Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų D. Š., Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, teismo posėdyje išnagrinėjo L. D. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D., a/k (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2004-05-27d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant jį be Pataisos inspekcijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, iki 2004-09-17 atlyginti 2520 Lt žalą. L. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdė teismo skirtų įpareigojimų – pakeitė gyvenamąją vietą be PI sutikimo, o taip pat jis teismo nustatytu terminu neatlygino žalos. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004-10-13 nutartimi jis buvo įspėtas, ir žalos atlyginimo terminas pratęstas iki 2005-10-01. Tačiau po teismo įspėjimo pilnai neatlygino žalos – 2005-07-05 sumokėjo 160 Lt, be to, išvyko gyventi į užsienį – į Airiją. 2005-12-19 nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą nuteistasis pasiųstas atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis 1/3 bausmės atliko pataisos namuose paprastoje grupėje.

Teikimas atmestas tuo pagrindu, kad nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir pasiekti bausmės tikslai.

L. D. skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-04-01 nutartį ir tenkinti Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė teikimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi mažamečių vaikų. Nusikalstama veika padarytą žalą sugebės atlyginti būdamas laisvėje, t. y. galėdamas dirbti, o atliekant bausmę jis negali to padaryti, kadangi nėra darbo. Pareiškėjas nurodė, kad pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, gerai vykdė visas pataisos programos, nuobaudų neturėjo, turėjo paskatinimų, bausmę atliko lengvoje grupėje.

Prokuroras prašo skundą atmesti. Skundas atmestinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Baudžiamajame įstatyme nustatyti tokie bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikaltų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumą bei pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pataisos namų administracijos nuomonę, neatliktos bausmės dalį, daro išvadą, kad nepakanka aplinkybių, kad būtų galima spręsti, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės ( BVK 157 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos BK 77 str. 1 d. nustato, kad asmenį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, teismas gali lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą, jeigu šis asmuo: 1) atliko ne mažiau kaip 1/2 paskirtos bausmės už neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 2) visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą; 3) savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įrodė, kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą. Minėto straipsnio taikymas galimas tik egzistuojant visoms šioms sąlygoms.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. reglamentuoja, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų: asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas nustatė, kad lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą yra negalimas. Teismas nenustatė, kad nuteistasis pasitaisė. Nuteistojo pasitaisymą apibūdina jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo: laisvės atėmimo įstaigos režimo laikymasis, požiūris į darbą ir mokymąsi bei kitas pataisos priemones, geranoriškas požiūris į kitus nuteistuosius, dalyvavimas bausmės taikymo vietos socialinės reabilitacijos renginiuose, neturėjimas galiojančių drausminių nuobaudų. Tokį nuteistojo elgesį gali patvirtinti laisvės atėmimo vietos administracijos charakteristikos.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos – laikytina probacija nuteistajam, kuri taikytina atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą ir socialinės reabilitacijos priemones (BVK 9 str.), asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį (BVK 8 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, šiuo metu L. D. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Išnagrinėjus visas aukščiau pateiktas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados dėl netaikymo L. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos yra teisingos ir pagrįstos. Todėl įstatyminio pagrindo naikinti nutartį nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-04-01 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.