Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.S., institucijos, paskyrusios nuobaudą – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovui Juliui Paulikui, 2009 m. gruodžio 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.S. skundą dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Kontrolės skyriaus 2009-11-03 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. lapkričio 3 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Kontrolės skyriaus pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R.S. 2009 m. lapkričio 3 d. 10.07 val. Klaipėdos mieste važiavo autobusu Nr. 9, valst. Nr. CRE 108, su du kartus žymėtu bilietu – taip pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 straipsnio 4 dalį.

2009 m. lapkričio 3 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Kontrolės skyriaus pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu R.S. už pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 4 dalyje, paskirta 70 litų bauda.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Julius Paulikas prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog R.S. patraukta administracinėn atsakomybėn, nes važiavo Klaipėdos miesto autobusu, turėdama du kartus pažymėtą bilietą. Pažymi, kad administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad ji pažeidimo padarymo metu buvo bedarbė, paskirta mažesnė nei vidutinė ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta nuobauda. Teigia, jog R.S. yra darbingo amžiaus ir nepateikė jokių įrodymų apie ribotą darbingumo lygį, taip pat kad negauna jokių pajamų. Mano, jog skunde nurodytos aplinkybės yra laikinai susiklosčiusios ir negali būti teisiškai reikšmingos keičiant paskirtą administracinę nuobaudą.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Atsakomybė pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį iškyla už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis arba važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto priemonės lengvatas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 13), skundžiamu nutarimu (b.l. 12) nustatyta, jog R.S. 2009 m. lapkričio 3 d. 10.07 val. Klaipėdos mieste važiavo autobusu Nr. 9, valst. Nr. CRE 108, su du kartus žymėtu bilietu (b.l. 14) ir taip pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimus.

Pareiga turėti važiavimo bilietą nustatyta Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų 1997 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 130 9.2.2. punktu, kuris nustato, jog keleivis privalo saugoti bilietą ir bagažo kvitą (bilietą) iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus. Pareigą turintis keleivis privalo elgtis sąžiningai, rūpestingai, todėl akivaizdu, jog įlipęs į autobusą jis privalo nedelsdamas pasižymėti vienkartinį važiavimo bilietą, suteikiantį teisę važiuoti keleivine transporto priemone. Byloje nustatyta, jog R.S. važiavo autobusu turėdamas du kartus pažymėtą vienkartinį važiavimo bilietą, pati šios aplinkybės neneigia.

R.S. pripažįsta padariusi pažeidimą ir prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis. Veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo.

Mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Spręsdama klausimą dėl sankcijos skyrimo, Institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 142 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 60 iki 100 litų. Institucija, nagrinėdama administracinę bylą, nenustačiusi R.S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, paskyrė didesnę baudą nei ATPK 142 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali, t.y. paskyrė 70 litų baudą.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Įstatymas nenumato administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisės skiriant nuobaudą neatsižvelgti į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, aiškiai įvardintą ATPK 31 straipsnio 1 dalyje. Tuo atveju, kai pažeidimą padaręs asmuo nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi, nepripažinti to jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima tik tuo atveju, jei administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (pareigūnui), atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kyla abejonių dėl paties ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės egzistavimo fakto, t.y. pažeidimą padariusio asmens nuoširdumo. Tokį savo sprendimą administracinę nuobaudą skirianti institucija (pareigūnas) turi tinkamai motyvuoti (ATPK 286 straipsnis).

Iš skundo motyvų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog R.S. pripažįsta pažeidimą ir dėl jo gailisi, todėl ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Institucijos duomenimis, R.S. administracinių teisės pažeidimų transporto srityje nebuvo padariusi.

Prašymas dėl baudos sumažinimo argumentuojamas sunkia šeimos materialine padėtimi. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu ir rašytiniais įrodymais (ieškančiojo darbo atmintine, b.l. 7) nustatyta, jog R.S. yra bedarbė. Teismo posėdžio metu R.S. paaiškino, jog gauna 315 litų bedarbio pašalpą. UAB „Medea diagnostika“ duomenys (b.l. 6) patvirtina, kad R.S. gydosi: jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). R.S. paaiškinimu nustatyta, kad jai no vaikystės diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl ji nepastebėjo antrąkart pažyminti vienkartinį važiavimo bilietą. Pažeidimo padarymo dieną ji važiavo iš miesto ligoninės į teritorines ligonių kasas, nes paskirti masažai bei fizioterapija dėl aukščiau nurodytos diagnozės. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog daugiau kaip 2 000 litų reikės sumokėti už kelio operaciją, 240 litų – už konsultaciją, todėl jos gaunamos bedarbio pašalpos nepakanka net gydymuisi.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos taikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma.

ATPK 30¹ straipsnio taikymą sąlygoja veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašiai. Įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes (dėl silpnaregystės galėjo nepastebėti, jog važiuodama autobusu antrą kartą pažymėjo vienkartinį važiavimo bilietą), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažeidėjos sunkią materialinę padėtį bei sveikatos būklę, teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti skiriant mažesnę nei minimali įstatyme nustatyta bauda, t.y. 20 litų baudą.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Kontrolės skyriaus pareigūno 2009 m. lapkričio 3 d. nutarimą, kuriuo R.S. pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį paskirta 70 litų bauda, pakeisti. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir R.S. pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalyje paskirti 20 (dvidešimt) litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.