Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo O. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. 10 MGL (1250 litų) dydžio bauda.

UAB „Kuusakoski“ įpareigota grąžinti nuteistajam O. V. 500 kg juodojo metalo laužo arbo jo vertę pinigais - 265 litus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. už tai, kad 2006 m. balandžio 13 d., apie 01.00 val., Rimkų geležinkelio stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš pusvagonio Nr. 62228382, stovėjusio 4-ame geležinkelio kelyje, ant žemės išmetė 328 litų 60 centų vertės 620 kg juodojo metalo laužo, priklausiusio UAB „Kuusakoski“. Po to šį metalą susikrovė į savo prie automobilio „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prikabintą priekabą „MAZ 8114“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino minėtą metalą pagrobti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jį sulaikė apsaugos darbuotojas.

Apeliaciniame skunde O. V. nurodė, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas rėmėsi prieštaringais liudytojų Š. K., V. N. bei N. M. parodymais. Apeliantas nurodė, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pusvagonis Nr. 62228382 nebuvo svertas, o pagrobto metalo svoris nustatytas iš krovinio kodo 31607 (juodasis metalas), kuris įrašytas natūriniame traukinio išvykimo lape, atėmus O. V. automobilio priekaboje rasto juodojo metalo svorį – 1120 kg. Teismas negalėjo remtis S. K. parodymais ir todėl, kad apie pastebėtą trūkumą S. K. privalėjo informuoti „Draugystės“ geležinkelio stoties budėtoją, nes, remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-06-20 įsakymo Nr. 174 164 ir 164.2 punktais, jeigu krovinys atvežtas atviraisiais vagonais su trūkumo požymiais, jei šiuos požymius galima nustatyti vizualiai, galinėje stotyje geležinkelio įmonė privalo krovinio masę tikrinti. Liudytojas S. K. patvirtino, jog UAB „Kuusakoski“ naudojamos svarstyklės gali pasverti 50 kg tikslumu, todėl 2006-04-14 8.40 val. svėrimo dokumente Nr. 159127 negalėjo atsirasti bendra krovinio masė (bruto) - 66680 kg. Nuteistasis mano, kad pusvagonis Nr. 62228382 nebuvo svertas nei pakrautas, nei krovinį iškrovus, nes teismui pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog tuščias pusvagonis pasvertas 2006-04-14 8.41 val., t. y. praėjus 1 minutei po to, kai jis buvo pasvertas su kroviniu. Liudytojas S. K. teisme patvirtino, kad per 1 minutę iškrauti vagono neįmanoma. O. V. nurodė ir tai, kad teisme nebuvo išsiaiškinta, kodėl jis, policijos darbuotojai, geležinkelio stoties „Draugystė“ darbuotojai nedalyvavo nustatant trūkstamą metalo kiekį, t. y. sveriant pusvagonį.

Apeliantas skunde nurodė, kad liudytojas E. B. patvirtino aplinkybę, jog 2006-04-12 nuo 22.00 val. iki 3.00 val. nakties kartu su O. V. Rimkų geležinkelio stotyje vykdė manevravimo darbus. Tai užfiksuota ir manevrinių darbų žurnalo išraše bei liudytojos - Rimkų geležinkelio stoties budėtojos I. T. - parodymais.

O. V. skunde tvirtina, jog teismas negalėjo remtis liudytojo V. N. parodymais, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šis liudytojas negalėjo pasakyti, iš kurios vietos Rimkų geležinkelio stotyje stebėjo, kaip iš pusvagonio buvo iškraunamas metalas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo atlikti liudytojo V. N. parodymų patikrinimą vietoje ar eksperimentą ir nustatyti, ar šis liudytojas apskritai galėjo matyti, kaip buvo iškraunamas metalas Rimkų geležinkelio stoties kelyje Nr. 4, nors kituose geležinkelio keliuose buvo pilna vagonų, atlikti eksperimentą, ar nuteistasis galėjo privažiuoti prie geležinkelio kelio Nr. 4 ir per 10 min. vienas pakrauti 620 kg juodojo metalo. Rimkų geležinkelio stoties budėtoja I. T. ir mašinistas E. B. patvirtino, kad manevravimo darbai vyko be sustojimo.

O. V. nurodė, kad apsaugos darbuotojas V. N. pats siūlė jam tartis, tačiau nuteistajam atsisakius tai daryti jį sulaikė, iškvietė kitus apsaugos darbuotojus, policiją.

Apeliaciniame skunde prašoma Klaipėdos miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, nes O. V. metalo nepagrobė, ir priimti naują – išteisinamąjį - nuosprendį.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis O. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas O. V. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltu pripažino pagrįstai. Nuteistasis skunde nurodė, jog pagal byloje esančius dokumentus pusvagonis Nr. 62228382 nebuvo svertas, o pagrobto metalo svoris nustatytas tik pagal jo priekaboje rasto juodojo metalo svorį. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, nes paneigtas byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto Transporto PK KP NTS tyrėjas Rimantas Toleikis 2007-03-21 raštu kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno geležinkelio stoties viršininką prašydamas pranešti, ar buvo pasvertas tuščias pusvagonis Nr. 62228382 prieš jį pakraunant metalo laužo 2006-04-11 Kauno geležinkelio stotyje (t. 1, b. l. 81). Iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Kauno geležinkelio stoties buvo gautas raštiškas atsakymas, kad minimas vagonas kliento UAB „Kuusakoski“ užsakymu buvo pasvertas tada, kai jis jau buvo pakrautas, sveriant dalyvavo kliento įgaliotas atstovas, o tuščias vagonas svertas nebuvo (t. 1, b. l. 82). Kartu su šiuo raštu buvo pateiktas ir UAB „Kuusakoski“ 2006-04-11 prašymas dėl vagonų pasvėrimo (t. 1, b. l. 83) bei krovinių persvėrimo vagono svėrimo svarstyklėmis knygos lapas, kuriame įrašyti vagono svėrimo duomenys (t. 1, b. l. 84). Iš šių dokumentų matyti, kad pakrauto pusvagonio Nr. 62228382 bendras svoris 2006-04-11 buvo 67300 kg (bruto), tuščias jis svėrė 22000 kg (tara), krovinio masė buvo 45300 kg (neto). Teisiamajame posėdyje liudytojas Š. K. patvirtino, kad 2006-04-14 pusvagonis buvo pasvertas, ir pateikė tai įrodančius dokumentus: UAB „Kuusakoski“ 2006-04-14 pusvagonio Nr. 62228382 svėrimo aktą Nr. 188643, iš kurio matosi, kad 2006-04-14 08.40 val. pusvagonyje Nr. 62228382 buvusio juodojo metalo laužo bendras svoris buvo 44680 kg (neto), 500 kg to svorio sudarė šiukšlės (t. 2, b. l. 109). Tą šiukšlių svorį patvirtina ir 2006-04-14 svėrimo dokumentas Nr. 187853 (t. 2, b. l. 92). Šiukšlių svorį patvirtinančiame dokumente nurodytas kompiuterinis laikas 08:41 yra ne šiukšlių svėrimo laikas, o dokumento išrašymo kompiuteryje laikas, rankiniu būdu priderintas prie vagono svėrimo su metalo laužu kompiuterinio laiko 08:40. Tokį dokumentų surašymo būdą patvirtina panašių dokumentų, pažyminčių pusvagonio Nr. 62228382 svorį su kroviniu ir šiukšlėmis kartu ir atskirai surašymo būdas - dokumentų (t. 1, b. l. 9, t. 2, b. l. 92, 109) numeriai skiriasi žymiai (159127, 187853, 188643), data (2006-04-14) nesiskiria, o laikas skiriasi viena minute (08:40, 08:41) arba nesiskiria. Apie svėrimo duomenų paruošimo būdą, kad ne kiekvienas dokumentuose nurodytas svėrimo laikas atitinka faktinį svėrimo laiką, liudytojas Š. K. parodė teisiamajame posėdyje. Š. K. teismui nebandė įrodyti, kad pusvagonis buvo iškrautas per 1 minutę, jis patvirtino, kad šis laikas (2006-04-14 08.41 val.) specialiai buvo įrašytas atgaline data, priderinant laiką prie to laiko, kai buvo pasvertas pusvagonis su kroviniu (t. 2, b. l. 100-101, 112-113). 2006-04-13, kai UAB „Kuusakoski“ Transporto policijos komisariatą informavo apie metalo laužo trūkumą (nustatyta vizualiai), pusvagonis Nr. 6228382 (turėtų būti įrašytas Nr. 62228382) pasvertas dar nebuvo (t. 1, b. l. 1). Toje informacijoje užsiminta, kad pagrobtas metalo laužo kiekis – 1120 kg – bendrovei sugrąžintas, kad įmonė patyrė 590 Lt nuostolį (nors pagrobtas turtas sugrąžintas). UAB „Kuusakoski“ 2006-04-14 raštas policijai (datos diena ištaisyta be aptarimo) patvirtina, kad pusvagonis Nr. 62228382 buvo pasvertas 2006-04-14 ir nustatytas 1120 kg juodojo metalo trūkumas (t. 1, b. l. 8), tačiau tą dieną šiukšlės atskirai svertos nebuvo, nes pusvagonis su vizualiai nustatytu trūkumu į bendrovės geležinkelio atšaką buvo pastatytas tik 2006-04-15, apie 08.40 val. (t. 2, b. l. 111). Iš teisiamajam posėdžiui pateikto 2006-04-15 rašto tam pačiam policijos komisariatui turinio matyti, kad pusvagonis Nr. 62228382 su metalo laužu su vizualiai nustatytu krovinio trūkumu į bendrovės geležinkelio atšaką buvo pastatytas 2006-04-15, apie 08.40 val., jog po persvėrimo (pakartotinio svėrimo) pastebėta, kad vagone trūksta 620 kg krovinio. Rašto turinys patvirtina, kad 2006-04-14 08 val. 40 min. pusvagonis su šiukšlėmis atskirai pasvertas dar nebuvo, tai galėjo būti padaryta iškrovus metalą 2006-04-15, kad pagrobtas metalo laužas (620 kg) bendrovei buvo sugrąžintas 2006-04-15 (t. 2, b. l. 111). Akivaizdu, kad apelianto abejonės dėl to, ar pusvagonis Nr. 62228382 metalo laužo trūkumui nustatyti buvo pasvertas, o jei tai buvo padaryta, tai kada, nes dalyvauti svėrimo metu nei policijai, nei nuteistajam pasiūlyta nebuvo, yra pagrįstos. Nei 2006-04-13, nei 2006-04-14, nei 2006-04-15 raštai policijai bendrovės raštų apskaitos registracijos numeriais nepažymėti (t. 1, b. l. 1, t. 2, b. l. 107). Byloje yra geležies laužo siuntėjo Kauno geležinkelio stoties važtaraščio Nr. 900750 kopijos dalis (kopija nepatvirtinta), kurioje važtaraščio išrašymo datos nėra (t. 1, b. l. 10), tačiau skaičiavimui reikalingi duomenys, kurie buvo perrašyti į važtaraštį, yra Kauno geležinkelio stoties Krovinių persvėrimo, vagonų svėrimo svarstyklėmis knygos 2006-04-11 išraše, kurio viena kopija patvirtinta (t. 1, b. l. 83, 84, 90, 91). Važtaraščio 31 grafoje yra nurodytas krovinio (juodojo metalo laužo) svoris - 45300 kg, 32 grafoje yra nurodytas pusvagonio svoris – 22000 kg ir 34 grafoje nurodytas bendras pusvagonio ir krovinio svoris – 67000 kg. Gavusi krovinį, UAB „Kuusakoski“ pusvagonį su kroviniu pasvėrė, nes šios bendrovės ir Kauno geležinkelio stoties svėrimo duomenys skiriasi, o pusvagonio su kroviniu svėrimo faktą patvirtina ne tik dokumentai, bet ir liudytojo Š. K. parodymai (t. 2, b. l. 87-88). Net ir esant kai kuriems prieštaringiems liudytojo Š. K. parodymams apie pusvagonio su kroviniu svorius (t. 1, b. l. 51-52, 53-54), kuriuos protokoluose, nepastebėjęs prieštaravimų, surašė tyrėjas, o ne pats liudytojas, kuris teisiamajame posėdyje prieštaravimų atsiradimų priežastis paaiškino, galima nustatyti, kad svėrimo bendrovėje „Kuusakoski“ metu bendras pusvagonio ir krovinio svoris, atmetus šiukšlių svorį – 500 kg, buvo sumažėjęs 620 kg (67300 kg – 66680 kg), taros svoris (paprastai išvalyto pusvagonio svoris nesikeičia ir yra 22000 kg), priskaičiavus šiukšlių svorį, padidėjo 500 kg (22500 kg – 22000 kg), o grynas metalo laužo svoris, atmetus šiukšlių svorį, sumažėjo 1200 kg (45300 kg – 44180 kg). Šie duomenys patvirtina, kad pervežimo nuo Kauno geležinkelio stoties per Radviliškio, Rimkų, „Draugystės“ geležinkelio stotis iki kol bendrovė „Kuusakoski“ gavo krovinį ir jį pasvėrė, remiantis svėrimo duomenimis (t. 1, b. l. 9, 10), juodojo metalo laužo svoris (neto), atmetus šiukšles (500 kg), sumažėjo 620 kg. Už pasikėsinimą pagrobti šį metalo laužo kiekį O. V. yra nuteistas. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo automobilinėje priekaboje buvo surasta 1120 kg metalo laužo (t. 1, b. l. 11, 12). Priekabos su metalo laužu svėrime dalyvavo ir pats nuteistasis. Skundžiamu nuosprendžiu įpareigojęs bendrovę „Kuusakoski“ nuteistajam 500 kg juodojo metalo laužo ar jo vertę pinigais grąžinti, apylinkės teismas pripažino, kad O. V. automobilio priekaboje, atsižvelgiant į geležinkelio svarstyklių paklaidą, iki O. V. pastebėjo Rimkų geležinkelio stotyje liudytojas V. N., buvo ne mažiau kaip 500 kg juodojo metalo laužo. Prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 620 kg metalo laužo vagystės pareikštas 2006-04-15 rašte (be numerio), kuris buvo pateiktas teismui (t. 2, b. l. 111). Ikiteisminis tyrimas dėl 1120 kg metalo laužo vagystės pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. pradėtas 2006-04-13 (t. 1, b. l. 2). Ikiteisminį tyrimą prižiūrintis prokuroras ikiteisminį tyrimą nurodė baigti iki 2006-06-13 (t. 1, b. l. 3). Nors iš neregistruoto bendrovės „Kuusakoski“ 2006-04-15 rašto policijai matyti, kad nustatytas metalo laužo trūkumas yra 620 kg (t. 2, b. l. 111), iš prokuroro 2006-10-20, 2006-12-04, 2007-04-25 rašytinių nurodymų policijai turinio matyti, kad ikiteisminis tyrimas ir po mažesnio trūkumo nustatymo vis dar buvo atliekamas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. kaip dėl 1120 kg, o ne dėl 620 kg metalo laužo trūkumo. Iš prokuroro rašytinių nurodymų turinio matyti, kad to paties pusvagonio svėrimo duomenys atskiruose dokumentuose buvo skirtingi, todėl tai kėlė abejonių dėl svorio nustatymo aplinkybių, kad baudžiamojo nusižengimo fakto tyrimas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo vilkinamas (t. 1, b. l. 4, 5, 6), nes nuo 2006-04-14 iki 2006-12-11 ir nuo 2006-12-11 iki 2007-03-15 ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami (t. 1, b. l. 64, 67, 72).Tačiau dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo BPK 215 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptasi nebuvo. Nepaisant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 174 „Dėl krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių tvirtinimo“ 198.2. punkto reikalavimų, pakelinėje stotyje Rimkuose, stotyje „Draugystė“ metalo trūkumo nustatymo metu nebuvo surašytas komercinis aktas, nustatytas trūkumas paminėtose stotyse buvo slepiamas. Vadovaujantis paminėtų Taisyklių 202 punktu komercinio akto surašyti nereikia tik tada, jeigu sveriamo krovinio faktinės ir nurodytos važtaraštyje masės skirtumas neviršija krovinio masės patvirtintos nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normos arba svarstyklių paklaidos. Apie nustatytą trūkumą stočiai „Draugystė“ privalėjo pranešti bendrovė „Kuusakoski“. Krovinio trūkumo slėpimą pastebėjo ir nuteistasis, kuris apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-06-20 įsakymo Nr. 174 164 ir 164.2 punktais S. K., pastebėjęs trūkumą, privalėjo apie tai informuoti „Draugystės“ geležinkelio stoties budėtoją, nes paminėto įsakymo 164.2 punkte nustatyta, jog „galinėje stotyje geležinkelio įmonė turi tikrinti krovinio masę, vienetų skaičių ir būklę, jeigu krovinys atvežtas atviraisiais vagonais arba neplombuotais dengtaisiais vagonais su trūkumo, gedimo ar sugadinimo požymiais, jei šiuos požymius galima nustatyti vizualiai“. O. V. apeliaciniame skunde pastebėta, kad Š. K. 2006-04-25, apklausiamas kaip liudytojas, nurodė neteisingus juodojo metalo laužo duomenis, kad trūkstamą krovinio svorį liudytojas galėjo nustatyti iš krovinio kodo 31607 (juodasis metalas), kuris įrašytas natūriniame traukinio išvykimo lape (t. 1., b. l. 74, 75), atėmęs nuteistojo priekaboje rastą juodojo metalo svorį (1120 kg). Nors nuteistojo argumentas apie liudytojo kai kurių parodymų prieštaravimus iš dalies yra pagrįstas, tačiau Š. K. parodymai nelaikytini sąmoningu bandymu suklaidinti teismą, o vertinami kaip dėl apsirikimo padaryta techninė klaida. Š. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tai galėjo būti techninė klaida arba kad jis suklydo dėl to, jog apklausiant jį nuo įvykio jau buvo praėjęs ilgas (dviejų savaičių) laiko tarpas. (t. 1, b. l. 100). Tačiau ši klaida neturi reikšmės galutiniam nuteistojo veikos vertinimui, nes svorių duomenys yra nustatyti kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais duomenimis.

Nuteistasis O. V. atkreipia dėmesį, kad liudytojas S. K. patvirtino faktą, jog bendrovės „Kuusakoski“ svarstyklės gali pasverti 50 kg tikslumu, todėl nuteistajam neaišku, kaip 2006-04-14 svėrimo dokumente Nr.159127 atsirado bendra krovinio masė (bruto) 66680 kg. Yra pagrindo manyti, kad apeliantas ne visiškai teisingai suprato svarstyklių patikros liudijime pateikiamus duomenis (t. 2, b. l. 108). Nurodytas svarstyklių tikslumas – 50 kg – tai paklaida, kuri galima sveriant šiomis svarstyklėmis, o ne mažiausias svarstyklių svėrimo žingsnis (padala).

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismas negalėjo remtis liudytojo V. N. parodymais, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis negalėjo pasakyti, iš kurios vietos stebėjo, kaip iš pusvagonio buvo nukraunamas metalas. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. V. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs. Apklausiamas jis parodė, kad matė vyriškį, apsirengusį darbuotojo apranga, 20-30 min. mėtantį metalo laužą ant žemės, tą patį vyriškį matė kartu su šilumvežio mašinistu formuojantį sąstatus, matė kaip, baigęs tą darbą, tas pats vyriškis nešė metalo laužą į krūvą arčiau keliuko, esančio netoli stoties budėtojo pastato, galiausiai matė jį nueinantį į kiemą, esantį šalia budėtojo pastato, iš kur automobiliu „Peugeot“ su priekaba nuvažiavo prie metalo krūvos ir susikrovė metalo laužą į priekabą. Vėliau tas pats vyriškis automobiliu nuvažiavo į ankstesnę automobilio stovėjimo vietą ir tentu dengė priekabą (t. 1, b. l. 41, 43). Netikėti V. N. parodymais nėra pagrindo. Abejoti galima tik tuo, ar jis galėjo per priekabos bortus matyti, kad prieš kraunant į priekabą metalą ji buvo visiškai tuščia. Remiantis bylos aplinkybėmis (apytikslį nuteistojo stebėjimo laiką, traukinio su metalo laužu išvykimo iš Rimkų geležinkelio stoties laiką, laiką, kada į pagalbą buvo pakviesti V. N. bendradarbiai, policijos pareigūnai, O. V. sulaikymo laiką) O. V. išmestą iš pusvagonio metalą į priekabą susikrovė traukiniui su metalu iš stoties išvykus, prieš einant pas stoties budėtoją vagonų dokumentų. V. N. iki susitikimo su nuteistuoju metalo grobimo vietoje pažįstamas nebuvo, jokio piktumo apkalbėti nuteistąjį neturėjo. Neįtikėtina, kad nesant jokio pagrindo V. N. kvietėsi į pagalbą savo kolegas L. N., N. M., policijos pareigūnus. Akistatos metu V. N. vienareikšmiškai patvirtino, kad O. V. yra tas pats asmuo, kurį jis matė iš pusvagonio vagiantį metalo laužą (t. 1, b. l. 101-102), o teisiamajame posėdyje V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, parodė, kad jokių kitų asmenų teritorijoje nematė, kad stoties teritorija buvo apšviesta ir matomumas buvo geras (t. 2, b. l. 68-69). Hidrometeorologinės tarnybos duomenimis tą naktį buvo pilnatis, matomumas - 10 km (t. 2, b. l. 145).

Nuteistasis kaltę neigia remdamasis liudytojų E. B., I. T. parodymais, jog 2006-04-12 nuo 22.00 val. iki 3.00 val. nakties kartu su E. B. atliko manevravimo darbus, todėl metalui pagrobti neturėjo laisvo laiko, matomumas už 50 metrų buvo prastas. Šie argumentai niekuo nepagrįsti. Liudytojas E. B. parodė, kad su nuteistuoju dirbo iki 2 val. nakties, po O. V. sulaikymo nebedirbo, o stoties teritorijoje veido negalima buvo įžiūrėti tik už 50 ar 100 metrų. Liudytojas parodė, kad ir jis pats, ir O. V. turėjo laiko nueiti į stoties pastatą pasiimti reikiamų dokumentų ir dokumentų pasiimti ėjo (t. 2, b. l. 70-71). Iš I. T. parodymų žinoma, kad traukinio su metalo laužu formavimo darbai tęsėsi iki 2006-04-13 0 val. 30 min., o apie 2 val. O. V. turėjo pas I. T. nueiti pasiimti dokumentų, bet ilgai nesirodė (t. 1, b. l. 57). Iš natūrinio traukinio lapo, prekinių vagonų prastovos žurnalo išrašo kopijų matyti, kad traukinys su metalo laužu į Rimkų geležinkelio stotį atvyko 2006-04-12 21 val. 45 min., o išvyko 2006-04-13 0 val. 38 min. (t. 1, b. l. 74, 75, 76). Liudytojo V. N. parodymai, kad jis metalo vagystę stebėjo apie 1 val. nakties, traukinio buvimo stotyje laikui neprieštarauja. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. N. parodė vietą, iš kur stebėjo metalo laužo pakrautą pusvagonį, iš kurio O. V. ant žemės mėtė geležį, parodė apytikslę vietą, kur tuo metu tas pusvagonis stovėjo. Eksperimento metu buvo nustatyta, kad tos vietos ir nakties metu per žiūronus matomos gerai. Nuo stebėjimo vietos iki stebimų objektų buvo apie 58 metrus (t. 2, b. l. 151-153, 155-159). Tiksliai atkurti įvykio vietą, kaip ji atrodė veikos padarymo metu, eksperimento metu nei fiziškai, nei finansiškai neįmanoma, tam pritrūktų ir duomenų apie pasikeitimus Rimkų stotyje nuo to momento, kai liudytojas V. N. pradėjo ir baigė stebėti nuteistojo veiksmus. Tuo metu, kai O. V. metalą mėtė iš pusvagonio ant žemės, traukinys jau buvo suformuotas vykti į „Draugystės“ geležinkelio stotį, todėl pusvagonis Nr. 62228382, kuris, atvykus traukiniui į stotį, eilėje buvo trečias (t. 1, b. l. 74), traukinį suformavus išvykti, eilėje jau buvo dvidešimt devintas, todėl galėjo stovėti ten, kur jį naktį matė V. N., jo matomumo užstoti negalėjo jokie stoties pastatai (t. 1, b. l. 75). Liudytojas V. N. netvirtino, kad O. V. metalą grobė pirmą valandą nakties. Iš liudytojo parodymų išeina, kad jis O. V., lokomotyvo veiksmus pradėjo stebėti anksčiau, negu O. V. pradėjo iš pusvagonio ant žemės mėtyti metalo laužą, liudytojas netvirtino, kad, numetęs metalą ant žemės, nuteistasis tuojau pat jį krovė į automobilinę priekabą. Liudytojas V. N. pro žiūronus O. V. pradėjo stebėti dar tuo metu, kai šis dirbo savo įprastą darbą, iki to laiko, kai O. V. metalą sukrovė į priekabą ir atvežė iki vietos, kur buvo sulaikytas. Traukinio su metalo laužu išvykimo iš Rimkų stoties laikas taip pat įeina į stebėjimo laiką ir neapibrėžiamas konkrečiu valandos tikslumu. Pusvagonis, iš kurio buvo pagrobtas metalo laužas, nebuvo sulaikytas Rimkų stotyje todėl, kad O. V. su pagrobtu metalu buvo sulaikytas traukiniui iš stoties išvykus. Nuteistojo gynėjas po eksperimento pateikė traukinio atvykimo į Rimkus, o ne išvykimo lapo kopiją (t. 2, b. l. 159). Traukinio atvykimo į Rimkų stotį lape pusvagonis Nr. 62228382 įrašytas traukinyje trečiuoju. Traukinio atvykimo lapas neatspindi tikrosios pusvagonio Nr. 62228382 vietos traukinyje, kai iš šio pusvagonio buvo grobiamas metalas ir kai traukinį stebėjo liudytojas V. N., todėl gynėjo pateiktas dokumentas eksperimento rezultatų nepaneigia.

Baigiamųjų kalbų metu nuteistasis nusistebėjo, kaip buvo nustatytas pusvagonio, iš kurio buvo pagrobtas metalas, numeris ir kaip jau 2006-04-13 buvo nustatytas trūkumas. Šias aplinkybes paaiškina liudytojo S. K. parodymai teisiamajame posėdyje. S. K. parodė, kad nuteistąjį sulaikius su metalu, metalas su priekaba bendrovės svarstyklėmis buvo pasvertas (2006-04-13, t. 1, b. l. 11, 12), o pusvagonio numeris galėjo būti nustatytas, kai policija pusvagonį, kuriame trūko metalo, grąžino bendrovei. Liudytojas S. K. parodė, kad nustačius trūkumą viename vagone, sveriami visi vagonai (t. 2, b. l. 87-88, 100-101, 112-113).

Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių nuteistojo parodymus, kad apsaugos darbuotojas V. N. siūlė O. V. susitarti geruoju, todėl teismas šiuos nuteistojo argumentus vertina kritiškai ir jais netiki. Kad pats nuteistasis sulaikymo metu bandė susitarti su jį sulaikiusiais, kad apie metalo vagystę nebūtų paviešinta, tokių duomenų byloje yra.

Pirmosios instancijos teismo išvados, kad O. V. dėl 620 kg juodojo metalo laužo grobimo kaltas, yra pagrįstos ir teisingos, nuteistojo kaltė įrodyta. Net jei, atsižvelgus į geležinkelio svarstyklių paklaidą (+ – 50 kg), pagrobto metalo kiekis būtų sumažintas ar padidintas penkiasdešimčia kilogramų, O. V. baudžiamojo nusižengimo kvalifikacija nepasikeistų. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. V. apeliacinį skundą atmesti.