Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamajam A. L., jo gynėjai advokatei Liudmilai Žiubikienei, nukentėjusiajam B. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio (9 klasių) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), 2006-02-06 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, 3 kartus teistas: 1) 2009-03-06 pagal LR BK 178 str. 1 d. areštu 30 parų; 2) 2009-03-26 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėn., vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 3 p., 70 str., 75 str. 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) 2009-05-04 laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2009-03-06 ir 2009-03-26 nuosprendžiais galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 70 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 50 valandų nemokamų darbų, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. įsibraudamas į patalpą, atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011 m. balandžio 9 d. 0.10 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), išspirdamas užrakintas B. R. kambario duris atvirai, matant nukentėjusiajam B. R., iš po pagalvės, pagrobė svetimą- B. R. priklausantį turtą 270,00 litų su beverte pinigine, buvusius kelnių dešinėje kišenėje.

Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. balandžio 9 d. panašiai apie vidurnaktį, norėjo išgerti alkoholio, pats pinigų neturėjo, todėl sugalvojo pavogti iš kartu tame pačiame name gyvenančio senelio B. R.. Koja vieną kartą spyrė į jo kambario duris ir taip išlaužęs, įėjo į senelio kambarį. Kambaryje buvo šviesu, nes degė stalinė lempa. Jis buvo šiek tiek išgėręs alaus ir dar norėjo gerti, nes jam pasidarė bloga, supratęs, kad išgėrus alkoholio sveikata pagerės. Įėjus į kambarį senelis B. R. atsikėlė iš lovos, nes atsibudo nuo triukšmo, kai išspyrė duris. Seneliui sakė, kad duotų 5 litus, jis pasakė, kad neduos, todėl žinodamas, kad pinigus senelis slepia po pagalve kartu su savo dėvimom kelnėm, iš po pagalvės traukė kelnes, jas sugriebė senelis ir jam nedavė, todėl jis stipriau patraukęs, jam iš rankų ištraukė kelnes, išsinešė į virtuvę ir ten apžiūrėjęs iš kelnių kišenės ištraukė piniginę, iš jos ištraukė visus pinigus, piniginę pametė po stalu. Pinigus pasiėmė ir išėjo į degalinę prie naujųjų kapinių. Pinigų pagrobė 270 litų. Dvi kupiūros po 100 litų, viena – 50 litų, viena – 20 litų. Degalinėje nusipirko alaus 2 litrus, kitus pinigus išleido vėliau, alkoholiui su draugais. Gailisi, kad padarė nusikaltimą, pinigus pažada grąžinti, kai gaus savo bedarbio pašalpą, taip pat padeda žmogui dirbti miške. Šiuo metu pinigų neturi, todėl negali atlyginti žalos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusysis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. L. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

2011-04-09 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamas namas. Jame B. R. kambario durys yra su laužimo žymėm: spyna užrakintoje padėtyje, staktoje matosi laužimo žymės, galimai paliktos spynos liežuvėlio (b.l. 7- 9).ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo B. R. duotais parodymais užfiksuotais liudytojo apklausos protokole, kuriame jis parodė, kad 2011 m. balandžio 8 d. apie 22 val. jis atsigulė miegoti savo kambaryje, esančiame, (duomenys neskelbtini). Kambario duris užsirakino įleidžiama spyna. Rakina, kadangi tame pačiame name gyvena jo anūkas A. L.. A. yra registruotas jo name, bet jam į savo kambarį neleidžia eiti, kadangi jau ne vieną kartą yra apvogęs. Atsibudo nuo triukšmo, tai yra nuo išspiriamų jo kambario durų garso. Tada uždegė šviesą ir pamatė, kad į kambarį yra įėjęs anūkas A. L.. A. buvo girtas, jis pasakė, kad jam reikia pinigų. Atsakė, kad ir taip yra girtas. Tada jis nieko nelaukdamas paėmė jo kelnes, kurias slėpė po pagalve. Jis buvo atsikėlęs iš lovos ir stovėjo šalia. A. suėmė už kelnių, jis taip pat sugrėbė tas kelnes, kad jam neduoti, nes dešinėje kelnių kišenėje buvo įsikišęs piniginę su savo visais pinigais, tuo metu turėjo apie 300 litų. A. nedavė, kelnių, bet jis stipresnis, todėl ištraukė tas kelnes jam iš rankų, smurto nenaudojo, negrasino. Atėmęs kelnes išėjo į lauką. Kelnes rado lauke paliktas prie namo, jas apžiūrėjęs pamatė, kad nebėra piniginės juodos spalvos su pavaizduota kaukole, užsegama. Piniginė bevertė. Atsimena, kad pinigai buvo kupiūromis: dvi kupiūros po vieną šimtą, viena – penkiasdešimties ir dar buvo po dešimt litų, ar viena ar daugiau nepamena, bet galėjo būti bendra suma ir 270 litų. Bet tikrai žino, kad 300 litų neviršijo. Pats telefono neturi, todėl iš kart naktį pėsčias nuėjo iki anūkės D. S., kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) per dvi gatves. Ji ir paskambino policijai. Dėl išlaužtų durų ir spynos civilinio ieškinio nereiškia. Nusikaltimu padaryta žala pavogti pinigai, tai yra 270 litų, nes nežino ar tikrai buvo daugiau, todėl sako tokią žalą dėl, kurios yra tikras. A. turi savo pajamų, gauna pašalpą, todėl sakė, kad atiduos pinigus, bet negrąžino. A. iš jo dažnai vagia, į policiją dėl visų nesikreipė, pradėjo rakinti savo kambario duris, dabar neteko kantrybės kad jau ir duris išspyrė, todėl ir parašė pareiškimą (b.l. 12).

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Tokiu būdu kaltinamojo A. L. kaltė padarius vieną nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., pilnai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma, tai yra jo paties parodymais, įvykio vietos apžiūros, liudytojo parodymais, ir kita byloje esančia medžiaga.

Kaltinamasis A. L. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent išspyręs senelio, nukentėjusiojo B. R., kambario duris, kurios buvo užrakintos, bei atvirai iš nukentėjusiojo B. R. pagrobė nukentėjusiajam priklausiusį turtą, tai yra jis paėmęs kelnes, kuriose buvo piniginė su 270 Lt, tai yra matant nukentėjusiajam, ir nukentėjusiajam bandant jį sustabdyti, tai yra nukentėjusysis nenorėjo atiduoti kelnių, kuriose buvo piniginė, nuketėjusysis laikė kelnes, tačiau kaltinamasis jas ištraukė iš jo rankų. Darydamas šią nusikalstamą veiką, kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 178 str. 2 d., kaip atvira vagystė.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors apklausiant teismo posėdžio metu kaltinamasis ir paminėjo, jog buvo išgėręs, tačiau jis pripažino, jog buvo išgėręs ne daug ir girtumas nusikalstamos veikos padarymui įtakos neturėjo.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., o taip pat atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.

Skiriant bausmę A. L. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. L. padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų. A. L. būdamas jauno darbingo amžiaus niekur nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, gyvena nukentėjusiojo namuose, administracine tvarka baustas (b.l. 27-31), anksčiau teismo teistas 3 kartus, teistumas išnykęs (b.l. 19-20). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad iš ankstesnių teistumų A. L. jokių išvadų nepadarė, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į tai bei manant, kad baudos kaltinamasis neturės galimybės sumokėti, kadangi yra bedarbis registruotas darbo biržoje ir gauna tik socialinę pašalpą, bei į tai, jog nusikalstama veika padaryta prieš artimą asmenį, savo senelį, jo gyvenamojoje patalpoje, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti švelnesnę iš LR BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštą, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (LR BK 41, 49, 54, 55, 61 straipsniai).

Kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu paskirta nebuvo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. L. kardomoji priemonė neskirtina.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).

Civilinio ieškovo B. R. pareikštas 270,00 Lt civilinis ieškinys (b.l. 15) dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, ir priteistina jam iš kaltinamojo A. L. 270,00 Lt turtinė žala, nes bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, jog B. R. patyrė 270,00 Lt dydžio žalą kaltinamojo A. L. tyčiniais nusikalstamais veiksmais (LR BPK 305 straipsnio 5 dalis ir LR CK 6.263 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. L. suėmimo pagal šį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuteistajam A. L. neskirti.

B. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. L. civilinio ieškovo B. R. naudai 270,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė