Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Lonteka“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-465-913-2015 pagal ieškovo BUAB „Lonteka“ ieškinį atsakovei J. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas BUAB „Lonteka“, atstovaujamas bankroto administratoriaus MB „Valdymo ekspertai“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. N. 27 167,74 Eur dydžio žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-11-12 iškėlė bankroto bylą UAB „Lonteka“, nutartis įsiteisėjo 2014-11-25, įmonės bankroto administratoriumi paskirta MB „Valdymo ekspertai“. 2014-11-12 nutartimi Panevėžio apygardos teismas nustatė BUAB „Lonteka“ valdymo organams 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą perduoti teismo paskirtam administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, ir visus bendrovės dokumentus. Bankroto administratorius, vykdydamas 2014-11-12 nutartį ir vadovaudamasis juridinių asmenų registro duomenimis, 2014-11-28 registruotu laišku J. N. (buvusiai UAB „Lonteka“ direktorei ir akcininkei) išsiuntė pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodymą dėl turto ir dokumentų perdavimo bei 2014-11-12 Panevėžio apygardos teismo nutartį. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė nėra įvykdžiusi jai įstatymu bei nutartimi nustatytų pareigų. Bankroto administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. nuostatomis, pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą patvirtinti BUAB „Lonteka“ kreditorių sąrašą su jų pareikštais reikalavimais. 2015-03-18 nutartimi patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai 20 149,74 eurų sumai. 2015-02-18 įvyko pirmasis BUAB „Lonteka“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinta 5 800 eurų plius mokesčiai, t. y. 5 800 eurų + PVM, viso 7 018 eurų administravimo išlaidų sąmata. Teismo patvirtinta kreditorių reikalavimų suma pridėjus administravimo išlaidų sąmatą (viso 27 167,74 eurų) laikytina žala, kurią atsakovė savo veiksmais (neveikimu) padarė įmonei ir jos kreditoriams. Dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) BUAB „Lonteka“ šiuo metu nevaldo ir neatgauna turto, kuris turi būti panaudotas atsiskaityti su įmonės kreditoriais, be to, bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne mažesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Neperduodama dokumentų atsakovė kaltais veiksmais užkirto galimybę bankroto administratoriui vykdyti debitorinių skolų išieškojimą. Kadangi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir BUAB „Lonteka“ negalėjimo vykdyti prievolių kreditoriams yra priežastinis ryšys, todėl atsakovė privalo atlyginti 27 167,74 eurų žalą. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba neatvyks į teismo posėdį.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė (CPK 142 str. 4 d.). Nurodė, kad atsakovei J. N. procesiniai dokumentai įteikti 2015-04-13, CPK 130 str. nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-11-12 nutartimi UAB „Lonteka“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė MB „Valdymo ekspertai“. 2015-03-18 Panevėžio apygardos teismas nutartimi patvirtino patikslintus bankrutuojančios UAB „Lonteka“ kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 20 149,74 Eur. Nuo 2011-12-08 UAB „Lonteka“ vadovė ir akcininkė buvo atsakovė J. N.. Teismas sprendė, jog bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinta įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma negali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė įmonės vadovės padarytos žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.). Įmonės patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydis neįrodo atsakovės įmonei padarytos žalos dydžio, kadangi atsiradę įmonės kreditoriniai reikalavimai nereiškia, jog jie yra priežastiniame ryšyje su atsakovės neteisėta veika neperduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byloje bankroto procesas dar nėra baigtas, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovei buvo reiškiamas reikalavimas ĮBĮ 8 str. pagrindu dėl to, kad ši įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą už akių panaikinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino žalos, kaip vienos iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, sampratą, netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šiuo atveju būtent dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) neperduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentų, turto, nesudaryto balanso bankroto bylos iškėlimo dienai nėra aišku, kokį turtą turėjo įmonė, ar yra debitorinių skolų, dėl ko nėra iš ko tenkinti kreditorių finansinių reikalavimų ir/ar dengti administravimo išlaidų sąmatos. Kadangi dėl atsakovės neveikimo neperduodant įmonės turto, dokumentų, BUAB „Lonteka“ neturi galimybės tenkinti kreditorinių reikalavimų, todėl nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, kurie laikytini žala kreditoriams, yra priežastiniame ryšyje su atsakovės neteisėtais veiksmais. Be to, nei įstatymai, nei teismų praktika nenumato, kad žalos dydis bankrutuojančiai įmonei turi būti lygus tik kreditorinių reikalavimų dydžiui arba tik balanse nurodytai turto vertei, todėl administravimo išlaidų sąmata taip, kaip ir teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, nebus padengti. Administravimo išlaidos, kurias patirtų įmonė, jei atsakovė būtų perdavusi įmonės turtą (dokumentus) ir iš šio turto būtų galima dengti administravimo išlaidas, turi būti įtraukta į žalos dydį. Kadangi teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma bei administravimo išlaidų sąmata būtų tenkinama iš bankrutuojančios įmonės lėšų, todėl jos sudaro žalą įmonei, kuri turi būti atlyginama iš atsakingų asmenų lėšų.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Lonteka“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo už akių, sprendžia, kad CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, dėl to suklydo priimdamas sprendimą, tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nesivadovavo byloje esančiais įrodymais, tinkamai neįvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl žalos nagrinėjamu atveju atlyginimo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo motyvai nėra pakankami išvadai dėl atsakovės veiksmais ieškovui padarytos žalos nebuvimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek jos kreditorių interesais, todėl byloje egzistuoja viešasis interesas ir teismo vaidmuo joje turi būti aktyvus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių ir ieškovo BUAB „Lonteka“ ieškinį atmesdamas vien formaliais pagrindais, iš esmės neatskleidė bylos esmės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog per laikotarpį nuo 2005 m. atsakovės J. N. atžvilgiu užvesta pakankamai daug bylų. Paties pirmosios instancijos teismo prie ieškinio pažymėtas atsakovės adresas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, jog atsakovei procesiniai dokumentai buvo siųsti tik vienintelį kartą adresu (duomenys neskelbtini), kurie grįžo neįteikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš karto nutardamas procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje atitinkamo turinio pranešimą, neišnaudojo visų galimybių apie vykstantį teisminį procesą tinkamai informuoti proceso šalį. Tuo labiau, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo įsigijusi verslo liudijimą, dirbo, todėl teismas turėjo galimybę užklausti, kur J. N. išsiėmė šį verslo liudijimą ir kur yra nurodžiusi savo gyvenamąją vietą.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 142 str. 4 d., jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Taigi, įstatymas numato teismo teisę priimti sprendimą už akių, bet ne pareigą. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutuojančios įmonės ir buvusios įmonės administracijos vadovės. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 str. nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Teismui iškėlus skolininkui bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Kaip minėta, bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti ĮBĮ, be kita ko, nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.); kad įmonės bankroto administratorius imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 str. 5 d. 23 p.) ir pan. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama viešojo intereso pobūdžio byla, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, turėjo pareikalauti įmonės balansų, iš kurių matytųsi, kokį turtą ir kiek jo BUAB „Lonteka“ turi, kokie įmonės finansiniai įsipareigojimai ir pan., nes tai yra vieši duomenys. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė reikšmingų aplinkybių šiam klausimui spręsti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, todėl tinkamai nenustačius ir neišnagrinėjus šių aplinkybių, nėra galimybės spręsti dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovui nebuvo padaryta žala, padaryta neįvertinus visas šio pobūdžio bylose reikšmingas aplinkybes, netinkamai ištyrus byloje surinktus įrodymus, neįvertinus bankrutavusios (Panevėžio apygardos teismo 2015-03-19 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto) bendrovės situacijos.

CPK 329 str. 1 d. numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla dėl atsakovės atsakomybės apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, be to, šalims turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis, kurias šalys turi pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas už akių panaikinamas, perduodant bylą Anykščių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi dėl proceso normų pažeidimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.