų (CK 6.271 straipsnio 2,3 dalys): 1) 1995 m. perėmusi iš Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisių į žemę atkūrimo funkciją, Administracija vilkino nuosavybės teisių atstatymą pagal Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.101 ir jo 2-ojo priedėlio 103 punktą, kuriais buvo nuspręsta atstatyti L. S. nuosavybės teisę į žemę, jokių papildomų dokumentų nereikalavo, tokiu būdu susiklostė situacija, kad L. S. nežinant, jos neįtraukus į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, Palangos miesto apylinkės teismas 1997 m. liepos 8 d. sprendimu (civilinė byla Nr.2-290/97) patenkino V. K., M. K., O. G., Z. J. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., mirusio 1930 m., nuosavybę paveldėjo jo sūnus T. K.; 2) dalyvaudama minėtoje civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu, žinodama apie tai, jog Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkiu Nr.101 nuspręsta atstatyti L. S. nuosavybės teises į žemę, Administracija elgėsi aplaidžiai, būdama atsakinga už tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą, neinformavo teismo apie jai žinomą nagrinėjamos bylos baigtimi suinteresuotą pretendentą – L. S., nepranešė apie bylą jai pačiai, tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neįtraukus L. S. į bylą trečiuoju asmeniu; 3) žinodama apie Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimą, Administracija elgėsi aplaidžiai: iki 2005 m. liepos 25 d. (aštuonerius metus) nepranešė apie šį teismo sprendimą (iki 1998 m. rugpjūčio 4 d. L. S., po jos mirties - S. Š.), nors šis sprendimas turi tiesioginės įtakos L. S. turtinėms teisėms - juo pripažinus, kad L. K. nuosavybę paveldėjo jo sūnus T. K., L. S. buvo užkirstas kelias atkurti nuosavybės teises į savo tėvui K. K. tekusią po jo tėvo L. K. mirties žemės dalį; įrašė L. S. į eilę žemės sklypui gauti ir iki 2005 m. liepos 25 d. teikė pareiškėjai klaidingus duomenis apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimo L. S. proceso eigą; 5) dėl minėto Administracijos vilkinimo ir aplaidumo pareiškėja teigia praleidusi įstatymu nustatytą naikinamąjį 5 metų terminą, per kurį galėjo paduoti prašymą teismui dėl proceso civilinėje byloje Nr.2-290/97 atnaujinimo ir pateikti įrodymus, kad L. K. žemę iki nacionalizacijos paveldėjo ir valdė T. K. ir K. K. (S. Š. prašymas dėl proceso šioje civilinėje byloje atnaujinimo Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkintas, o Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavus, kad prašymas pateiktas praleidus įstatymų nustatytą penkerių metų terminą).

Įgyvendinant 1994 m. gruodžio 15 d. Apskričių valdymo įstatymą, 1995 gegužės 30 d. įstatymu Nr.I-906 (įsigaliojo nuo 1995 m. birželio 16 d.) buvo pakeistas Atstatymo įstatymas nustatant, kad piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo nagrinėja ir sprendimus priima apskričių valdytojų administracija. Todėl nagrinėjama ginčui yra aktualus laikotarpis nuo 1995 gegužės 30 d. įstatymo Nr.I-906 įsigaliojimo, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo nuosavybės teisės į žemę atkūrimo klausimų sprendimas buvo priskirtas savivaldybių kompetencijai.

Kadangi nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra kilęs iš teisinių santykių dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, byloje turi būti nustatyta, ar pareiškėjos skundžiama valdžios institucija – Klaipėdos apskrities viršininko administracija dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo L. S. veikė taip, kaip ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.

Tiek pagal Atstatymo įstatymo 2 straipsnį, tiek pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės – kiti šiame straipsnyje numatyti asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisės atkūrimą tik tuo atveju, jeigu turto savininkas yra miręs. Todėl institucija, kuri pagal teisės aktais suteiktus įgaliojimus yra kompetentinga nagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kiekvienu konkrečiu atveju turi remtis dokumentais, patvirtinančiais kas buvo nacionalizuoto, ar kitaip nusavinto turto savininkas.Tokių dokumentų sąrašas pateiktas Atstatymo įstatymo 9 straipsnyje, Atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje ir su šių įstatymu įgyvendinimu susijusiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pateiktų nuosavybės teisių atkūrimo bylose Nr. 8, Nr.9 esančių mirties liudijimų matyti, kad žemės savininkas L. K., kuris nuosavybės teise valdė 7,12 ha žemės sklypą tuometinės Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Žibų kaime ir 5,90 ha Palangoje, mirė (duomenys neskelbtini), t.y. iki žemės nacionalizacijos. Testamento nepaliko. Žemės savininkas turėjo tris vaikus: K. K., T. K. ir dukrą, dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo byloje pažymėta, kad jos gyvenamoji vieta- Latvija. L. K. sūnūs K. K. ir T. K. mirė iki Atstatymo įstatymo priėmimo (pareiškėjos motinos L. S. tėvas K. K. - (duomenys neskelbtini), T. K. - (duomenys neskelbtini),). Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.8 (dėl 7,12 ha žemės, esančios Žibų kaime, Kretingos rajone grąžinimo) matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 22 d. sprendimais nuosavybės teisės į šią žemę pretendentams, tarp jų ir L. S. (2002 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr.9813) atkurtos. Sprendimuose dėl nuosavybės teisės atkūrimo žemės savininku nurodytas L. K.

Pareiškėjos teigimu, jos motinai L. S. taip pat turėjo būti atkurta nuosavybės teisė į 2,95 ha žemės Palangoje, t.y. į jos tėvui K. K. tekusią žemės dalį. Pasak pareiškėjos, mirus L. K., žemę Palangoje paveldėjo abu žemės savininko sūnūs – K. K. ir T. K., tačiau dokumentuose žemė iki nacionalizacijos buvo apskaitoma L. K. vardu. Apeliantė remiasi Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkiu Nr.101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“. Šio potvarkio 1 punkte nurodyta, kad remiantis 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstumo tvarkos ir sąlygų“ nuspręsta atstatyti nuosavybės teisę į žemę buvusiems savininkams arba įstatyme numatytiems paveldėtojams (į išlikusius pastatus ir sklypus prie jų pagal 1-ąjį priedėlį, į žemę pagal 2-jį priedėlį). Į šio potvarkio 2-jį priedėlį 103-ju eilės numeriu įtraukta L. S. (L. K. sūnaus K. K. dukra). Į tą patį priedėlį 104-114-ju eilės numeriais taip pat įtraukti L. K. sūnaus T. K. sutuoktinė A. K., T. K. vaikai Z. O. J., Č. A. V., O. I. K. (G.), V. V. K., K. M., V. K., taip pat T. K. vaikaičiai R. V., V. K., A. M., A. K. Kolegija pažymi, kad minėto potvarkio turinys nekonkretus. Potvarkyje nenurodytas nei nuosavybės teisių atkūrimo būdas, nei į kokio savininko žemę numatoma pretendentams atkurti nuosavybės teises, nei jiems tenkančios žemės dalys. Dėl minėtos priežasties šis potvarkis, nepriėmus jį detalizuojančio administracinio akto, negalėjo būti įvykdytas. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų apie tai, kad Palangos miesto valdyba tokį aktą priėmė, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija, įsigaliojus 1995 gegužės 30 d. įstatymui Nr.I-906 perėmusi iš Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisių atkūrimo bylą, tokį aktą gavo. Administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimai, kurie suformuluoti skundžiant pirmosios instancijos administraciniam teismui atitinkamą veiksmą (neveikimą) ar aktą. Kadangi pareiškėja turtinę žalą kildina tik iš vienos valdžios institucijos - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų, o Palangos miesto savivaldybės jokių neteisėtų aktų nenurodo, teisėjų kolegija neturi pagrindo tikrinti iš esmės Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.101 pagrįstumą ir teisėtumą ir jo netikrina.

Kolegija pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, perėmusi iš Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą, turėjo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už tai, kad jo priimti sprendimai atitiktų įstatymų reikalavimus. Kadangi, kaip minėta pirmiau, Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.101 1-me punkte ir 2-me priedėlyje nėra esminių duomenų, kurie yra būtini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimi (duomenų apie žemės savininką iki nacionalizacijos, grąžinamos žemės bendro ploto, kiekvienam pretendentui tenkančios dalies, nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kt.), Klaipėdos apskrities viršininko administracija galėjo spręsti dėl individualių administracinių aktų priėmimo Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.101 2-ojo priedėlio 103-114 punktuose nurodytų asmenims, tarp jų - L. S., patikrinusi esminius Atstatymo įstatyme (jam netekus galios – Atkūrimo įstatyme) nurodytus klausimus (pretendentų atitikimą šių įstatymo 2 straipsnyje nustatytoms sąlygoms; ar pretendentai yra pareiškę nustatyta tvarka savo valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir pasirinkę nuosavybės teisės atkūrimo būdą; ar pateikti Lietuvos Respublikos pilietybę, nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantys dokumentai) ir įsitikinusi, kad visi šie reikalavimai yra įvykdyti.

Nagrinėjamam ginčui yra reikšmingas Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimas, kuriuo teismas patenkino T. K. vaikų V. K., M. K., O. G., Z. O. J. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. K. paveldėjo L. K. nuosavybę. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo per 14 dienų, kadangi apskųstas nebuvo. Pagal šį sprendimą, nacionalizuoto turto savininku laikytinas T. K. Todėl pareiškėjos motinai L. S. (T. K. brolio K. K. dukra) pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas nuosavybės teisė į žemę Palangos mieste nebegalėjo būti atkurta.

Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų darytina išvada, kad atsakovo atstovui iki Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimo priėmimo nebuvo aišku kas buvo nacionalizuotos žemės Palangos mieste (5,90 ha), kurią iki 1930 metų nuosavybės teise valdė L. K., savininkas ir dėl kurių Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.101 2-ojo priedėlio 103-114 punktuose nurodytų asmenų gali būti priimti sprendimai dėl nuosavybės teisė atkūrimo į šią žemę. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus A. K. (T. K. sutuoktinė) 1991 m. spalio 8 d. prašymu ir 1992 m. balandžio 6 d. pareiškimu prašė atkurti nuosavybės teisę į T. K. žemę Palangoje, nurodydama, kad 1930 m. L. K. mirus, žemę dirbo ir mokesčius mokėjo T. K., todėl ši žemė turėtų būti grąžinta jai ir jos bei T. K. vaikams. Iš minėtų A. K. prašymų matyti, kad byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 5,90 ha žemės Palangos mieste jau 1991-1992 metais buvo teigiama, kad žemę po L. K. mirties paveldėjo T. K. Kad atsakovo atstovui iki Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimo priėmimo nebuvo aišku kuriems iš Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.101 2-ojo priedėlio 103-114 punktuose nurodytų asmenų gali būti atkurta nuosavybės teisė į šią žemę patvirtina ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr.J-13, Seimo kontrolieriui. Iš šio rašto turinio spręstina, kad į minėto potvarkio 2-ojo priedėlio 103-114 punktus įrašyta Z. O. J. (T. K. dukra) skundėsi Kontrolieriui dėl to, kad neatkuriama nuosavybės teisė į 5,90 ha žemės Palangoje. Minėtu raštu Klaipėdos apskrities valdytojo administracija informavo Seimo kontrolierių apie tai, kad jeigu teismine tvarka nebus nustatytas faktas, jog iki 1940 m. nacionalizacijos visą L. K. žemę paveldėjo ir ją valdė jo sūnus T., ji bus dalijama į tris lygias dalis visiems trims L. K. vaikams ir jų įpėdiniams pagal jiems tenkančias dalis.

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo atstovas iki 1997 m. liepos 8 d. teismo sprendimo susirašinėjo su kuriuo nors iš Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.101 2-ojo priedėlio 103-114 punktuose nurodytų asmenų, tarp jų – L. S., ir siūlė jiems papildomai pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius ar kitus dokumentus. Pareiga pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę ir giminystės ryšį tenka pretendentams (Atstatymo įstatymo 10 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 10 straipsnis). Pretendentas turi būti aktyvus ir rūpintis įstatymu numatytos savo teisės įgyvendinimu. Kita vertus, institucija, kuriai įstatymu pavesta vykdyti žemės reformą ir įgyvendinti Atkūrimo įstatymą (Žemės reformos įstatymo 1, 16 straipsniai, Atkūrimo įstatymo 17 straipsnis) turi padėti įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę. Įstatyme nėra tiesiogiai nurodyta, kad institucija, kuriai pavesta priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi siūlyti asmeniui pateikti atitinkamus dokumentus, tačiau jeigu asmuo įstatymu nustatyta tvarka yra pateikęs prašymą, t.y. išreiškęs savo valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo, įstatymu įgaliota tokį klausimą spręsti institucija ex officio turi padėti asmeniui įgyvendinti jo teisę, nustačiusi, jog trūksta dokumentų sprendimui priimti, turi asmenį apie tai informuoti. Tokia pareiga viešojo administravimo subjektui kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Taip elgtis reikalauja ir gero viešo administravimo principas. Jeigu nustatoma, kad atkurti nuosavybės teisę nėra pagrindo, turi būti priimtas sprendimas dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teisę, taip pretendentui užtikrinant teisę priimtą sprendimą apskųsti nustatyta tvarka.

Atsakovas atsiliepime į skundą, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje (1 t., b.l.32-33, 167-171) tvirtino, kad L. S. prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę Palangoje nebuvo pateikusi. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje tokio prašymo nėra. Asmens, pretenduojančio atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą prašymas yra įstatymu numatytas būtinasis dokumentas (Atstatymo 10 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 10 straipsnis), kuriuo yra išreiškiama pretendento valia ne tik dėl nuosavybės atkūrimo, tačiau nurodomas pageidaujamas nuosavybės atkūrimo būdas, pateikiami kiti šiose įstatymo normose nurodyti duomenys. Pareiškėja teigia, kad jos motina L. S. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į L. K. turėtą žemę (skunde pirmosios instancijos teismui šio prašymo pateikimo data nenurodyta, pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantį S. Š. 2005 m. rugsėjo 20 d. prašymą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, L. S. prašymas buvo paduotas 1991 m. spalio 8 d.). Kolegija pažymi, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus kolegija neturi pagrindo daryti vienareikšmę išvadą dėl L. S. prašymo pateikimo fakto. Prie pareiškėjos 2005 m. rugsėjo 20 d. prašymo Klaipėdos apskrities viršininko administracijai yra pridėta neįvardinto žurnalo 7-ojo lapo kopija, kurioje 166-ju eilės numeriu įrašyta : „91.10. (diena dokumento kopijoje neaiški), S. L., K. K., 92.05.10“, pareiškėja į bylą taip pat yra pateikusi žurnalo „Nuosavybės atstatymas į žemę“ išrašą, kuriame L. S. įrašyta 34-ju numeriu nurodant datą „92.V.1“. Kadangi pareiškėja teigia, kad jos motina prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę Palangos mieste pateikė ir nuosavybės į žemę atkūrimo schemose L. S. kurį laiką buvo nurodyta viena iš pretendentų, nepaneigta, kad minėti įrašai žurnaluose yra susiję su L. S. atitinkamo prašymo pateikimu. Atsakovo atstovas neneigia, kad jam perėmus iš Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisės atkūrimo į 5,90 ha žemės Palangos mieste, kurios savininkas iki mirties (1930 m.) buvo L. K., kartu su kitais dokumentais buvo gautas ir Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkis Nr.101 bei jo 2-asis priedėlis, kuriame 103-ju eilės numeriu dėl nuosavybės teisės atkūrimo įrašyta L. S. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra sudaryti du schemų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo variantai. Pagal pirmąjį variantą žemės savininku nurodytas L. K., o L. S. įrašyta į pretendentų sąrašą kaip L. K. mirusio sūnaus K. K. dukra, pagal antrąjį variantą žemės savininku nurodytas T. K. ir šiame sąraše L. S. tarp pretendentų nebėra (NTAB Nr.9 viršelis,1, 81,85 lapai). L. S. įtraukimas į schemas ir išbraukimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovo atstovas atitinkamą laiką ją laikė pretendente dėl nuosavybės teisės atkūrimo į dalį 5,90 ha žemės Palangoje. Iš bylos medžiagos spręstina, kad schemų (jose sudarymo datos nenurodytos), kurios nėra administraciniai aktai, o tik nuosavybės teisių atkūrimo bylos vidaus (darbo) dokumentai, pakeitimai buvo padaryti remiantis Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimu, kuriuo teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. K. paveldėjo L. K. nuosavybę. Byloje nėra tikslių duomenų kada Klaipėdos apskrities viršininko administracija gavo įsiteisėjusį Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. teismo sprendimą. Iš civilinėje byloje esančio 1997 m. liepos 8 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Civilinėje byloje duomenų apie teismo sprendimo išsiuntimą šalims nėra. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, kad šis teismo sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr.9 įsegtas prieš dokumentą, ant kurio nurodyta data – 1998 m. kovo 3 d., galima daryti išvadą, kad atsakovo atstovas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą sužinojo vėliausiai nuo 1998 m. kovo 3 d. Taigi atsakovo atstovas ne vėliau kaip nuo 1998 m. kovo 3 d. turėjo žinoti, kad remiantis pirmiau minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu 5,90 ha žemės sklypo Palangoje savininku žemės nacionalizavimo metu laikytinas T. K. ir ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.101 2-ojo priedėlio 103 punkto. Byloje nustatyta ir atsakovo atstovas neneigia, kad esant minėtam teismo sprendimui, Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais L. S. buvo nepagrįstai įtraukta į piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai Palangoje, eilę (Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. vasario 3 d. įsakymas Nr.13.6-359 patikslinantis Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 24 d. įsakymą Nr.13.6-2370), o tai pastebėjus Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 13.6-3487 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininkės patikslintos 2005 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 13.6-359 patvirtintos piliečių eilės tvirtinimo" L. S. iš eilės naujiems žemės sklypams gauti buvo išbraukta.

Kadangi Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir šiuo sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog T. K. paveldėjo L. K. nuosavybę, atsakovo atstovo veiksmas, kad jis priėmė įsakymą, kuriuo išbraukė L. S. iš pretendentų naujiems žemės sklypams gauti eilės negali būti pripažintas neteisėtu valdžios institucijos veiksmu (CK 6.271 straipsnis), kadangi teismui nustačius, jog žemės nacionalizavimo metu jos savininkas buvo T. K., pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį L. K. pagal giminystės ryšį nebepriskirtina prie asmenų, kuriems gali būti atkurta nuosavybės teisė į žemę. Kolegija pažymi, kad įsiteisėjus Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimui L. S. iš viso neturėjo būti įrašyta į šią eilę ir buvo įrašyta dėl atsakovo atstovo aplaidumo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo atstovas, priimdamas 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 13.6-3487, kuriuo L. S. buvo išbraukta iš eilės naujam žemės sklypui gauti, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį, nepagrįstas. Šio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnyje numatyta klaidų ištaisymo procedūra apima ne tik teisinės, bet ir faktinių duomenų įvertinimo klaidos ištaisymą. Minėtos įstatymo normos prasme taisytina klaida laikomas ir neteisingas (klaidingas) faktinių duomenų, kuriais remiantis buvo priimtas atitinkamas administracinis sprendimas, įvertinimas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį, ištaisymo procedūra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą; tokios klaidos gali būti taisomos tik teismo sprendimu. Pagal faktines bylos aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad L. S. į eilę naujam žemės sklypui gauti buvo įrašyta atsakovo atstovui turint Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. teismo sprendimą, iš kurio matyti, kad toks įrašymas nebuvo galimas, šis įrašymas laikytinas faktinių duomenų įvertinimo klaida, kurią atsakovo atstovas padarė dėl savo aplaidymo. Faktinių duomenų vertinimo klaida galėjo būti ištaisyta administraciniu sprendimu.

Apeliacinio skundo argumentas, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija turėjo pranešti L. S. apie Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimą teisiškai nepagrįstas, kadangi įstatymais valdžios institucijoms nėra nustatyta pareiga pranešti kitiems asmenims apie teismų priimtus sprendimus, tačiau yra nustatyta pareiga juos vykdyti. Todėl atsakovo atstovas, atsižvelgdamas į minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, turėjo neatidėliodamas išspręsti klausimą iš esmės dėl Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.101 2-ojo priedėlio 103 punkto vykdymo ir apie priimtą sprendimą pranešti L. S. ar jos atstovui. Atsisakymas suteikti žemės sklypą (neigiamas sprendimas) gali būti skundžiamas įstatymu nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad atsakovo atstovas ne vėliau kaip nuo 1998 m. kovo 3 d. turėdamas savo žinioje įsiteisėjusį 1997 m. liepos 8 d teismo sprendimą, tik 2005 m. rugpjūčio mėnesį pastebėjo, kad pagal šį sprendimą, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsniu, L. S. negali būti atkurta nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo Palangos mieste. Tai vertintina kaip atsakovo atstovo aplaidumas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neinformavo Palangos miesto apylinkės teismo apie tai, kad L. S. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemę Palangoje, neteisėtu valdžios institucijos aktu (CK 6.271 straipsnis) nelaikytinas, kadangi tokia pareiga įstatymu nenustatyta. Apeliantė nenurodė kokį įstatymą ir jo atitinkamą normą atsakovo atstovas pažeidė.

Palangos miesto apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Juo nustatyta, kad L. K. nuosavybę paveldėjo T. K. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstu pareiškėjos argumentą, kad L. S. turėjo būti atkurta nuosavybės teisė į 2,95 ha žemės Palangos mieste ir ji šią teisę prarado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o tuo pačiu patyrė nurodyto ar kito dydžio turtinę žalą.

Remdamasi bylos medžiaga ir pirmiau išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo aplaidumas dėl kurio L. S. nepagrįstai buvo įrašyta į eilę žemės sklypui gauti, keletą metų klaidino apeliantę, sukėlė jai nepagrįstų lūkesčių, kad jos mirusios motinos vardu bus atkurta nuosavybės teisė į dalį 5,90 ha žemės sklypo Palangos mieste. Minėtos aplinkybės galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pareiškėja nagrinėjamoje byloje nenurodė, kad ji patyrė neturtinę žalą ir ją atlyginti neprašė. Šių aplinkybių konstatavimas nėra pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi nenustatyta esminė viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti valdžios institucijos veiksmai, taip pat turtinės žalos atsiradimo faktas (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos S. Š. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius